Bendroji priešmokyklinio ugdymo programa: ugdymo turinio ir tikslų visuma
Priešmokyklinio ugdymo bendroji programa yra nacionalinio lygmens teisės aktas, reglamentuojantis ugdymo turinį ir padedantis siekti Lietuvos Respublikos švietimo įstatyme apibrėžtų švietimo tikslų. Ši programa parengta ir išleista įgyvendinant Europos socialinio fondo ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis finansuojamą projektą „Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo plėtra“ (2012-2015). Projektas yra Mokyklų tobulinimo programos plius (MTP plius) dalis, inicijuotas Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos ir vykdomas Švietimo aprūpinimo centro. Numatoma, kad atnaujinta priešmokyklinio ugdymo programa mokyklas pasieks 2022 m. rudenį.
Bendrųjų programų paskirtis - sukurti ugdymo pamatą, sudarantį galimybes mokiniams siekti pradinio, pagrindinio ir vidurinio išsilavinimo, ir apibrėžti mokymosi turinį, kuriuo remdamiesi mokytojai padeda mokiniams siekti mokymosi tikslų. Priešmokyklinis, pradinis, pagrindinis ir vidurinis ugdymas padeda pamatus asmens ir valstybės savikūrai, suteikia asmeniui visaverčiam ir prasmingam gyvenimui reikalingas kompetencijas, padeda jam nuolat tobulinti savo kognityvinius, fizinius, socialinius ir emocinius gebėjimus, atskleisti bei plėtoti gabumus, formuotis moralinių ir pilietinių vertybių sistemą, laisvo ir atsakingo asmens savimonę.
Bendrosios programos nuosekliai plėtoja ankstesnių metų bendrosiose programose įvardytą vertybėmis ir kompetencijomis grįsto ugdymo turinio kryptį. Jomis siekiama stiprinti asmens vertybinių nuostatų, pasitikėjimo savo galiomis, atsparumo, kūrybiškumo ir pilietiškumo ugdymą, taip pat sudaryti sąlygas kiekvienam mokiniui įgyti aukštesnius pasiekimus, suteikiant tvirtą žinių pagrindą. Ugdymo turinys grindžiamas nuosekliu ir sistemingu bendražmogiškųjų vertybių ir kompetencijų ugdymu, siekiant asmens gerovės ir visuomenės pažangos.
Bendrosiose programose siektini ugdymo rezultatai aprašyti kaip mokinių kompetencijų ugdymo pasiekimai. Pasiekimų sritys ir pasiekimai išskirti, remiantis Kompetencijų raidos aprašu. Pasiekimai siejami su išskirtais kompetencijų sandais ir jų raiška. Mokymosi turinys susietas su kompetencijoms ugdyti aktualiais kontekstais.
Priešmokyklinio ugdymo tikslai ir vertybės
Priešmokyklinio ugdymo tikslas - atsižvelgiant į kiekvieno vaiko patirtį, galias, ugdymosi poreikius, vadovaujantis humanistinėmis ir demokratinėmis vertybėmis, užtikrinti optimalią vaiko raidą, padėti pasirengti mokytis pagal pradinio ugdymo programą. Tikėdamiesi glaudesnio bendradarbiavimo su šeima, pedagogai tėvus supažindina su priešmokyklinio ugdymo tikslais, kompetencijomis ir ugdymo(si) metodais bei būdais.
Mokinių ugdymo rezultatai apima asmens savybių, bendražmogiškųjų vertybių ir kompetencijų ugdymo pasiekimus. Siekiant asmens ir visuomenės gerovės, ugdomas doras, jautrus, tvirto charakterio, atsakingas, įsipareigojęs Lietuvai, nesavanaudis žmogus. Vertybių ugdymas yra vienas esminių ugdymo tikslų, nes vertybės sudaro asmens tapatybės branduolį. Bendrosiose programose daug dėmesio skiriama demokratijos, empatijos, orumo, atsakomybės ugdymui. Vertybės bendrosiose programose ugdomos įgyvendinant mokymosi turinį.
Kompetencijų ugdymas
Įgyvendinant bendrąsias programas, ugdomos šios kompetencijos: komunikavimo, kultūrinė, kūrybiškumo, pažinimo, pilietiškumo, skaitmeninė, socialinė, emocinė ir sveikos gyvensenos. Visos kompetencijos yra vienodai svarbios ir ugdomos įgyvendinant visas bendrąsias programas. Kiekvienos kompetencijos ugdymo intensyvumas priklauso nuo konkrečios bendrosios programos.
Pažinimo kompetencija - tai motyvacija ir gebėjimas pažinti save ir pasaulį, įgyjami suvokiant (perimant) žmonijos kultūrinę patirtį. Ši kompetencija apima dalyko žinias ir gebėjimus, kritinio mąstymo, problemų sprendimo, mokėjimo mokytis gebėjimus.
Bendrosios programos orientuotos į kompetencijų ugdymą mokymosi turiniu, kuris bendrojoje programoje pateikiamas nuosekliai, atsižvelgiant į atitinkamo mokslo akademinę logiką, metodologiją ir paisant mokinių amžiaus tarpsnių ypatumų. Siekiant ugdyti kompetencijas, ugdymo procese svarbu tarp įvairių dalykų užtikrinti daugialypius ryšius. Susiformuoti visapusišką nagrinėjamų reiškinių vaizdą mokiniui padeda tarpdalykinė integracija temos, problemos, metodo pagrindu, ugdant tam tikrus gebėjimus ar kompetencijas, organizuojant individualias ir bendras veiklas. Bendrosios programos sukuria prielaidas įgyvendinti tarpdalykinę integraciją, nes, siekiant užtikrinti įvairių dalykų sąsajas, tos pačios tarpdalykinės temos, problemos skirtingais aspektais analizuojamos iš skirtingų mokslų perspektyvos.
Mokymosi turinys ir vertinimas
Priešmokyklinio ugdymo bendrojoje programoje pateikiamos mokymosi turinio gairės. Mokymosi turinys, priklausomai nuo dalyko, pateikiamas metams arba dvejiems. Daug dėmesio skirta mokymosi turinio vertikaliai ir horizontaliai dermei - užtikrinta mokymosi turinio dermė, pereinant iš vienos ugdymo programos į kitą, ir pagal galimybes užtikrinta dermė tarp dalykų konkrečioje klasėje. Vyresnėse klasėse anksčiau nagrinėtos temos plėtojamos ir gilinamos.
Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiose programose mokymosi turinys pateikiamas, išskiriant privalomąjį dalyko turinį (ne mažiau kaip 70 proc.) ir pasirenkamąjį turinį (ne daugiau kaip 30 proc.). Pasirenkamąjį turinį renkasi mokytojas, atsižvelgdamas į mokinių galimybes, mokinių pažangą ir pasiekimus, polinkius ir derindamas su kitais mokytojais. Pasirenkamasis turinys gali būti skiriamas žinioms ir gebėjimams įtvirtinti ar gilinti, sudėtingesnėms temoms, kurioms įprasto laiko nepakanka, nagrinėti, mokinių žinių ir gebėjimų spragoms šalinti, tarpdalykinėms temoms plėtoti, projektinėms ir kitoms pažintinėms kūrybinėms veikloms organizuoti.
Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas yra svarbi ugdymo proceso dalis visais mokymosi etapais. Mokytojas, planuodamas bendrosios programos įgyvendinimą, pirmiausia numato, kokių ugdymo rezultatų siekia, kokių pasiekimų įrodymų reikės, norint įsitikinti, jog ugdymo tikslai yra pasiekti, kokiais metodais bus renkami įrodymai, kaip jie padės įvertinti mokinių pasiekimų lygį. Vėliau numatoma, ko ir kaip bus mokoma ir mokomasi, siekiant ugdymo tikslų.
Formuojamasis vertinimas - mokinio pažangos skatinimui, stebėjimui ir vertinimui ugdymo procese teikiamas grįžtamasis ryšys, padedantis mokiniui gerinti mokymąsi, nukreipiantis, ką dar reikia išmokti, leidžiantis mokytojui pasirinkti veiksmingiausius ugdymo metodus, siekiant kuo geresnių rezultatų. Viena iš formuojamojo vertinimo dalių yra esamos situacijos įvertinimas, kuris padeda mokytojui suprasti, ką mokiniai jau moka ir geba, kaip toliau planuoti ugdymą.
Apibendrinamasis vertinimas - juo patvirtinami mokinio pasiekimai, baigus temą, skyrių, kursą, modulį, programą. Priešmokykliniame ugdyme apibendrinamuoju vertinimu įvertinami vaiko pasiekimai, baigus programą. Pagal poreikį taip pat galima taikyti tarpinį vertinimą. Pradiniame, pagrindiniame ir viduriniame ugdyme apibendrinamasis vertinimas sukuria sąlygas konstruktyviai kelti ugdymo tikslus ir pa(si)rinkti tinkamus mokymo ir mokymosi būdus, pateikti pasiekimų įrodymus mokiniui, vaiko atstovams pagal įstatymą, mokytojams.
Mokinių pasiekimų lygiai priešmokyklinio amžiaus vaikams: iki pagrindinio lygio, pagrindinis lygis, virš pagrindinio lygio. Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo bendrosiose programose išskirti slenkstinis, patenkinamas, pagrindinis ir aukštesnysis lygiai. Pradinio ugdymo programoje mokinių pažangai ir pasiekimams fiksuoti ir vertinimo informacijai pateikti naudojami pasiekimų lygiai, vertinimo aplankai. Šiuos aplankus, mokytojo padedami, mokosi sudaryti patys mokiniai; taip jie kartu mokosi įsivertinti pasiekimus.
tags: #bendroji #priesmokyklinio #ugdymo #programa #2002
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
