Ovuliacijos stadijos ir hormonų vaidmuo: išsamus moters vaisingumo vadovas

Ovuliacija - tai vienas svarbiausių moters menstruacinio ciklo etapų, kuomet subrendusi kiaušialąstė išsiskiria iš kiaušidės ir tampa pasirengusi apvaisinimui. Tai natūralus biologinis procesas, kuris vyksta maždaug ciklo viduryje ir yra esminis veiksnys moters vaisingumui. Nors ovuliacija vyksta kiekvieną mėnesį, daugelis moterų ne visada tiksliai žino, kada ji įvyksta.

Ovuliacija - tai esminė moters mėnesinių ciklo dalis, apie kurią daugelis iš mūsų girdėjo, bet tik nedaugelis iki galo supranta - kaip ji vyksta, kada įvyksta ir kodėl tai svarbu. Tai procesas, kurio metu kiaušidėje subrendęs folikulas plyšta ir iš jo išsilaisvina subrendęs kiaušinėlis. Tai - vienintelis metas cikle, kai moteris gali pastoti. Kiekviena moteris gali jausti skirtingus ovuliacijos simptomus - kai kurios pastebi aiškius kūno pokyčius, o kitos gali visai nepastebėti jokių požymių. Ovuliaciją gali signalizuoti tokie simptomai kaip pilvo skausmas, padidėjęs lytinis potraukis, krūtų jautrumas ar net emociniai svyravimai. Šiame straipsnyje detaliai aptarsime ovuliacijos mechanizmą, jos stadijas, dažniausius simptomus ir su reprodukcija susijusius terminus.

Ovuliacijos mechanizmas ir stadijos

Ovuliacija yra sudėtingas, tačiau itin tiksliai organizme reguliuojamas procesas, kuris vyksta kiekvieną menstruacinį ciklą. Ovuliacija įvyksta mėnesinių ciklo viduryje, po folikulinės fazės, kurią lydi liuteininė fazė. Paprastai ji įvyksta maždaug 12-16 dienų nuo pirmosios mėnesinių dienos, tačiau tikslus laikas gali skirtis priklausomai nuo moters ciklo ilgio. Įprastai, tai įvyksta apie 14 dienų iki ateinančių mėnesinių, dažniausiai apie 28 dienų moters ciklą.

Pagrindinį vaidmenį šiame procese atlieka hormonai, ypač liuteinizuojantis hormonas (LH) ir estrogenai. Ciklo pradžioje didėjantis estrogeno kiekis skatina kiaušialąstės brendimą. Kiekvieno mėnesinių ciklo metu pradeda bręsti folikulai, tačiau paprastai tik vienas iš jų subręsta iki Grafo folikulo stadijos. Šis folikulas sparčiai auga dėl hormonų (folikulino ir liuteinizuojančio hormono) poveikio ir prieš ovuliuodamas yra apie 15 mm skersmens.

Kai estrogeno lygis pasiekia aukščiausią tašką, organizmas staiga išskiria didelį kiekį LH. Tai vadinama „LH šuoliu“, kuris yra pagrindinis signalas, kad per artimiausias 24 valandas įvyks ovuliacija. Ovuliaciją skatina liuteinizuojančio hormono koncentracijos maksimumas, kurį reguliuoja posmegeninė liauka (hipofizė). Folikulas galiausiai plyšta - dėl sienelės spaudimo ir fermentinių procesų.

Kai kiaušialąstė išsilaisvina iš kiaušidės, ji patenka į kiaušintakį, kur gali būti apvaisinta spermatozoido. Ši kelionė trunka apie 12-24 valandas - tai laikas, per kurį pastojimas yra labiausiai tikėtinas. Jei kiaušialąstė neapvaisinama, ji suyra ir išsiskiria per makštį menstruacijų metu. Likutis folikulas virsta geltonkūniu, kuris pradeda gaminti progesteroną - hormoną, paruošiantį gimdos gleivinę galimam embriono įsitvirtinimui. Ovuliacijos metu gimdos gleivinės membrana pasiekia savo maksimalų dydį, lygiai kaip ir gleivinės liaukos.

Hormonų vaidmuo ovuliacijoje

Hormonai yra specifinės veikliosios medžiagos, kurias gamina organizmo endokrininės liaukos. Jų koordinuota veikla yra gyvybiškai svarbi tinkamai ovuliacijai ir visam menstruaciniam ciklui:

• Estrogenai: moteriškieji lytiniai hormonai. Daugiausia estrogenų gamina kiaušidės, veikiant gonadotropinui FSH. Mažiau jų sintetinama iš antinksčių išskiriamų ir kraujotakoje esančių androgenų. Nėštumo metu estrogenus išskiria placenta. Normalaus menstruacijų ciklo metu estrogenų kiekis kinta. Estrogenai per specifinius receptorius veikia visą moters organizmą.
• Estradiolis: veikliausia estrogenų frakcija. Estradiolis yra dviejų formų: α estradiolis ir β estradiolis. Kraujyje nustatomas estradiolio kiekis rodo, kiek estrogenų yra moters organizme.
• Folikulus stimuliuojantis hormonas (FSH): tai hipofizės gonadotropinis hormonas, stimuliuojantis folikulų raidą ir brendimą kiaušidėse. Numačius apvaisinimą ne moters kūne, FSH preparatų skiriama kiaušidžių funkcijai stimuliuoti, kad subręstų daugiau folikulų.
• Liuteinizuojantis hormonas (LH): jį išskiria priekinė hipofizės dalis. Išskiriamo hormono kiekis per menstruacijų ciklą kinta: ciklo viduryje staiga padidėja ir skatina subrendusio folikulo plyšimą, geltonkūnio formavimąsį, progesterono sintezę.
• Progesteronas: moteriškas lytinis hormonas, kurį išskiria po ovuliacijos susidaręs geltonkūnis. Veikiama progesterono, kinta gimdos gleivinė - gimda ruošiasi priimti apvaisintą kiaušialąstę.
• Žmogaus chorioninis gonadotropinas (hCG): lytinių liaukų funkciją kontroliuojantis hormonas. Jis veikia folikulų brendimą ir liuiteinizaciją - padeda formuotis geltonkūniui ir išsiskirti progesteronui. hCG palaiko nėštumą, kol jį gaminti pradeda embriono trofoblasto ląstelės, o vėliau placenta.

Štai lentelė, apibendrinanti pagrindinių hormonų, dalyvaujančių ovuliacijoje, vaidmenį:

Dažniausi ovuliacijos simptomai

Kai kurios moterys gali iš karto atpažinti artėjančios ovuliacijos požymius, o kitos - nepastebėti jokių akivaizdžių pokyčių. Tačiau yra keletas pagrindinių simptomų, kurie signalizuoja, kad organizmas ruošiasi išleisti kiaušialąstę:

• Gimdos kaklelio gleivių pokyčiai: vienas iš pirmųjų ovuliacijos požymių - pasikeitusi gimdos kaklelio gleivių konsistencija. Artėjant ovuliacijai, estrogeno lygis organizme kyla, o tai skatina gleivių gamybą. Jos tampa skaidrios, tamprios ir slidžios - primena žalią kiaušinio baltymą. Šios gleivės padeda spermatozoidams keliauti gimdos link.
• Skausmas pilvo apačioje: kai kurios moterys ovuliacijos metu jaučia lengvą skausmą pilvo apačioje ar spazmus, dažniausiai vienoje pusėje. Jis gali trukti nuo kelių minučių iki kelių valandų. Šis skausmas atsiranda, kai kiaušidės paleidžia kiaušinėlį.
• Bazinės kūno temperatūros pokyčiai: bazinė kūno temperatūra - tai ramybės būsenoje matuojama kūno temperatūra, kuri ovuliacijos metu pakyla maždaug 0,3-0,6°C. Tai atsitinka dėl progesterono lygio padidėjimo.
• Padidėjęs lytinis potraukis: ovuliacijos metu daugelis moterų pastebi padidėjusį lytinį potraukį. Tai susiję su hormonų pokyčiais (estrogeno padidėjimu). Be to, kai kurios moterys šiuo metu jaučiasi patrauklesnės, o jų oda tampa skaistesnė ir švytinti - tai natūrali organizmo reakcija į vaisingąjį laikotarpį.
• Krūtų jautrumas ir pilnumo jausmas: dėl hormoninių svyravimų ovuliacijos metu gali padidėti krūtų jautrumas, jos gali tapti pilnesnės ir kiek skausmingos. Šis simptomas atsiranda dėl didėjančio progesterono kiekio ir gali tęstis iki pat mėnesinių.
• Emociniai pokyčiai: hormoniniai svyravimai gali turėti įtakos emocinei būsenai - ovuliacijos metu kai kurios moterys jaučiasi energingesnės, laimingesnės ar net labiau pasitikinčios savimi. Tačiau kai kurioms gali pasireikšti ir priešingas poveikis - didesnis dirglumas ar jautrumas.
• Pilvo pūtimas: dėl estrogeno lygio padidėjimo organizme gali kauptis daugiau skysčių, o tai gali sukelti lengvą pilvo pūtimą. Nors šis simptomas nėra pats ryškiausias, kai kurios moterys pastebi, kad ovuliacijos metu jų drabužiai tampa šiek tiek ankštesni.

Ovuliacijos nustatymo svarba

Ovuliacijos nustatymas svarbus tiek siekiant pastoti, tiek norint išvengti nėštumo ar tiesiog stebėti savo reprodukcinę sveikatą. Žinodamos, kaip vyksta ovuliacija, moterys gali ne tik tiksliau planuoti nėštumą, bet ir geriau suprasti savo sveikatą bei galimus hormonų svyravimus. Norint pastoti, laikas lytiniams santykiams yra labai svarbus. Kiaušinėlis gyvuoja tik apie 24 valandas, tačiau spermatozoidai gali išgyventi moters organizme iki 5 parų. Daugelis periodinio susilaikymo metodų (vadinamoji natūrali kontracepcija) remiasi būtent ovuliacijos dienos nustatymu. Ovuliacija nėra tik ženklas, kad moteris gali pastoti. Ovuliacija - tai ne tik žingsnis link galimo nėštumo, bet ir viso moters organizmo sveikatos atspindys.

Ovuliacijos testai

Ovuliacijos testai yra patikimas būdas nustatyti vaisingiausias ciklo dienas ir tiksliau suplanuoti nėštumą ar geriau suprasti savo menstruacinį ciklą. Šie testai nustato liuteinizuojančio hormono (LH) lygio šuolį šlapime, kuris įvyksta likus 24-36 valandoms iki ovuliacijos. Tai reiškia, kad teigiamas testas rodo, jog ovuliacija netrukus įvyks, ir tai yra geriausias metas planuoti lytinius santykius, jei siekiama pastoti. Norint gauti tiksliausius rezultatus, ovuliacijos testus rekomenduojama pradėti naudoti likus kelioms dienoms iki numatomos ovuliacijos, geriausia - kasdien tuo pačiu metu.

Testo juostelė panardinama į šlapimo mėginį, o rezultatas vertinamas pagal spalvos intensyvumą - jei testinė linija yra tokia pat ryški arba ryškesnė nei kontrolinė, LH lygis yra aukštas, ir ovuliacija turėtų įvykti per artimiausias 12-36 valandas. Tinkamiausias ovuliacijos nustatymo būdas priklauso nuo jūsų tikslų, ciklo reguliaraus pobūdžio ir gyvenimo būdo. O jei ovuliacijos testai nuolat nerodo LH šuolio, tai gali būti ženklas, kad ovuliacija nevyksta - tokiu atveju verta kreiptis į gydytoją, kad būtų išsiaiškintos priežastys.

Kada ovuliacija nevyksta?

Jei ovuliacija nevyksta reguliariai arba visai nepasireiškia, tai gali būti ženklas, kad organizme vyksta tam tikri hormoniniai ar sveikatos sutrikimai. Ovuliacijos nebuvimas (anovuliacija) yra kiaušidžių funkcijos sutrikimas, kai nesubręsta folikulas arba subręsta, bet iš jo neišsilaisvina kiaušialąstė. Štai keletas su ovuliacija susijusių problemų ir kitų terminų:

• Policistinių kiaušidžių sindromas (PKS): endokrinopatija, pasireiškianti įvairiais pokyčiais organizme. Tai yra viena pagrindinių ovuliacijos stokos priežasčių.
• Amenorėja: mėnesinių nebuvimas. Jei 14 metų sulaukusiai mergaitei neryškėja antriniai lyties požymiai ir nebūna mėnesinių arba sulaukusiai 16 metų nebūna mėnesinių, nors antriniai lyties požymiai matyti, sutrikimas laikomas pirmine amenorėja.
• Menopauzė: fiziologinis mėnesinių nutrūkimas. Mėnesinių pabaiga nustatoma pagal paskutinių mėnesinių datą.
• Kitos ovuliacijos stokos priežastys gali būti skydliaukės disfunkcija, per didelis stresas, staigūs svorio pokyčiai arba per intensyvus fizinis aktyvumas. Taip pat kai kurioms moterims ovuliacija gali nevykti po kontraceptinių tablečių vartojimo nutraukimo - organizmui gali prireikti kelių mėnesių, kad atstatytų natūralų ciklą.

Jei įtariate, kad ovuliacija nevyksta, svarbu atidžiai stebėti savo menstruacinį ciklą, tikrinti kūno siunčiamus signalus ir, esant poreikiui, naudoti ovuliacijos testus. Jeigu ciklas nereguliarus arba mėnesinės visai dingsta, verta kreiptis į ginekologą ar endokrinologą - gydytojas gali rekomenduoti hormoninius tyrimus, ultragarsinį tyrimą ar kitus diagnostinius metodus, kurie padės išsiaiškinti problemos priežastį.

Ovuliaciją galima skatinti keičiant gyvenimo būdą: sveika ir subalansuota mityba, streso mažinimas, pakankamas miegas ir saikinga fizinė veikla gali padėti organizmui atkurti natūralų ciklą. Kai kuriais atvejais gali būti skiriamas medikamentinis gydymas, kuris padeda subalansuoti hormonų veiklą ir paskatinti ovuliaciją, pavyzdžiui, sintetinis vaistas klomifeno citratas, pasižymintis antiestrogeniniu poveikiu. Svarbiausia - neignoruoti ovuliacijos sutrikimų, nes jie gali turėti įtakos ne tik vaisingumui, bet ir bendrai moters sveikatai.

Svarbiausi su vaisingumu susiję terminai

Moters reprodukcijos ir vaisingumo terminai

• Kiaušialąstės (oositas): nesubrendusi moteriškoji lytinė ląstelė. Naujagimės kiaušidėse yra 1-2 milijonai pirminių folikulų su kiaušialąstėmis. Per vaisingą moters gyvenimo laikotarpį subręsta apie 400-500 folikulų: paprastai po vieną kiekvieną mėnesį. Kiti folikulai sunyksta.
• Kiaušidė (ovarium): porinė moteriškoji lytinė liauka, kurioje auga bei bręsta folikulai ir juose esančios kiaušialąstės.
• Kiaušidės folikulai (folliculi ovarici): ankstyvuoju embrioniniu laikotarpiu moteriškosios lyties embriono kiaušidėse susidaro užuomazginių folikulų. Daugelis jų sunyksta, kiti, gonadotropinių hormonų ir biologiškai aktyvių medžiagų veikiami, virsta į labiau diferencijuotus folikulus, kuriuose ne tik bręsta kiaušialąstė, bet ir vyksta lytinių hormonų bei veikliųjų medžiagų sintezė, susijusi su moters vaisingumu.
• Geltonkūnis (corpus luteum): susiformuoja kiaušidėse plyšusio folikulo vietoje (po ovuliacijos). Sintetina progesteroną, estrogenus ir kitas veikliąsias medžiagas. Geltonkūnio išskiriami hormonai palaiko augantį nėštumą.
• Kiaušintakiai (fallopian tubes): porinis vidinis moteriškasis lyties organas, primenantis vamzdelį, kuris jungia gimdą su pilvo ertme ir kiaušide. Kiaušidės link nukreiptas jo galas išplatėjęs ir turi ataugėles.
• Mėnesinės, menstruacijos (menstruatio): cikliškas pakitusios gimdos gleivinės funkcinio sluoksnio pasišalinimas kartu su negausiu kraujavimu iš lyties organų.
• Endometriozė (endometriosis): liga, kai į gimdos gleivinę panašių audinių atsiranda įvairiuose organuose. Endometriozė dažnai diagnozuojama nevaisingai moteriai.
• Pogumbris (hypothalamus): jis išskiria neurohormoną, kuris per posmegeninę liauką veikia viso organizmo endokrinines funkcijas.
• Posmegeninė liauka (hypophysis): jos priekinė dalis išskiria hormonus, kurie veikia visas endokrininės sistemos liaukas.
• Žmogaus menopauzės hormonai (Human menopausal hormone): žmogaus menopauzės gonadotropinai (FSH ir LH).

Pagalbinio apvaisinimo ir embrionų vystymosi terminai

• Apvaisinimas (fertilization): kiaušialąstė apvaisinama, kai į ją prasiskverbia spermijas ir jų genetinė medžiaga susijungia.
• Probranduolys (pronucleus): vienas iš dviejų lytinių ląstelių branduolių, dar nesusiliejusių į vieną apvaisintoje kiaušialąstėje.
• Žmogaus gemalas (human embryo): jis susiformuoja dalinantis apvaisintai kiaušialąstei ir bręsta iki 8 nėštumo savaitės.
• Morulė (morula): embrionas ketvirtą dieną po apvaisinimo.
• Blastocista (blastocysta): užuomazginė pūslelė.
• Gameta: subrendusi lytinė ląstelė.
• Apvaisinimas mėgintuvėlyje (In vitro fertilization, IVF): apvaisinimo ne moters kūne metodas, kai lytinės ląstelės susijungia specialiame inde laboratorijoje, o ne moters organizme.
• Dirbtinė inseminacija, spermos sušvirkštimas (artifitial insemination): nevaisingumo gydymo metodas, kai į moters lyties organus sušvirkščiama vyro spermos, ir apvaisinimas įvyksta natūraliai moters kūne.
• Spermos injekcija į kiaušialąstės citoplazmą (ICSI): mikromanipuliacinis apvaisinimo ne moters kūne metodas, kai atrinktas spermijas įšvirkščiamas tiesiai į kiaušialąstės citoplazmą specialiu mikromanipuliatoriumi.
• Embrionų auginimas (embryo culture): embrionų auginimo laboratorijoje technologija, naudojant CO2 ir specialias mitybines terpes (CO2 koncentracija 5-7 proc., t° - 37°C, absoliuti drėgmė).
• Kiaušidžių stimuliavimo schema (ovarian stimuliation protocol): tai vaistų dozės ir jų skyrimo eiliškumas siekiant subrandinti daugiau folikulų. Dažniausiai taikomos ilgosios arba trumposios kiaušidžių stimuliavimo schemos.
• Folikulo punkcija ir kiaušialąstės paėmimas (follicular puncture and Oocyte Retriaval): subrendusio folikulo punkcija atliekama specialia adata pro makštį, kontroliuojant makštiniu echoskopo davikliu, praėjus 36 valandoms po LH piko.
• Folikulo skystis (follicular liquor): skystis, pripildantis folikulo ertmę.
• Laparoskopija (laparoscopia): pilvo ertmės apžiūra per pilvo sieną įkištu optiniu prietaisu. Šis endoskopinis tyrimo metodas derinamas su kitais metodais: dažomosios medžiagos suleidimu į gimdą ar kiaušintakių vidaus apžiūra.
• Polispermija (polyspermia): daugiau kaip vieno spermijo įsiskverbimas į kiaušialąstę per apvaisinimą.

Nevaisingumo ir pagalbos terminai

• Nevaisinga šeima (infertilitas familia): laikoma pora, kuri reguliariai lytiškai santykiaudama ir nenaudodama apsisaugojimo priemonių, per vienerius metus negali pradėti kūdikio.
• Surogacija (surrogacy): donorystės forma, kai moteris įsipareigoja pastoti bei išnešioti genetinį vaisių ir pagimdytą kūdikį atiduoti nevaisingai šeimai.
• Išnešiojusioji motina (gestational carier): moteris, kuri išnešioja vaisių, susiformavusį iš nevaisingos šeimos moters oocito ir vyro spermijo, ir pagimdytą kūdikį perduoda biologiniams tėvams.

Vyro reprodukcijos ir vaisingumo terminai

• Spermatozoidas, spermijas (spermatozoon, spermium): vyriškoji lytinė ląstelė, turinti haploidinį chromosomų rinkinį. Spermijas susideda iš galvutės, kaklelio, uodegėlės, jis yra judrus. Spermijai 70 dienų bręsta sėklidėje, toliau antsėklidyje.
• Astenospermija (asthenospermia): susilpnėjęs sėklos gyvybingumas.
• Nekrospermija (nekrospermija): reta ir sunki patologija, kai sėkloje nėra gyvų spermijų.
• Ejakuliatas (ejaculate): sperma, išsiliejusi ejakuliacijos metu.
• Delecija (deletion): kurios nors dalies chromosomos netekimas. Vyrų nevaisingumas susijęs su Y chromosomos delecija AZS zonoje.
• Mikrochirurginė spermijų aspiracija iš antsėklidžio (microsurgical epididymal sperm aspiration): jei spermatogenezė vyksta, bet ejakuliate spermijų nėra, šiuo būdu spermijų paimama tiesiai iš antsėklidžio.
• Poodinė spermijų aspiracija iš antsėklidžio (percutanious epididymal sperm aspiration): specialia adata per antsėklidžio odą išsiurbiama spermijų.
• Sėklidžių biopsija (testicular byopsy): mikrochirurginė procedūra, atliekama esant įvairios kilmės azoospermijai.
• Spermos donoras (spermdonor): vyras, reguliariai duodantis savo spermos užšaldyti ir laikyti spermos banke.
• Spermos bankas (sperm bank): užšaldytos donorų spermos atsargos, laikomos - 196ºC temperatūros skystame azote.
• Spermos morfologija (sperm morphology): spermijų išorinė struktūra.
• Testosteronas (testosteronum): vyriškasis lytinis hormonas, kurį išskiria sėklidės, o nedidelį kiekį - kiaušidės, antinksčiai.

Kiti terminai

• Polimerazinė grandininė reakcija (polymerase chain reaction): biotechnologijos metodas, kuriuo galima gauti ir ištirti vieną geną arba tam tikrą DNR fragmentą.

tags: #ovuliacijos #stadijos #oestrus

• Profesinių sąjungų įtaka socialinės globos sektoriuje
• Asmenų apgyvendinimas socialinės globos įstaigose
• Priežiūra besilaukiančioms ir pagimdžiusioms
• kaip dainos, tikėjimas ir kova už laisvę formavo Lietuvą
• Kada nerimauti dėl karščiavimo po skiepo?