Vaiko globos sistemos charakteristikos ir jos raida Lietuvoje

Vaiko globa (rūpyba) yra esminė socialinės apsaugos priemonė, skirta vaikams, likusiems be tėvų globos. Jos tikslas - užtikrinti vaiko auklėjimą ir priežiūrą aplinkoje, kurioje jis galėtų saugiai tinkamai augti, vystytis ir tobulėti. Ši sistema apima likusio be tėvų globos vaiko, įstatymų nustatyta tvarka patikėto fiziniam arba juridiniam asmeniui, priežiūrą, auklėjimą ir ugdymą. Taip pat ji apima kitų jam tinkamų dvasiškai ir fiziškai augti sąlygų sudarymą ir palaikymą, jo asmeninių, turtinių teisių bei teisėtų interesų gynimą ir atstovavimą jiems.

Vaikui globa (rūpyba) nustatoma tais atvejais, kai jo tėvai dėl įvairių nepalankiai susiklosčiusių aplinkybių, tokių kaip priklausomybės, liga, socialinių įgūdžių stoka, nesirūpinimas vaiku ar piktnaudžiavimas tėvų valdžia, negali patys auginti vaiko.

Svarbu atskirti globą ir rūpybą pagal vaiko amžių: vaikui iki 14 metų yra nustatoma globa ir skiriamas globėjas. Vyresniems negu 14 metų vaikams steigiama rūpyba ir skiriamas rūpintojas.

Vaiko globos sistemos istorija ir raida Lietuvoje

Vaiko teisių apsauga yra tarptautiniu mastu pripažinta vertybė. 1989 metais priimta Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija nustato, kad vaikas, kuris laikinai arba visam laikui yra netekęs savo šeimos aplinkos arba kuris dėl savo interesų negali toje aplinkoje būti, turi teisę į ypatingą valstybės teikiamą apsaugą ir paramą.

Pirmosios vaikų globos institucijos pasaulyje pradėtos kurti 17-18 amžiuje. 19 amžiaus pradžioje vaikų globos institucijos veikė didžiausiuose Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų miestuose.

Lietuvoje našlaičių ir pamestinukų globa pirmoji susirūpino Trakų vaivados žmona Jadvyga Oginskienė ir 1786 metais įkūrė pirmąją vaikų ugdymo įstaigą - kūdikių prieglaudą. 1791 metais Jadvygos Oginskienės iniciatyva Vilniuje atidaryti Vaikelio Jėzaus auklėjimo namai, kuriuose vaikus, kurių būdavo apie 400, prižiūrėdavo vienuolės. Kaune 1848 metais įsteigtas lopšelis pamestinukams, kuris vėliau paverstas nuolatine vaikų prieglauda, o 1864 metais - kūdikių auklėjimo namai, kuriuose gyvendavo apie 40 pamestinukų. Gruzdžiuose grafas Georgijus Naryškinas 1890 metais įsteigė prieglaudą neįgaliems vaikams. 19 amžiaus pabaigoje Vilniuje, Kaune, Zarasuose, Šiauliuose, Raseiniuose ir kitur susikūrusios labdaros draugijos rūpinosi beglobiais vaikais.

Per Pirmąjį pasaulinį karą Lietuvių draugija nukentėjusiems dėl karo šelpti Vitebske, Voroneže ir kituose Rusijos miestuose įsteigė vaikų globos institucijas lietuvių vaikams. Nepriklausomybės laikotarpiu, 1918-1940 metais, vaikų globos institucijos daugiausia buvo išlaikomos bažnytinės labdaros organizacijų. Pavyzdžiui, 1922 metais Kūdikių gelbėjimo draugijos iniciatyva Kaune įsteigta kūdikių prieglauda, vadinama Lopšeliu, kurioje buvo apie 160 pamestinukų iki 3-4 metų amžiaus. 1931 metais pastatyti nauji 200 vietų namai, kuriuose pradėjo dirbti gydytojai ir medicinos seserys. Nuo 1928 metų pradėta vaikus patronuoti, tai yra, už tam tikrą atlyginimą atiduoti auklėti šeimoms.

1940 metais, SSRS okupavus Lietuvą, visų labdaros organizacijų veikla buvo nutraukta, o vaikų globos institucijos suvalstybintos. 1941 metais vaikų prieglaudos pertvarkytos į vaikų namus. Prasidėjus Antrajam pasauliniam karui, ypač padaugėjo našlaičių ir nuo tėvų pasimetusių vaikų. 1949 metais buvo 48 vaikų globos institucijos, kuriose globojama 7000 vaikų. Į vaikų namus būdavo perkeliami 3 metų sulaukę vaikai iš kūdikių namų. Veikė ikimokykliniai (3-7 metų vaikams) ir mokykliniai (7-18 metų vaikams) vaikų namai. Mokyklinio amžiaus vaikai mokėsi bendrojo lavinimo pradinėse, septynmetėse, vėliau - aštuonmetėse, vidurinėse ir specialiosiose mokyklose. 20 amžiaus 6 dešimtmetyje dauguma vaikų namų pertvarkyta į internatines mokyklas, vėliau kai kurios iš jų - į pensionus.

Atkūrus nepriklausomybę, vaikų ir kūdikių namai pertvarkyti į vaikų ir kūdikių globos namus. Šiuo metu veikia valstybinės ir privačios vaikų globos institucijos.

Vaiko globos rūšys

Vaiko globa (rūpyba) skirstoma į dvi pagrindines rūšis, priklausomai nuo jos trukmės ir tikslo:

• Vaiko laikinoji globa (rūpyba) - tai laikinai be tėvų globos likusio vaiko priežiūra, auklėjimas, jo teisių ir teisėtų interesų atstovavimas bei gynimas šeimoje, šeimynoje, globos centre ar vaikų globos (rūpybos) institucijoje. Vaiko laikinosios globos (rūpybos) tikslas - grąžinti vaiką į šeimą. Laikinoji globa (rūpyba) nustatoma savivaldybės mero potvarkiu.

• Vaiko nuolatinė globa (rūpyba) - nustatoma be tėvų globos likusiems vaikams, kurie esamomis sąlygomis negali grįžti į savo biologinę šeimą. Jų priežiūra, auklėjimas, atstovavimas teisėms bei teisėtiems interesams ir jų gynimas pavedamas kitai šeimai, šeimynai ar vaikų globos institucijai. Nuolatinė globa nustatoma teismo nutartimi pagal valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos arba prokuroro pareiškimą.

Vaiko globos formos

Lietuvoje yra įvairių vaiko globos formų, siekiant užtikrinti geriausią vaiko interesą ir aplinką:

• Globa (rūpyba) šeimoje - tai ne daugiau kaip trijų vaikų globa (rūpyba) (bendras vaikų skaičius šeimoje su savais vaikais - ne daugiau kaip šeši vaikai) natūralioje šeimos aplinkoje. Ši forma taikoma, kai vaikui nustatoma globa (rūpyba) fizinio asmens šeimoje ir globėju (rūpintoju) paskiriamas fizinis asmuo arba sutuoktiniai.

• Globa (rūpyba) šeimynoje - tai globos forma, kai juridinis asmuo (šeimyna) globoja (rūpina) keturis ir daugiau vaikų (bendras vaikų skaičius šeimynoje su savais vaikais - ne daugiau kaip aštuoni vaikai) šeimos aplinkoje.

• Globa (rūpyba) globos centre - tai globos forma, kai vaikui nustatoma globa (rūpyba) globos centre ir jo globėju (rūpintoju) paskiriamas juridinis asmuo (globos centras), o vaiko gyvenamoji vieta yra budinčių globotojų ar nuolatinių globotojų šeimoje.

• Globa (rūpyba) vaikų globos institucijoje - kai vaikui nustatoma globa (rūpyba) socialinės globos įstaigoje ir vaiko globėju (rūpintoju) paskiriamas juridinis asmuo - socialinės globos įstaiga.

Globėjai ir rūpintojai: vaidmenys ir reikalavimai

Globėjas (rūpintojas) - tai asmuo, kuriam yra paskirta vaiko laikinoji ar nuolatinė globa (rūpyba). Vaiko globėju (rūpintoju) gali būti fizinis arba juridinis asmuo. Potencialiems globėjams (rūpintojams) keliami tam tikri reikalavimai, įskaitant amžiaus cenzą (nuo 21 iki 65 metų) ir pakankamas sąlygas vaikui augti (būstas nebūtinai turi būti nuosavas).

Išskiriamos kelios globėjų kategorijos:

• Budintis globotojas - tai fizinis asmuo, kuris laikinai likusį be tėvų globos vaiką prižiūri savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje. Budintis globotojas užtikrina vaikui fizinį ir emocinį saugumą, ugdymąsi, auklėjimą, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą. Vaiko priežiūros trukmė pas budintį globotoją yra iki 12 mėnesių, kol vaikas bus grąžintas į biologinę šeimą, ar jam bus nustatyta nuolatinė globa (rūpyba) arba jis bus įvaikintas. Vienu metu budintis globotojas gali prižiūrėti iki 3 vaikų, o bendras vaikų skaičius su savais vaikais - iki 6 vaikų. Savo veiklą budintis globotojas vykdo pagal individualios veiklos pažymą ir yra sudaręs su globos centru tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį. Vaiko atstovas pagal įstatymą yra globos centras.

• Nuolatinis globotojas - fizinis asmuo, kuris prižiūri likusį be tėvų globos vaiką, su kuriuo nėra susijęs giminystės ryšiais ir kuriam įstatymų nustatyta tvarka yra arba turi būti nustatyta nuolatinė globa. Asmuo, norintis tapti nuolatiniu globotoju, turi atitikti globėjams keliamus reikalavimus, būti įgijęs ne žemesnį nei vidurinį išsilavinimą bei turėti bent vienerių metų vaikų globos ar budinčio globotojo veiklos patirtį. Nuolatinis globotojas veiklą vykdo pagal individualios veiklos pažymą, su globos centru sudaro tarpusavio bendradarbiavimo ir paslaugų teikimo sutartį ir savo namuose, natūralioje šeimos aplinkoje prižiūri, auklėja, atliepia vaiko poreikius ir suteikia kasdienę priežiūrą vaikui iki jam sukanka pilnametystė.

Vaiko globos sistemos reforma ir deinstitucionalizacija

Nuo 2015 metų Lietuvoje pradėta visos vaiko globos sistemos reforma, kurios pagrindinis tikslas - sumažinti institucinės globos priklausomybę. Ši reforma siekia didinti bendruomenines ir šeimos (šeimynos) pagrindu kuriamas paslaugas, kartu apsaugant vaikus, kad jie nebūtų atskirti nuo šeimos. Tam teikiama pakankama ir tinkama parama vaikams, jų tėvams ir bendruomenei. Vaiko globos sistemos deinstitucionalizacija nuo 2015 metų yra viena iš prioritetinių Lietuvos socialinės politikos sričių. Perėjimas nuo institucinės prie bendruomenėje ir šeimoje teikiamos globos yra laipsniškas, reikalaujantis daug laiko ir išteklių.

Įgyvendinant valstybės tikslą, kuriuo siekiama užtikrinti, kad vaikas augtų šeimoje, buvo priimti Civilinio kodekso pakeitimai (įsigaliojo 2018 m. liepos 1 d.). Pagal juos vaiko iki trejų metų globa vaikų globos institucijoje įstatymų nustatyta tvarka gali būti nustatyta tik išimtiniais atvejais, tam pritarus valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai. Tokia globa šio straipsnio 2 dalies 3 punkte nurodytu pagrindu gali tęstis ne ilgiau kaip tris mėnesius, o šio straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytu pagrindu - tol, kol tęsiasi nepilnamečių jo tėvų globa (rūpyba).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, lyginant 2016-2018 metų duomenis, bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius mažėja:

• 2016 metų pabaigoje institucijose globojamų (rūpinamų) vaikų dalis sudarė 35 % visų tėvų globos netekusių vaikų skaičiaus.
• 2017 metų pabaigoje šis skaičius sumažėjo iki 32 % (2 872 vaikai).
• 2018 metų pabaigoje didžioji dalis, t. y. 5249 vaikai (64 %) iš 8177 tėvų globos netekusių vaikų, buvo globojami (rūpinami) šeimose, 394 vaikai (5 %) - šeimynoje, 2419 vaikų (30 %) - globos įstaigose ir 115 vaikų (1 %) - globos centruose. Bendras globos įstaigose globojamų vaikų skaičius sumažėjo 2 %.

2018 metais globa institucijoje dažniausiai nustatyta 10-14 metų vaikams (278 vaikai iš 869, t. y. 32 % vaikų, apgyvendintų globos įstaigose) bei vaikams iki 3 metų amžiaus (176 vaikams iš 869, t. y. 20 % vaikų, apgyvendintų globos įstaigose). 2018 metų pabaigoje, kaip ir 2017 metų pabaigoje, globos įstaigose didžioji dalis globojamų (rūpinamų) vaikų sudarė 15-17 metų amžiaus grupė (2017 m. - 36 %) ir 10-14 metų amžiaus grupė (2017 m. - 34 %).

Institucinė globa: vaikų pasiskirstymas pagal amžių (2018 m.)

Kaip tapti globėju (rūpintoju)?

Norint tapti vaiko globėju (rūpintoju), reikia atlikti keletą svarbių žingsnių:

1. Sprendimo priėmimas ir konsultacijos. Pirmiausia reikia priimti sprendimą, surinkti informaciją ir pasikonsultuoti su specialistais.

2. Sveikatos pažyma. Kreiptis į savo gydymo įstaigą dėl sveikatos pažymos 046/a formos gavimo.

3. Dokumentų pateikimas. Kreiptis į savo gyvenamosios vietos Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritorinį skyrių. Jo darbuotojams padedant bus pradėta globos (rūpybos) šeimoje procedūra. Pateikiami dokumentai apima prašymą, sveikatos pažymą 046/a formos ir vyresnio kaip 16 metų asmens sutikimo dėl fizinio asmens arba sutuoktinių tapimo vaiko globėju (-ais) (rūpintoju (-ais)), budinčiu globotoju, nuolatiniu globotoju ar šeimynos steigėju formą.

4. Dokumentų vertinimas. Jūsų dokumentai bus persiųsti Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniam skyriui, o specialistai išnagrinės jūsų prašymą.

5. Kvietimas į mokymus. Gavus teigiamą pradinį dokumentų vertinimą, globos centras pakvies Jus ir Jūsų sutuoktinį ar kartu gyvenantį santuokos neįregistravusį asmenį į mokymus. Mokymų trukmė - ne ilgiau nei 3 mėnesiai. Tuo laikotarpiu specialistai apsilankys Jūsų namuose individualiems pokalbiams. Mokymai yra privalomi visiems norintiems globoti (rūpinti) vaiką. Jeigu mokymai artimiausiu metu nevyks jūsų mieste ar rajone, Jums gali būti pasiūlyta juos išklausyti artimiausioje savivaldybėje.

6. Išvados globai (rūpybai) gavimas. Asmeniui, norinčiam globoti (rūpinti) vaiką, ir jo sutuoktiniui ar kartu gyvenančiam santuokos neįregistravusiam asmeniui išklausius mokymus, per 10 darbo dienų nuo mokymų pabaigos, specialistai parengs išvadą dėl pasirengimo vaiko globai (rūpybai). Teigiama išvada dėl pasirengimo globoti (rūpinti) vaiką galioja 24 mėnesius nuo jos parengimo dienos.

7. Laukimas ir sprendimo priėmimas. Pasirašius teigiamą išvadą, Jus lydės laukimas skambučio iš globos centro su pranešimu, jog Jūsų globa (rūpyba) reikalinga konkrečiam vaikui ar vaikams, supažindinimas su dokumentine informacija, vėliau - susitikimai ir sprendimo priėmimas.

Parama globėjams (rūpintojams)

Tapus vaiko globėju (rūpintoju), per visą globos laikotarpį Jus lydės globos koordinatorius ir globos centro specialistų komanda. Jie teiks įvairiapusę pagalbą ir paramą, suteiks Jums galimybę tobulinti savo gebėjimus vaikų auginimo srityje, kvies aktyviai įsitraukti į globėjų bendruomenę, dalyvauti susitikimuose ir renginiuose.

Kiekviena savivaldybė budinčiam globotojui per globos centrą, taip pat globėjui (rūpintojui) gali tiesiogiai skirti ir mokėti pagalbos pinigus Socialinių paslaugų įstatymo nustatyta tvarka. Taip pat gali būti skiriama vienkartinė materialinė pagalba (įsikūrimui, gydymuisi ir pan.) ar kitos išmokos.

tags: #vaiko #globos #sistemos #charakteristikos

• Atraskite viltį ir integraciją gyvenant su Dauno sindromu Lietuvoje
• Darželio ir institucijų vaidmuo skiriantis tėvams
• egzotiškų kiaušinių kulinarija
• sužinokite viską apie Angelinos Jolie atžalas
• inovatyvūs būdai skatinti vaikų fizinį aktyvumą