Birštono „Karališkosios rezidencijos“ veikla ir senjorų globos paslaugos Lietuvoje
Pastaruoju metu vis daugiau žmonių domisi, kaip galėtų įsteigti privačius globos namus. Globos paslaugų būtinybę didina ir spartėjantis gyvenimo tempas: daugelis vidurinės kartos atstovų neturi galimybės nuolatos prižiūrėti savo tėvų. Šie taip pat nenori būti našta dirbančioms savo atžaloms.
Iki šiol tokio verslo pavyzdžių Lietuvoje nėra daug. Tačiau šalies verslininkai ir garsių politikų šeimos, taip pat nemažai Lietuvos išeivių bei emigrantų, siekiančių pasirūpinti savo tėvais, domisi šių globos namų paslaugomis. Tad netrukus Lietuvoje atsiras ir daugiau norinčiųjų investuoti į šį verslą.
„Karališkosios rezidencijos“ kūrimo istorija ir idėja
2007 metais Amerikos lietuvis Viktoras Gediminas Gruodis ir Vaclovas Kontrauskas Birštone atidarė senelių namus pavadinimu „Karališkoji rezidencija“. Praėjusių metų rugpjūtį Birštone duris atvėrė „Karališkoji rezidencija“ - pirmieji Baltijos šalyse itin aukšto lygio privatūs senelių namai. Pakalnės gatvėje įsikūrę slaugos namai buvo pristatomi kaip senjorų rojus.
Senelių rojus, VŠĮ - senelių globos ir slaugos namai įsikūrę Lietuvoje, natūraliame gamtos prieglobstyje - miško slėnyje, Kauno marių regioniniame parke šalia Pakalniškių piliakalnio. Projekto sumanytojai - du verslininkai, Amerikos lietuvis Viktoras Gediminas Gruodis ir Vaclovas Kontrauskas. Nusipirkę šį pastatą jie sugalvojo įgyvendinti Vakaruose populiarią idėją - įrengti senjorų namus.
Pradžioje jie tikėjosi, kad dauguma būsimos rezidencijos gyventojų bus į tėvynę grįžtantys lietuviai iš JAV, Kanados, Australijos bei kitų šalių. „Daug išeivių senatvę norėtų praleisti gimtinėje. Lietuvoje nebuvo tokios vietos, kur jie galėtų apsigyventi, todėl sumanėme įkurti prabangius senjorų namus. Nutarę investuoti, pasisemti žinių ir patirties vykome į JAV, Vokietijos, Skandinavijos ir kitų šalių privačius senelių namus“, - sakė V. Kontrauskas.
„Mūsų tikslas - sukurti senjorams tokią aplinką, kuri leistų jiems realizuoti savo pomėgius ir norus, suteiktų galimybę visavertiškai gyventi bendraamžių draugijoje. Norime parduoti kokybišką, aukšto lygio gyvenimą bendruomenėje, ir tai visai kas kita nei senelių namai sovietmečiu, kai nereikalingus tėvus vaikai atveždavo į prieglaudos namus ir palikdavo.“
Prabangos ir paslaugų spektras
Tviska prabanga. Ir išore, ir vidumi „Karališkoji rezidencija“ primena ne senelių namus, o prabangų penkių žvaigdučių viešbutį. Moderniame daugiau nei 13 tūkst. kv. m ploto komplekse vienu metu gali įsikurti per 150 garbaus amžiaus žmonių, nors dabar gyvena tik du.
Čia senjorams įrengtos kino ir koncertų salės, baseinas, pirčių kompleksas, prabangus restoranas, grožio salonas, biblioteka, parduotuvė, sporto salė, koplyčia - viskas, ko reikia visaverčiam garbaus amžiaus žmonių gyvenimui. Rezidencijos gyventojai neturės kada nuobodžiauti ir laiką leis pagal savo pomėgius: bus įrengti bridžo kambariai, kino salė, restoranas, vyks koncertai. Religingi žmonės galės lankytis įrengtoje koplyčioje. Aktyvaus poilsio mėgėjai naudosis treniruoklių salėmis, masažo kambariais, baseinu, - teigė „Senjorų rezidencijos“ direktorius Vaclovas Kontrauskas.
Apsilankykite šešiuose nuostabiuose karalienės rūmuose visoje JK
Pats pastatas yra visiškai pritaikytas ramesnį gyvenimo būdą mėgstantiems vyresnio amžiaus žmonėms - pradedant nuo gerai saugomos teritorijos, į kurią bus galima patekti tik su specialiomis elektroninėmis kortelėmis, iki garso nepraleidžiančių apartamentų sienų. Pagyvenusių žmonių patogumui rezidencijoje bus įrengti 4 liftai. Atsižvelgiant į gyventojų amžių, pastato interjero neketinama daryti šiuolaikiško ar įmantraus, čia vyraus nuosaikus klasikinis stilius.
„Karališkojoje rezidencijoje“ teikiamos daugelis medicinos paslaugų. Įrengti slaugos kambariai, kuriuose prižiūrimi įvairias negalias turintys žmonės. Negalintiems savimi pasirūpinti seneliams skiriami 67 slaugos kambariai. Šių senjorų priežiūrai sutelkiamas medicinos personalas, moderniausia aparatūra, visą parą budi greitosios pagalbos automobilis. Slaugos personalas nuolat kelia kvalifikaciją tobulinimo kursuose, dalyvauja mokslinėse - praktinėse, kvalifikacijos kėlimo konferencijose, seminaruose. Tariamasi su Kauno medicinos universiteto klinikomis bei Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikomis dėl bendradarbiavimo, kad nauja medicinos aparatūra ištyrus rezidencijos gyventojų sveikatą, duomenis būtų galima nusiųsti geriausiems specialistams, kurie patartų, ką toliau daryti ir kaip gydyti.
Paslaugų paketai ir kainodara
Pusantro šimto vietų rezidencijos įkūrėjai neslepia, kad orientuojasi į turtingus klientus, tuos, kurie nori ne tik turtingos, bet ir turiningos senatvės. Prabangi senatvė turės ir savo kainą.
Aštuoniasdešimt apartamentų bus parduoti rezidencijos gyventojams. Vienas kvadratinis metras su apdaila ir virtuvės baldais kainuoja 8 tūkstančius litų. „Karališkoje rezidencijoje“ galima išsinuomoti arba įsigyti apartamentus, kainuojančius 10 tūkst. litų. Nusipirkti individualų namelį kainuos kur kas brangiau - 1 kv. m kaina siekia 8-10 tūkst. litų. Tačiau ši investicija yra laikina, gyventojui mirus rezidencijos savininkai būstą susigrąžins. „Pasirašydami kiekvieną sutartį įsipareigojame gyventojui mirus apartamentus išpirkti ir jo investuotus pinigus grąžinti artimiesiems“, - tvirtino V. Kontrauskas.
Ši suma nėra galutinė, kurią turės mokėti rezidencijos gyventojai - dar papildomai kainuos rezidencijoje teikiamos paslaugos. Senjoras privalomai turės išsirinkti vieną iš keturių paslaugos komplektų. Priklausomai nuo paslaugų kiekio, gyvenimas per mėnesį čia kainuos nuo 1800 iki 3500 litų. Rezidencijos gyventojams, įsigijusiems apartamentus, kas mėnesį būtina sumokėti ir privalomą mokestį, kuris siekia apie 1600 litų.
Išsinuomoti slaugos kambarį kainuoja kur kas brangiau, nei nusipirkti apartamentus. Per mėnesį vienam žmogui, nelygu jo sveikatos būklė, gyventi slaugos kambaryje kainuoja nuo 4 tūkst. iki 7 tūkst. litų. Priklausomai nuo slaugos lygio, paslaugos kainuos nuo keturių iki septynių su puse tūkstančio litų per mėnesį.
Žemiau pateikiama „Karališkosios rezidencijos“ paslaugų kainų apžvalga:
| Paslaugos tipas | Kaina (LTL) | Pastabos |
|---|---|---|
| Apartamento įsigijimas (1 kv.m) | 8 000 - 10 000 | Su apdaila ir virtuvės baldais |
| Individualaus namelio įsigijimas (1 kv.m) | 8 000 - 10 000 | Laikina investicija |
| Mėnesinis paslaugų paketas | 1 800 - 3 500 | Priklausomai nuo pasirinkto komplekto |
| Privalomas mėnesinis mokestis | ~1 600 | Apartamentus įsigijusiems gyventojams |
| Slaugos kambarys (1 mėnuo) | 4 000 - 7 500 | Priklausomai nuo sveikatos būklės ir slaugos lygio |
Iššūkiai ir projekto likimas
Į „Karališkąją rezidenciją“ jau investuota 58 mln. litų, ir nors šis verslas pelno neduoda, verslininkai įsitikinę, kad per 7-10 metų investicijos turėtų atsipirkti. Privačių senelių namų įkūrėjas tvirtina, kad bene sunkiausia pakeisti lietuvių mąstymą. Daugelio žmonių pasąmonėje vis dar išlikusios nuostatos, kad tėvus reikia nukaršinti patiems. V. Kontrauskas nemano, kad patikėti tėvų globą specialistams yra neetiška. Kai vaikai kasdien triūsia darbuose, senoliai priversti dienas leisti vieni. Pašnekovas žino ir tai, kad itin sunku pakeisti pačių senjorų mąstymą - jie dažnai mano, kad jei vaikai juos apgyvendins specialioje įstaigoje, tai taps lengviausiu būdu jų atsikratyti.
„Greičiausiai su tuo projektu stipriai pralenkome laiką.“ Tuomet buvo pasirašyta apie 30 sutarčių su JAV ir Kanados lietuviais, tačiau 2008 metais, užklupus krizei, daugelio jų turtas, laikytas akcijų ir vertybinių popierių pavidalu, stipriai nuvertėjo. Negalėdami susimokėti už brangias paslaugas (per mėnesį mokestis siekė nuo 1,15 tūkst. iki 2 tūkst. eurų), jie nutraukė rezervacijas. „Ten įrengėme 82 30-90 kv. m ploto butus. Buvo užsirezervavę per 30 senolių, kurie po karo išvyko į svečias šalis ir ketino sugrįžti. Tačiau, įvykus krizei JAV, jie negalėjo grįžti, nes prarado didelius pinigus per akcijas ir vertybinius popierius, todėl jie atsisakė rezervacijų. Tai buvo pats didžiausias smūgis mums, nes statėme skolintomis lėšomis. Teko viską užstatyti bankams, iš pradžių SEB, po to „Snorui“.
Vasario mėnesį planuota pradėti įgyvendinti antrą investicinio projekto etapą, per kurį iš pradžių planuojama pastatyti dvidešimt, o vėliau dar šimtą 90-140 kv. m ploto individualių sublokuotų vieno aukšto namų. Be to, ant Nemuno kranto, ties rezidencija, ketinama pastatyti nedidelį laivų uostą. Antruoju etapu savininkai planavo tęsti plėtrą ir greta statyti 20 individualių namų, o vėliau dar šimtą 90-140 kv. m ploto individualių sublokuotų namų. Dar vėliau - ant Nemuno kranto pastatyti nedidelį laivų uostą.
„Neįgyvendinome. Greta komplekso paruošti inžineriniai tinklai šiems dvidešimčiai namų, o dviem namams išliejome pamatus, bet viskas tuo ir baigėsi. V. Kontrausko teigimu, iš viso į kompleksą investuota beveik 17 mln. Žinia, kad parduodamas turtas, vienam iš komplekso įkūrėjų buvo netikėta, nors ir laukta. „Žinojau, kad tai įvyks, bet kai pasakėte apie tai, man tai išties naujiena. Tai turėjo įvykti, bet labai gaila, kad tai vyksta. Man šio objekto labai gaila, nes į jį įdėta be galo daug sveikatos, energijos ir pinigų.“
Elektroninėje varžytynių sistemoje skelbiama, kad už 8,7 mln. eurų parduodamas didysis pastatas ir 2,24 ha ploto žemės nuomos teisė, kuriame iki šiol veiklą vykdo viešbutis. Kituose skelbimuose parduodama 0,59 ha ploto žemės nuomos sutartis kartu su pastatais, taip pat dar du žemės sklypai - bendra šio turto vertė siekia šiek tiek daugiau nei 109 tūkst. „Viename sklype parduodamas didelis kompleksas. Į jį sudėta viskas, kas susiję su viešbučio veiklos vykdymu. „Karališkoji rezidencija“ ant varžytynių stalo pateko pirmą kartą, tačiau kol kas susidomėjimo objektu nėra. „Kol kas aktyvaus susidomėjimo šiuo objektu nėra. Mes neprognozuojame (ar pavyks parduoti, - red. past.). Objektas yra veikiantis, generuojantis pajamas, geras, prižiūrėtas, išsaugotas, todėl gali būti įvairiai.“
Nekilnojamojo turto paslaugų bendrovės „Inreal“ analitikas Robertas Žulpa svarstyti, ar kaina už tokį objektą yra reali, nepanoro. Anot jo, varžytynėse ir taip ji 20 proc. „Jei jį vertino pajamų metodu, tuomet kaina turėtų būti nustatyta objektyvi, nes vertina veiklos pajamas ir kiek iš to uždirbama. O jei palyginamuoju, tai sunku atsakyti, nes tokių objektų Lietuvoje nebuvo parduota. Manau, kad realūs pirkėjai yra koks nors fondas. R. Žulpos teigimu, šiuo metu beveik už 9 mln. „Faktas, kad už tiek tikrai nepastatysi viešbučio, nes jų statybos kainos yra dvigubai didesnės. Pilnai įrengto viešbučio statybos kaina yra apie 1,3-1,5 tūkst.
Senjorų globos alternatyvos ir modernizavimas Lietuvoje
Apsigyventi tokioje prabangioje senjorų rezidencijoje gali sau leisti retas žmogus. Tačiau pinigų sukaupusiems senoliams nereikia laukti vietos valstybinėse įstaigose - jie gyvenimo pabaigoje ir Lietuvoje gali mėgautis išskirtine prabanga bei dėmesiu. Mūsų šalyje veikia beveik 100 valstybinių ir viešųjų senelių globos namų, tačiau gyvenimo sąlygos juose ir paslaugų spektras pritaikyti tenkinti tik būtiniausiems pagyvenusių žmonių poreikiams. Norinčiųjų apsigyventi valstybinėse globos įstaigose nemažėja - kasmet šimtai pensininkų laukia eilėse, tačiau į juos priimama tik apie 60 proc. norinčiųjų.
Šalyje yra ir kitų, kur kas kuklesnių ir paprasto lietuvio kišenei labiau prieinamų privačių senelių globos namų. Vieni tokių - prieš ketverius metus įsteigti Kauno rajone, Vaišvydavoje. Nors šis pensionas netviska prabanga, norinčiųjų jame apsigyventi kur kas daugiau, nei yra vietų. Šių senelių globos namų išskirtinumas, patraukiantis visų potencialių gyventojų dėmesį, yra tai, kad seneliai apgyvendinami nuosavame name, kuriame su šeima gyvena ir pati įstaigos įkūrėja. „Nors mano globos namai yra gana paprasti, gyventojų niekada netrūksta - visus sužavi tai, kad čia galima pasijusti kaip savuose namuose. Seneliai tai labai vertina“, - sakė globos namų savininkė Julija Tiškevičienė. Vaišvydavos senelių namuose nuolat gyvena apie 20 žmonių. Para kainuoja 60 litų, mėnuo - 1800 litų.
Vilniuje neseniai įkurtas penkiolikos vietų privatus pagyvenusių žmonių viešbutis „Sevilis“, jame senoliai dažniausiai apsistoja dviem savaitėms. „Senyvo amžiaus žmonės pas mus atvežami po įvairių ligų, dažniausiai po insulto bei sergantys Alzhaimerio liga, kuriems reikalinga nuolatinė slauga ir priežiūra. Taip pat laikinai savo tėvus palieka atostogauti išvykstantys tautiečiai“, - pasakojo viešbučio direktorė Eugenija Žvinienė. Pašnekovės teigimu, neretai viešbutyje keliems mėnesiams apsistoja ir tie seneliai, kurie laukia laisvos vietos valstybiniuose senelių namuose. Para senjorų viešbutyje kainuoja 60 litų.
Nuo 2010 m. visi norintieji imtis globos privalės gauti Socialinių reikalų ir darbo ministerijos išduodamą licenciją. Taip siekiama užtikrinti, kad socialinės globos įstaigose žmonės gautų kokybiškas paslaugas. Šalyje randasi ir modernių neprivačių senelių globos namų. Prieš penkerius metus vieni moderniausių valstybinių senelių globos namų buvo įkurti Klaipėdoje. Į šią įstaigą buvo investuota 6,7 mln. litų. Senelių namuose įrengti modernūs kambariai, dabar juose gyvena 82 pensininkai. Visa senelių globos namų infrastruktūra pritaikyta negalią turintiems žmonėms. „Galime pasidžiaugti, kad mūsų globos namai kol kas yra pirmieji ir vieninteliai šalyje, įrengti šiuolaikiškai bei moderniai“, - džiaugėsi įstaigos direktorius Ginteris Haneris. Norinčiųjų patekti į Klaipėdos senelių globos namus nuolat daugėja - kasmet apie 30-40 klaipėdiečių laukia atsirasiančios laisvos vietos. Gyventi šiuose namuose kainuoja kur kas pigiau nei privačiuose - kas mėnesį kiekvienas gyventojas turi sumokėti 80 proc. gaunamų mėnesinių pajamų.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
