Vaikų nugaros prakaitavimas: nuo normalaus reiškinio iki galimų sveikatos sutrikimų
Prakaitavimas - normali organizmo būklė, tačiau labai dažnai ji tėvams kelia nerimą. O jeigu vaikas prakaituoja per daug? Galbūt tai ligos požymis?
Pagausėjęs prakaitavimas, arba hiperhidrozė - viena nemaloniausių ligų, sukeliančių itin didelį diskomfortą: tiek fizinį, tiek psichologinį. Pernelyg gausus prakaitavimas, arba hiperhidrozė - liga, kuriai būdingas matomas prakaitavimas, besitęsiantis ne mažiau nei 6 mėnesius be akivaizdžios priežasties. Kiekvieno žmogaus odoje yra apie tris milijonus prakaito liaukų, kurios išskiria prakaitą. Prakaitavimas - natūralus ir gyvybiškai būtinas procesas, nes tokiu būdu organizmas su skysčiais (prakaitu ir kt.) išsivalo nuo susikaupusių toksinų, reguliuoja ir palaiko normalią kūno temperatūrą. Išsiskyręs prakaitas, patekęs ant odos paviršiaus, ima garuoti ir atlieka vėsinimo funkciją. Su prakaitu šalinami toksinai, šalinamos įvairios medžiagos - druskos, išsiskiria mūsų suvartotų produktų kvapai.
Nors prakaitavimas yra normali fiziologijos dalis, tėvams neretai sunku nustatyti, ar vaiko prakaitavimas yra norma, ar patologinės būklės simptomas. Ypač kūdikių ir mažų vaikų hiperhidrozė dažnai lieka nediagnozuota ir negydoma.
Normalus vaiko prakaitavimas: kada nereikia nerimauti?
Natūralu, jei vaikas gausiau prakaituoja karštu oru, intensyviai sportuodamas ar susijaudinęs. Tai natūrali organizmo reakcija. Prakaitavimas taip pat gali būti kūno reakcija į skausmą. Gausiau prakaituoti normalu brendimo laikotarpiu ar turint antsvorio.
Miego metu vaikams taip pat gali pagausėti prakaitavimas. Vienos mamos patirtis rodo, kad „miego metu ir mano prakaituoja ir dar karta sakau, jog tai nereiškia kad jis turi rachito ar dar kokius nesveikumo požymius... Tiesiog miego metu susyla ir tiek... vaikis pas mama karstesnio kraujo ir tiek.“
Karštomis vasaros dienomis nepamirškite, kad su prakaitu netenkama ir elektrolitų, todėl šis normalus procesas gali tapti pavojingas, jei neatkursite netektų elektrolitų pusiausvyros!
Susirūpinimą keliantis prakaitavimas - hiperhidrozė
Hiperhidrozė - tai pernelyg išreikštas, gausus prakaitavimas, dažniausiai pasireiškiantis kaip tam tikrų patologinių būklių simptomas. Hiperhidrozė gali pasireikšti kaip nuolatinis ar priepuolinis, viso kūno ar tik tam tikrų kūno sričių, miegant, būdraujant ar visą parą trunkantis išreikštas, gausus prakaitavimas. Hiperhidrozė gali būti įgimta arba įgyta.
Įprastai skiriamas pirminis ir antrinis prakaitavimas. Gydytojai hiperhidrozę skirsto į pirminę ir antrinę. Pirminės priežastys nežinomos, o antrinę išprovokuoja tam tikros ligos. Manoma, kad abiejų tipų pagausėjusį prakaitavimą sukelia padidėjęs simpatinės nervų sistemos aktyvumas.
Pirminė hiperhidrozė
Pirminis prakaitavimas dar skirstomas į židininį ir generalizuotą. Pirmuoju atveju stipriai drėksta konkreti kūno vieta ar kelios iš jų - delnai, pėdos, pažastys, veidas. Manoma, kad tose vietose esančios prakaito liaukos tiesiog labai aktyvios ar jautrios. Esant pirminei hiperhidrozei, vargina nuolatinis atskirų kūno vietų prakaitavimas, nepriklausomai nuo aplinkos temperatūros ir emocinės būklės. Dažniausiai prakaituoja daugiau nei viena kūno sritis (delnai, padai ir kt.). Emocinė hiperhidrozė vargina tik būdravimo metu, miego metu ji nepasireiškia.
Pirminio prakaitavimo atveju įprastai prakaituoja ne visas kūnas, o tam tikros jo sritys - pažastys, delnai, pėdos, kirkšnys. Naktimis prakaitavimas nėra gausus, tačiau dienos metu suintensyvėja, ypač esant stresinėms situacijoms, intensyviai dirbant protinį darbą. Tikrosios pirminio prakaitavimo priežastys nėra aiškios - jis gali būti paveldimas, yra susijęs su simpatinės nervų sistemos aktyvumu. Dažniausiai prasideda vaikystėje ar paauglystėje, pasitaiko vienodai tiek berniukams, tiek mergaitėms, pasireiškia apie 1-3 proc.
Antrinė hiperhidrozė ir ligos: kada prakaitavimas signalizuoja apie rimtą problemą?
Gausaus prakaitavimo priežastys gali būti įvairiausios - nuo paprasto padidėjusio nervinio jautrumo, genetinio paveldėjimo iki įvairių infekcijų, vitaminų disbalanso, endokrininių ligų, nugaros smegenų pakenkimo, vėžinių ligų. Antrinis prakaitavimas paprastai signalizuoja, kad sergama infekcine, onkologine ar neurologine liga. Tai gali būti susiję ir su organizmo pokyčiais, tarkim, brendimu, tam tikrais sutrikimais.
Naktinis prakaitavimas ir ligos
Naktimis gausus prakaitavimas yra ypač svarbus signalas. Naktinis prakaitavimas gali būti skydliaukės ligų, vėžio, tuberkuliozės simptomas. Padidėjęs prakaitavimas naktimis būdingesnis sergant lėtinėmis infekcinėmis (tuberkulioze ir kt.), endokrininės sistemos (skydliaukės, cukriniu diabetu), inkstų ar onkologinėmis ligomis. Jeigu vargina naktinis prakaitavimas, reikėtų pagalvoti, galbūt yra tam tikri piktybiniai procesai organizme, tai gali būti limfomos, leukemijos požymis, tai gali būti tuberkuliozės vienas iš požymių. Naktinis prakaitavimas kartu su niežuliu būdingas sergant vėžinėmis ligomis (leukemija, limfoma, inkstų karcinoma ir kt.). A. Unikauskas ir E. Marciuškienė vieningai sutaria, kad pavojingiausios situacijos, kurias išduoda prakaitavimas, yra sutrikęs širdies darbas ir nukritęs cukraus kiekis kraujyje.
Cukrinis diabetas ir hipoglikemija
Pirmiausia, didelę problemą su prakaitavimu dažnai turi sergantieji cukriniu diabetu, tad jeigu sergate ir prasidėjo gausus prakaitavimas, pasimatuokite cukraus kiekį kraujyje, nes tai - hipoglikemijos pranašas. Hipoglikemija - organizmo būklė, kai gliukozės kiekis kraujyje yra per mažas. Stipriai nukritus cukraus kiekiui kraujyje nakties metu, gali pasireikšti prakaitavimas. Glikemija privalo būti tiriama visiems naujagimiams, turintiems rizikos veiksnių: neišnešiotiems, mažo ar labai didelio gimimo svorio, pridususiems gimimo metu, turintiems sepsį, įgimtą širdies ydą, mažus lyties organus, hipotermiją, diabetu sergančių mamų naujagimiai, esant Rh antigenų nesuderinamumui kraujyje, Beckwith-Wiedeman sindromui, kai mama vartojo vaistus ar gliukozę. Glikemijos tyrimas rizikos grupės naujagimiams atliekamas 2, 4, 6, 8, 12, 18, 24, 36, 48, 72 val. po gimimo. Susirgus diabetu vienas iš ligos pranašų irgi gali būti prakaitavimas. Cukrinio diabeto atvejų Lietuvoje, kaip ir visame pasaulyje kasmet vis daugėja, suserga vis jaunesnio amžiaus vaikai. Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 100 naujų pirmo tipo diabeto atvejų tarp vaikų (būklė, kuomet organizmas negamina insulino).
Skydliaukės veiklos sutrikimai
Kita priežastis gali būti mūsų skydliaukės funkcija. Jeigu skydliaukė suaktyvėja, tai suaktyvėja ir medžiagų apykaita ir padidėja prakaitavimas.
Hormonų disbalansas ir brendimas
Dar viena priežastis yra hormonų audros. Tai susiję su hormonų pusiausvyros kaita. Brendimo periodu suintensyvėjęs prakaito kvapas yra norma.
Nutukimas
Dar viena būklė, susijusi su padidėjusiu prakaitavimu, - nutukimas.
Vitamino D trūkumas
Vitamino D stoka organizme dar ne taip seniai Lietuvoje beveik išvis nebuvo gydoma. Profilaktinės vitamino D dozės buvo skiriamos tik kūdikiams, gydomosios dozės - tik išryškėjus akivaizdiems rachito požymiams. Atsiradus galimybei atlikti vitamino D koncentracijos kraujyje tyrimą, supratome, kad sezoniškai daugeliui mūsų vitamino D trūksta. Dar labiau jo trūksta nutukusiems vaikams ir suaugusiesiems, paaugliams, taip pat mažai būnantiems gryname ore, naudojantiems apsauginius kremus nuo saulės (tam tikrą apsaugos laipsnį turi visi kremai). Vitamino D stoka dažniau pasireiškia neišnešiotiems, gimusiems didelio svorio (>4 kg), iš daugiavaisio nėštumo, gimusiems žiemos pradžioje, taip pat tiems, kurie pirmaisiais 3 gyvenimo mėnesiais sparčiai priauga svorio, anksti pradedant dirbtinį maitinimą mišinukais, mažai būnantiems gryname ore, nemankštinamiems, nemasažuojamiems, gydomiems nuo traukulių, sergantiems odos, kepenų, inkstų, virškinamojo trakto ligomis, celiakija.
Vartojami vaistai ir stresas
Dėl prakaitavimo gali būti kalti ir tam tikri vartojami vaistai. Vartojami tam tikri vaistai taip pat gali būti nemalonaus kūno kvapo priežastimi - pasitarkite su gydytoju.
Dėl prakaitavimo gali būti kalta ir įtampa. Jei pastebite, kad susinervinę kaskart labai suprakaituojate, išbandykite atsipalaidavimo, nusiraminimo pratimų, mokykitės valdyti emocijas. Dėl prakaitavimo kilus įtampai labai jaudintis nereikėtų. Daugelis žmonių yra pajutę savo kailiu, kaip prieš pirmąjį pasimatymą, per vairavimo ar abitūros egzaminą, prieš pokalbį su būsimu darbdaviu kaista ir smarkiau prakaituoja ne tik delnai, pažastys, bet ir rasoja kakta. Taip organizmas natūraliai reaguoja į stresą. Padidėjęs prakaitavimas taip pat gali būti psichologinių priežasčių, žmogaus charakterio ypatybių, kompleksų, įvairių fobijų, emocinės būsenos padarinys.
Specifinis prakaito kvapas ir ankstyvas brendimas
Sveiko žmogaus prakaitas yra beveik bekvapis, nes jį sudaro 98-99 proc. vandens ir tik 0,5-1 proc. organinių ir neorganinių medžiagų. Kiekvieno žmogaus prakaito kvapas yra savitas ir priklauso nuo odos paviršiuje vyraujančių bakterijų. Prakaito kvapas taip pat priklauso ir nuo organizmo lytinių liaukų aktyvumo. Brendimo periodu suintensyvėjęs prakaito kvapas yra norma. Tačiau jei stiprų prakaito kvapą užuodžiate ikimokyklinio amžiaus vaikui ar pradinukui, galima įtarti rimtą ligą - priešlaikinį lytinį brendimą. Specifinis acetono kvapas gali išduoti ir kitas ligas: cukrinį diabetą, lėtines inkstų ir kepenų ligas. „Streso“ prakaitas taip pat yra savotiško aštresnio kvapo nei paprastas termoreguliacinis prakaitas.
Prakaitinis bėrimas (Miliarija): dažna problema pas vaikus
Vasaros karščiai, aktyvus judėjimas ar per šilta apranga - tai tik keli iš veiksnių, galinčių sukelti nemalonų odos reiškinį, vadinamą prakaitiniu bėrimu. Ši būklė dažnai pasireiškia kaip smulkūs rausvi spuogeliai, niežtintys mazgeliai ar net vandeningi burbuliukai, atsirandantys tose vietose, kur oda prakaituoja labiausiai - ant kaklo, nugaros, krūtinės, pažastyse ar kirkšnyse. Prakaitinis bėrimas - tai odos reakcija į užsikimšusias prakaito liaukas. Dėl šilumos, drėgmės ir nepakankamos oro cirkuliacijos prakaitas negali pasišalinti iš odos paviršiaus, todėl kaupiasi po oda, sukeldamas sudirginimą ar net uždegimą.
Prakaitinis bėrimas, dar vadinamas miliaria, yra dažna odos būklė, pasireiškianti tada, kai prakaitas negali laisvai išgaruoti nuo odos paviršiaus ir “įstringa” po oda. Dėl užsikimšusių ar sudirgintų prakaito latakų susidaro smulkūs raudoni spuogeliai, pūslelės ar mazgeliai, kurie dažnai niežti, peršti ar net sukelia deginimo pojūtį.
Kai oda perkaista, organizmas pradeda aktyviai prakaituoti, kad atvėstų. Tačiau jei prakaito liaukos užsikemša (dėl dulkių, riebalų, kremų ar per aukštos temperatūros), jei žmogus dėvi sintetinę ar orui nepralaidžią aprangą, arba jei oda ilgai lieka drėgna ir įkaista (pavyzdžiui, kūdikiams vystykluose ar suaugusiems po sporto), tada prakaitas nebeišgaruoja ir kaupiasi odos paviršiuje arba po epidermiu. Rezultatas - lokalus uždegimas ir bėrimo požymiai.
Prakaitinis bėrimas kūdikiui
Kūdikių prakaito liaukos dar nėra visiškai išsivysčiusios, todėl jų odelė greitai reaguoja į karštį, drėgmę ir nepakankamą oro cirkuliaciją. Net per šiltas rūbelis ar ilgas gulėjimas ant nugaros gali sukelti prakaitinį bėrimą. Dažniausios bėrimo atsiradimo vietos - kaklas, nugara, pažastys, vystyklų sritis. Pagrindiniai požymiai: smulkūs raudoni mazgeliai (ypač ant kaklo, krūtinės, nugaros, pažastų srityje), skaidrūs ar baltai pilki burbuliukai - dažniau pasitaiko kūdikiams, niežulys, dilgčiojimas, šilumos pojūtis. Sunkesniais atvejais - uždegimas, kartais net pūlinukai (jei oda sudirgusi ar pažeista). Kūdikiui pasireiškia smulkūs rausvi ar skaidrūs spuogeliai, paraudusi ar sudirgusi oda, verkimas ar diskomfortas, kai prakaituotas kūnas liečiasi su drabužiais, galimas niežulys, tačiau kūdikis to dar negali išreikšti.
Prakaitinis bėrimas kūdikiui dažnai atrodo pavojingai, tačiau dažniausiai yra nekenksmingas ir praeina per kelias dienas, jei tinkamai prižiūrima oda. Dažniausios bėrimo vietos kūdikiams: kaklas, nugara, už ausų, vystyklų sritis, veidas, galvos oda (po kepuryte).
Kaip palengvinti prakaitavimą ir prižiūrėti vaiko odą?
Norint tinkamai kovoti su prakaitavimu, pirmiausia svarbi nuolatinė higiena. Gausiau prakaituojant praustis būtina dažniau nei kartą per dieną. Nors prakaitinis bėrimas dažniausiai nėra pavojingas ir praeina savaime per kelias dienas, tinkama priežiūra ir gydymas padeda ne tik greičiau pasveikti, bet ir išvengti odos komplikacijų, tokių kaip uždegimas ar bakterinė infekcija.
Bendros rekomendacijos
- Reguliariai perrengti kūdikį švariais, sausais drabužiais, ypač jei prakaituoja ar šunta. Visuomet pasikeiskite prakaituotus drabužius, ypač po fizinio krūvio.
- Aprengti lengvais, kvėpuojančiais drabužėliais. Dėvėkite natūralaus, prakaitui laidaus pluošto drabužius.
- Po prausimosi odą nusausinti (ne trinti), leisti natūraliai išdžiūti.
- Prauskitės po šiltu (ne karštu) vandeniu be kvapiklių ir šiurkščių prausiklių. Po prausimosi - švelniai nusausinkite odą, netrinkite jos. Jei oda labai jautri - galima naudoti raminančias priemones su pantenoliu ar alaviju.
- Prauskitės po drungnu ar šiltu vandeniu, nes labai šaltas vanduo skatina dar didesnį prakaitavimą. Mūsų oda turi apsauginį riebalinį sluoksnį, kurį nuplovus, sudarome palankią terpę kauptis bakterijoms.
- Reikėtų vengti karščio ir drėgmės - daugiau laiko praleisti pavėsyje ar vėsiose patalpose. Taip pat svarbu vėdinti odą.
- Nepiktnaudžiaukite kofeino turinčiais gėrimais, sūriu ir aštriu maistu - lemia nemalonų prakaito kvapą.
- Jei ėmėte labiau prakaituoti dėl padidėjusio bendro dirglumo, pervargimo, patirto streso (prieš egzaminus ir kt.), pagerkite raminamosios melisų, valerijonų šaknų, pankolių, anyžių arbatos.
- Įtampą slopina atsipalaidavimo, kvėpavimo ir jogos pratimai.
- Rekomenduojama naudoti talko miltelius ar sausą kremą su raminančiomis ir absorbuojančiomis savybėmis.
- Žiemą leiskite vaikams namie vaikščioti su kojinaitėmis, darželyje ar mokykloje reikėtų persiauti atviromis basutėmis ar sandalais su vėdinimo angomis.
Natūralios priemonės
Yra tam tikros kamparo aplikacijos dedamos tose vietose, kur dažniausiai prakaituojama, taip pat rekomenduojamos arbatos - žaliąją arbatą reiktų gerti, o su juodąja tepti tas vietas, kur prakaituojama. Obuolių actas taip pat yra labai patariamas prakaituojantiems, tiesiog nusiprausus pasitepti tas vietas, nes jis ir sutraukia prakaito liaukas, ir dezinfekuoja. Prakaitavimą taip pat mažina kontrastinis prakaituojančių vietų dušas.
Fitoterapija - delnų, padų vonelės ąžuolo žievės, gluosnio žievės, čiobrelių, jonažolių, šalavijo, mėtų, dilgėlių, juodųjų arbatžolių, lauro lapų nuovire, druskos tirpalo, eterinio arbatmedžio aliejaus vonelės.
Kada kreiptis į gydytoją?
Tiksliai nustatyti, ar vaiko prakaitavimas yra norma, ar patologinės būklės simptomas, neatlikus reikalingų tyrimų, yra sunku ne tik mamai, bet ir gydytojui, o neretai dar prireikia ir kelių specialistų konsultacijų (endokrinologo, dermatologo, infekcinių ligų specialisto, neurologo, kardiologo).
Pasikonsultuoti su gydytoju reikėtų, jeigu gausiau prakaituojama nedirbant sunkaus fizinio darbo ir oro temperatūrai nesant aukštai, nesusinervinus, t. y. be jokios apčiuopiamos priežasties. Tokiu atveju svarbu nustatyti pagausėjusio prakaitavimo (hiperhidrozės) priežastis.
Apie 70 proc. žmonių, kuriuos vargina hiperhidrozė, į gydytojus nesikreipia, todėl didžioji dalis šios patologijos lieka nediagnozuota ir negydoma, ypač kūdikių ir mažų vaikų.
Kreiptis į gydytoją rekomenduojama, jei:
- Bėrimas nepraeina per 5-7 dienas.
- Atsiranda pūlinukai, stiprus skausmas ar odos įtrūkimai.
- Pakyla temperatūra ar bėrimas plinta visame kūne.
- Kūdikis tampa labai neramus, blogėja apetitas ar padidėja dirglumas.
- Jeigu be priežasties drėksta delnai, pėdos, krūtinė, pila prakaitas, nenumokite ranka.
- Stiprų prakaito kvapą užuodžiate ikimokyklinio amžiaus vaikui ar pradinukui, nes tai gali reikšti priešlaikinį lytinį brendimą.
- Prakaitavimas, atsiradęs dėl ligų, pavyzdžiui, cukrinio diabeto ar skydliaukės veiklos sutrikimų, gali būti sukontroliuojamas tinkamai gydant šias ligas.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
