Adolfas Ramanauskas-Vanagas: gimimo vieta ir gyvenimo kelias

Adolfas Ramanauskas-Vanagas, vienas žymiausių Lietuvos antisovietinių partizanų vadų, gimė 1918 metų kovo 6 dieną Niu Britene (New Britain), Konektikuto valstijoje, JAV, lietuvių emigrantų Liudviko ir Elenos Ramanauskų šeimoje. Šeimoje, be Adolfo, dar augo sesuo Aldona ir brolis Albinas.

1921 metais Ramanauskų šeima sugrįžo į Lietuvą. Čia jie už santaupas nusipirko 6 ha žemės Seinų apskrityje, Rudaminos valsčiuje, Bielėnų kaime. Būsimasis partizanų vadas čia praleido savo vaikystę ir jaunystės metus.

Mokslai ir pirmieji žingsniai

Adolfas Ramanauskas 1930 metais baigė pradinę mokyklą, o 1936 metais - Lazdijų „Žiburio“ gimnaziją. Besimokydamas gimnazijoje, Adolfas buvo gabus ir darbštus mokinys, priklausė skautų organizacijai. Dar mokyklos laikais jis aktyviai sportavo - pradedant nuo sniego mūšių iki kvadrato ir krepšinio. Jis turėjo išskirtinį kamuolio metimo stilių (abiem rankomis virš galvos), dėl kurio buvo sunkiai įveikiamas priešininkų.

Sėkmingai baigęs gimnaziją 1937 metais, jis įstojo į Klaipėdos pedagoginį institutą. 1939 metais, naciams okupavus Klaipėdos kraštą, institutas buvo perkeltas į Panevėžį, kurį Adolfas Ramanauskas ir baigė, įgydamas pradinės mokyklos mokytojo teises.

Karinė tarnyba ir pedagoginė veikla

1939 metais Adolfas Ramanauskas buvo pašauktas į tarnybą Lietuvos kariuomenėje ir įstojo į Karo mokyklą Kaune. Būdamas Kauno karo mokyklos kursantu, priklausė sunkiųjų kulkosvaidžių būriui, o pratybose tekdavo iš pozicijos į poziciją - kartais net ir šliaužte - tempti sunkųjį kulkosvaidį. Prasidėjus okupacijai, 1940-1945 metais jis dėstė Alytaus mokytojų seminarijoje.

Apie šį laikotarpį liudija išlikusios nuotraukos, kuriose užfiksuotas ne tik jo darbas su mokiniais, bet ir kolegialus bendravimas su kitais pedagogais. Kolegos prisimindavo jį kaip aukštos moralės žmogų, pasižymintį draugiškumu ir gebėjimu bendrauti. Be to, jis puikiai grojo akordeonu ir gražiai dainavo.

Kovos už Lietuvos laisvę

1945 metų balandžio 25 dieną Adolfas Ramanauskas pasitraukė pas antisovietinius partizanus ir tapo Nemunaičio apylinkėje veikusio partizanų būrio vadu. Būtent tada jis pasirinko „Vanago“ slapyvardį. Jo organizaciniai sugebėjimai leido greitai plėsti pasipriešinimo tinklą: partizanų būrelius jis sujungė į 140 vyrų kuopą, o vėliau tapo visos Dainavos apygardos vadu.

1949 metais Minaičių kaime jis dalyvavo visos Lietuvos partizanų vadų suvažiavime, kuriame buvo priimta Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) Tarybos Deklaracija. Vėliau jam buvo suteiktas partizanų pulkininko laipsnis, jis paskirtas LLKS Gynybos pajėgų vadu. Visą šį sunkų laikotarpį kartu su juo ėjo jo žmona Birutė Mažeikaitė-Vanda, tapusi ištikima bendražyge ir kovos drauge.

tags: #adolfas #ramanauskas #gime #jungtinese #valstijose

• įstatymo esminiai aspektai ir taikymas
• Akių priežiūra vaikystėje
• Pakso, kaip aviatoriaus ir politiko, karjera
• Darbo pokalbiai ir šeimos planavimas
• Iniciatyvos lopšelyje-darželyje "Liepaitė" dėl sveikos mitybos