Bendrojo ugdymo mokyklų pasirengimas diegti gabių vaikų ugdymą

Įvadas: Gabių vaikų ugdymo svarba ir aktualumas

Gabių vaikų ugdymas yra viena iš ugdymo diferenciacijos sričių, kurios pagrindinis tikslas - tirti žmones, turinčius specialių ar ypatingų gebėjimų. Gabumo problema dabar tampa vis aktualesnė. Tai lemia visuomenės poreikis ugdyti kūrybingas asmenybes.

Šiuolaikinės aplinkos neapibrėžtumas reikalauja ne tik aukšto žmogaus aktyvumo lygio, bet ir jo įgūdžių, gebėjimo elgtis nestandartiškai. Akivaizdu, kad ankstyvas gabių vaikų atpažinimas, mokymas ir lavinimas yra vienas iš pagrindinių švietimo sistemos tobulinimo uždavinių. Didelį mokymosi potencialą turinčių vaikų ir paauglių atpažinimas ir ugdymas - viena aktualiausių psichologinių ir pedagoginių problemų, šiuo metu kelianti didelį susidomėjimą visame pasaulyje.

Tiek mokykloje, tiek už jos ribų, yra daug vaikų, kurie turi didelį mokymosi potencialą, tačiau dėl įvairių priežasčių šis potencialas nėra pilnai išnaudojamas. Svarbu skirti dėmesio šių mokinių atpažinimui ir įvertintų gabumų raiškai bei sėkmingam ugdymuisi. Tačiau nepakankamas psichologinis mokytojų parengimas dirbti su vaikais, kurie elgiasi ir mąsto nestandartiškai, lemia netinkamą jų asmeninių savybių ir visos veiklos įvertinimą.

Teisinis pagrindas ir švietimo sistemos iššūkiai

Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme „Specialiųjų ugdymosi poreikių“ apibrėžtyje nurodyta, kad mokiniai dėl išskirtinių gabumų priklauso specialiųjų poreikių turintiems mokiniams (26. Specialieji ugdymosi poreikiai - pagalbos ir paslaugų ugdymo procese reikmė, atsirandanti dėl išskirtinių asmens gabumų, įgimtų ar įgytų sutrikimų, nepalankių aplinkos veiksnių). Todėl šių vaikų ugdymui reikalingas aukštus akademinius poreikius atitinkantis ugdymo turinys.

Rengiant programą buvo remtasi Priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiomis programomis, patvirtintomis Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2022 m. rugsėjo 30 d. įsakymu Nr. V-1541, kuriose pabrėžiama mokinių aukštesnių pasiekimų ugdymo svarba. Atnaujinamame bendrajame ugdymo turinyje nurodyta, kad 70 proc. ugdymo turinio yra privaloma, o apie 30 proc. pasirenka mokytojas, atsižvelgdamas į mokinių galimybes, tačiau programų keliamas uždavinys - ugdyti mokinius pagal jų gebėjimus, mokykloms vis dar tebėra nemenkas iššūkis.

Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų 2017-2019 m. išorinio vertinimo duomenimis, gabių ir talentingų vaikų ugdymas aukščiausiu lygiu (4) sudaro nedidelę dalį - 14,4 proc. nuo visų tais metais vertintų mokyklų, o kokybinė pamokų analizė atskleidė, kad pavieniai mokytojai turi žinių apie mokinių gebėjimų ugdymo strategijas ir taktikas.

Tyrimų rezultatai ir esama padėtis Lietuvos mokyklose

Mokytojų požiūris ir kompetencijos

2021 metų sausio-kovo mėnesiais atliktas kokybinis tyrimas, kuriame dalyvavo 10 bendrojo ugdymo mokyklų mokytojų. Pusiau struktūruoto interviu būdu gauti duomenys buvo išanalizuoti taikant content analizės metodą. Nustatyta, kad didžioji dalis mokytojų geba apibūdinti gabius mokinius, pasitiki savo kompetencija juos identifikuoti.

Tačiau literatūra rodo, kad gabių vaikų identifikavimas ir ugdymas Lietuvoje ir užsienyje dažnai paliekamas asmeninei mokytojų, tėvų ar gabių mokinių nuožiūrai ir iniciatyvai. Bendrojo ugdymo mokyklose galima nustatyti mokytojų teorinio ir praktinio pasirengimo gabių vaikų ugdymo srityje spragas, taip pat gebėjimų nustatyti jų akademinius ir emocinius poreikius. Gabieji dažnai vertinami kaip „nepatogūs“ mokiniai.

Gabių merginų ugdymosi patirtys

Kokybinė tyrimo strategija buvo naudojama siekiant atskleisti autentišką gabių mergaičių (paauglių) mokymosi patirtį bendrojo ugdymo mokyklose. Tyrime dalyvavo šešios gabios merginos nuo 13 metų 10 mėnesių iki 14 metų 7 mėnesių iš trijų Vilniaus mokyklų. Gabių merginų mokymosi patirtis buvo atskleista per tris temas.

Tyrimas parodė, kad mokytojų nuostatos, jog visi mokiniai turi vienodus mokymosi poreikius, jų pareiga padėti prastai besimokantiems ir netikėjimas, kad gabūs mokiniai reikalingi specialios ugdymo pagalbos, lėmė, kad gabios merginos nuobodžiavo ir gaišo laiką klasėje. Taip pat paaiškėjo, kad dažniausiai naudojami mokytojų mokymo metodai atspindi pasyvią mokymo formą, kuri nepalengvina žinių įgijimo proceso. Galiausiai, mokytojų abejingumas, dideli lūkesčiai, mokinių lyginimas su gabiomis merginomis sukelia nemalonius jausmus, o mokytojų griežtumas ir nejautrumas provokuoja konfliktines situacijas ir mažina mokymosi motyvaciją.

Paauglystėje gabieji susiduria su poreikiu rinktis tarp „normalaus paauglių gyvenimo“ imitavimo ir „keistuolio“ etiketės. Gabios paauglės merginos papildomai jaučia spaudimą atitikti „normalios merginos įvaizdį“, o ne demonstruoti išskirtinius gebėjimus ir energingai siekti pasiekimų, kas laikoma „normalu vyriškam įvaizdžiui“. Mokytojai dažnai mano, kad berniukai gali pasiekti daugiau nei mergaitės, todėl jiems reikia daugiau pastiprinimo ir padrąsinimo. Šie veiksniai kelia didesnę riziką, kad gabios paauglės merginos liks neatpažintos, netinkamai skatinamos ir neįgyvendins savo gabumų.

Ugdymo kokybės skirtumai tarp mokyklų

Atliktas tyrimas atskleidė, kad egzistuoja tam tikri skirtumai tarp analizuotų mokyklų. Vienos mokyklos sistemingai ir kokybiškai ugdo gabiuosius, o kitose nėra bendrų susitarimų dėl gabiųjų ugdymo, trūksta sistemos, pagalbos mokytojams ir mokiniams. Dėl skirtingų sąlygų ne visi gabūs mokiniai sulaukia tinkamos pagalbos, o vykdomos programos priima ribotą skaičių mokinių, kas sukuria prieigos prie kokybiško gabiųjų ugdymo problemą. Tokia situacija galėjo susidaryti dėl aiškios valstybės strategijos gabių mokinių ugdymui trūkumo ir ugdymo gairių mokykloms bei mokytojams nebuvimo. Akivaizdu, kad siekiant gerinti gabių mokinių ugdymo kokybę, reikia atnaujinti švietimo dokumentus, kurie reglamentuoja gabių mokinių ugdymą, bei kurti vieningą Lietuvos gabių mokinių ugdymo sistemą, remiantis teigiamais mokyklų pavyzdžiais ir ilgamete jų veiklos patirtimi.

Tarptautinė patirtis ir rekomendacijos

Tarptautinių tyrimų rekomendacijose siūloma ugdymo procese daugiau dėmesio skirti mokinių, ypač galinčių pasiekti aukštą ir aukščiausią tarptautinius lygmenis, gabumams plėtoti ir gebėjimams ugdyti. Skatinama ugdymo procesą labiau personalizuoti, individualizuoti, diferencijuoti, atsižvelgiant į mokinių gebėjimus, pateikti įvairesnių, įdomesnių, skirtingo sunkumo ir sudėtingumo užduočių, įgyvendinti veiksmingas mokymosi pagalbos priemones, mokiniams kelti aukštus lūkesčius.

Miuncheno dinaminis gebėjimų-pasiekimų modelis mokykliniu laikotarpiu pabrėžia didėjantį mokyklos aplinkos poveikį išskirtinių pasiekimų gebėjimų (potencialo) transformacijai, todėl tai yra neatsiejama gabumo ugdymo dalis. Ši kvalifikacijos tobulinimo programa sukurta vadovaujantis Gabių vaikų ugdymo bendraisiais principais, kuriuos 2021 m. paskelbė Pasaulinė gabių ir talentingų vaikų taryba (World Council for Gifted and Talented Children), leidiniu „Baltoji knyga“, išleistu įgyvendinant Europos socialinio fondo projektą.

Gerosios praktikos pavyzdys: Šiaulių jėzuitų mokykla

Šiaulių jėzuitų mokykla - vienintelė Šiaurės Lietuvos regiono mokykla, kurioje ugdymas grindžiamas ignaciškos pedagogikos principais. Dėmesys skiriamas visuminiam pasaulio suvokimui, akademinio meistriškumo, bendruomeniškumo ir apaštalavimo vertybėms. Prioritetinė sritis - dėmesingumas asmenybei. Anot Šiaulių jėzuitų mokyklos vadovės Giedrės Statkutės, Lietuvoje gabūs vaikai tik dabar pradeda sulaukti dėmesio.

„Daugelis jų turi įgūdžių ir gebėjimų gana lengvai prisitaikyti prie juos supančios edukacinės ir socialinės aplinkos, tačiau dalis gali pademonstruoti įvairių emocinių, elgesio ar prisitaikymo problemų ir jų gebėjimai dėl to gali būti nepastebėti. Taigi išskirtinai gabių mokinių grupėje yra ir tų, kurie, nepaisant savo išskirtinių gebėjimų, taip ir lieka neatskleidę savo potencialo, nes nuolat patiria nuobodulį, yra mažai susidomėję ar kenčia nuo begalinio perfekcionizmo.“

Patirties Lietuvoje atpažįstant ir ugdant gabius mokinius trūksta. Trūksta ir mokymų, kursų, kuriuose būtų galima pasisemti patirties gabių mokinių atpažinimo ir ugdymo proceso organizavimo klausimais. 2021 m. rugsėjį mokyklos pedagogai įgūdžius dirbti su gabiaisiais mokiniai tobulino savaitės trukmės „Gifted Students“ kursuose Portugalijoje. Portugalija pasirinkta tikslingai, kadangi šioje šalyje gabieji mokiniai ugdomi įprastose mokyklose, sudarant jiems palankias sąlygas ugdytis.

Kursų metu mokyklos pedagogai gilino žinias, kaip pastebėti gabų ir talentingą mokinį, kaip identifikuoti mokinių gabumus, atlikti vertinimus. Lankydamiesi Nacionalinėje talentingų mokinių asociacijoje, aiškinosi, kaip gabiųjų mokinių poreikiai tenkinami Portugalijos mokyklose jiems ugdantis įprastose klasėse, kaip kuriama palanki ugdymuisi aplinka, kokie taikomi metodai ir modeliai. 2022 m. balandžio mėnesį pedagogų komanda vyko į Vengriją, kurioje gabiesiems mokiniams skiriama ypač daug dėmesio: teikiama finansinė parama gabiųjų mokinių ugdymui, tyrinėjami mokinių talentai ir STEAM kompetencijos. Šešių dienų praktiniuose mokymuose „Gifted Students’ Education“ mokyklos pedagogai susipažino su gabių mokinių įvairove, jų kategorijomis, identifikavimu, turėjo galimybę palyginti su Portugalijos patirtimi. Susipažino su naujausiais gabių mokinių tyrimų rezultatais. Įgijo žinių apie gabiųjų vaikų gyvenimą, bruožus, poreikius. Gilinosi į šių mokinių psichologinę charakteristiką, jų stiprybes ir silpnybes. Kursų metu pedagogai praktiškai išbandė metodus, kūrė priemones, kurias galės pritaikyti ugdymo procese. Siekiant pagilinti žinias ir praktinius įgūdžius, šių metų spalio mėnesį vyko vizitas į tris Ispanijos ugdymo įstaigas, kuriose taikomas nuolatinis mokinių testavimas, gabiųjų vaikų identifikavimas ir praktinė veikla su šiais mokiniais. Šiuo projektu siekiama, kad pedagogai susipažintų su gabių mokinių ugdymo patirtimi ES šalyse, mokytųsi atpažinti mokinių gabumus ir sudaryti sąlygas šiems gabumams skleistis. Įgytos patirties nauda atsispindės mokinių mokymosi rezultatuose, pedagogų darbo bei ugdymo kokybės gerinime.

Kvalifikacijos tobulinimo programų svarba

Programa skirta, kad mokytojai įgytų kompetencijų ir gebėtų atpažinti didelį mokymosi potencialą turinčius mokinius, parinktų tinkamus mokymo metodus bei ugdymo turinį mokomųjų dalykų pamokose, susipažintų su minėtų mokinių pažintiniais, socialiniais-emociniais ypatumais, mokymosi potencialo nerealizavimo priežastimis. Šiose programose gilinamasi į gabių vaikų gyvenimą, bruožus, poreikius, psichologinę charakteristiką, stiprybes ir silpnybes, siekiant, kad pedagogai galėtų praktiškai išbandyti ir taikyti įvairius metodus, prisidėdami prie ugdymo kokybės gerinimo.

tags: #bendrojo #ugdymo #mokyklu #pasirengimas #diegti #gabiu

• modernus sprendimas tėvų ramybei
• nuo kurios nėštumo savaitės matomas pilvukas
• pagalba nesėkmingai embriono implantacijai
• Kaip drama padeda išvengti patyčių
• kaip sutaupyti perkant Sportland