Sauliaus Jokužio Gyvenimas ir Kūryba: Nuo Fotografo iki Leidyklos Įkūrėjo ir Meno Vizionieriaus
Saulius Jokužys - tai išskirtinė asmenybė, kurios gyvenimas ir veikla neatsiejamai susiję su Klaipėda, fotografija, leidyba ir kultūra. Nuo pat gimimo iki šių dienų, jo kelias pasižymi kūrybiškumu, verslumu ir giliu atsidavimu menui.
Biografija ir Ankstyvoji Karjera
Fotomenininkas Saulius Jokužys gimė 1953 m. sausio 1 d. Gargžduose, Klaipėdos rajone.
Yra įdomus faktas apie jo gimtadienį: pagal mamą, tikrasis gimtadienis yra gruodžio 5-oji, o pagal pasą - sausio 1-oji. Tais laikais, kai gimė, dar buvo juntamos karo pasekmės, ir tėvai stengėsi pajauninti vaiką, kad jeigu bus šaukimas į karą tais metais, jo nepaimtų.
Dar vaikystėje susidomėjęs fotografija, savo pomėgį vaizdo fiksavimo ir interpretacijos menui puoselėja iki šiol. Su fotografija susijusi ir profesinė patirtis: dirbo fotografu gamykloje „Progresas“, savaitraštyje „Lietuvos žvejys“, o šešerius metus buvo dienraščio „Klaipėda“ fotokorespondentu.
Nuo pat Lietuvos fotomenininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus įkūrimo 1976 m. S. Jokužys yra jos narys, aktyviai dalyvavęs įvairiose skyriaus organizuotose parodose, pleneruose, seminaruose. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys yra nuo 2005 m. Vėliau Saulius Jokužys buvo išrinktas ir į Lietuvos fotomenininkų sąjungos valdybą.
Anot paties fotomenininko, didelį įspūdį jam yra padarę Lietuvos fotografijos grandai: A. Sutkus, V. Straukas, V. Butyrinas, R. Rakauskas, A. Macijauskas ir kt. Ir pats Saulius ilgai ieškojo savo kūrybinio pašaukimo: išbandė skirtingus fotografijos žanrus, raiškos galimybes ir priemones, sukūrė fotografijų ciklus „Rondo“ (1978 m.), „Kelias“ (1986-1999 m.).
Leidybinė Veikla ir S. Jokužio Leidykla-Spaustuvė
1990 m. S. Jokužys pradėjo leidybinę veiklą ir po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje įsteigė pirmąją privačią leidyklą-spaustuvę. Šiuo metu tai viena didžiausių spaustuvių Klaipėdos krašte. Saulius Jokužys yra S.Jokužio leidyklos-spaustuvės savininkas, fotoalbumų sudarytojas, leidėjas ir rėmėjas.
Tarp svarbiausių leidyklos leidinių, pristatančių fotomeno sklaidą, yra šie albumai:
- V. Karaciejaus fotografijų albumas „Buvimo ženklai“
- J. Danausko „Žemaitijos peizažai“
- V. Strauko „Neringa“
- A. Ostašenkovo „Kitas krantas“
- Jono Strazdausko „Miestas upės vingyje“
- Vytauto Butkaus fotoalbumas
- Mečislovo Šilinsko „Telšiai - Žemaitijos sostinė“
Leidykla yra išleidusi šimtus knygų, tarp kurių būta solidžios apimties dailės ir fotografijos albumų. Šimtus knygų, tarp kurių būta solidžios apimties dailės, fotografijos albumų, jau išleidęs spaustuvininkas ir menininkas S. Jokužys savo asmeninės kūrybos kažkodėl į albumą dar nesudėjęs, nepublikavęs, nors visos kortos - jo rankose. Tokiu LFS garbės nario ir sėkmingo verslininko S. Jokužio kuklumu pastaruoju metu vis labiau stebisi ne tik jo kolegos, bendradarbiai, bet ir šeimos nariai.
Kaip jis pats sako: „Aš kaip tas šiaučius - tik kitiems batus siuvu, o pats vaikštau basas.“
S. Jokužys pabrėžia, kad kol kalendorių vinys nebus ištrauktos iš sienų namuose ir kontorose, tol jo spaustuvė gamins kalendorius kaip puošmeną. Vinių nesumažėjo, jų padaugėjo.
S. Jokužys taip pat dirba S. Jokužio spaustuvėje tiekimo ir ūkio skyriaus vadovu.
Sauliaus Jokužio Fotografija: Nuogybės Menas
Didžiausią įtaką kūrybai padarė R. Dichavičiaus fotografijos - aktai. Būtent šie darbai autorių paskatino imtis neišsemiamos moters kūno ir savasties tematikos, kurią jau beveik tris dešimtmečius (nuo 1978 m.) jis plėtoja cikle „Nepažintas moters pasaulis“.
Saulius Jokužys žinomas kaip moters grožio dainius, aktų fotografijų kūrėjas. Jo kūryba atskleidžia savitą požiūrį į moteris, nušvinta autoriaus vaizdinių pynė - nuo lietuviškos akto tradicijos, kūno ir gamtos sintezės iki drąsių interpretacijų.
Švari ir aiški kompozicija, netikėti rakursai, stipri šviesos srauto ir spalvų skaida, geometrinių elementų žaismė išryškina moters kūno grožį ir paslaptingumą. Pasitelkęs kompiuterinę techniką, S. Jokužys moters kūno detales ir visumą perteikia estetiškai abstrahuotomis formomis, laužydamas sustabarėjusius kanonus. Paslaptingų jo nuotraukų personažai apgaubti keisto žėrėjimo, užlieti rytmečio saulės spindulių, vakarėjančios šviesos, įsupti į mirgančias juodų ar raudonų spalvų aureoles, panardinti į medaus spalvos ūką.
„Autoriaus vaizduoja metaforišką moters kūno plastiką, paviršinius virpesius. Netipiškiems, tarsi iš miglų išneriantiems vaizdiniams papildomų detalių nereikia - preciziškai išgrynintos kompozicijos viską pasako“, - pristatydama S. Jokužio parodą kalbėjo Naujosios Klaipėdos galerijos vadovė Violeta Jusionienė.
Moterų nuogybė S. Jokužiui - labiau angeliška nei provokuojanti būsena. Jo kūriniai - lyg savotiškas atkirtis gašlūnams, cinikams, sekso maniakams, postringaujantiems apie patinus ir patelės. Tokiems kultūra tėra figos lapelis veidmainiškai dangstyti fiziologinius instinktus tolstant nuo sveiko proto.
Inovacijos ir Parodos
S. Jokužys - vaizdų reprodukavimo novatorius. Parodoje „Jausmų paletė“ bene pirmąkart Lietuvos fotografijoje pristatomos spalvotos nuotraukos, atspausdintos ne ant fotodrobės, o ant ekologiškos tekstūruotos odos, net ant kalandruoto aliuminio. Tokie atspaudai, pasak jo, atsparūs išorės poveikiui - ilgaamžiai.
Klaipėdietis yra surengęs daugiau kaip 20 personalinių parodų, pelnęs garbingų apdovanojimų Lietuvoje ir užsienyje. Jis - daugelio tarptautinių parodų dalyvis. 2010 m. pelnė Prahos „International Photo Camp 2010 Grand Prix“ apdovanojimą už fotografiją „Mieganti“.
Naujojoje Klaipėdos galerijoje (mados ir verslo centre „Herkaus galerija“) fotomenininkas S. Jokužys pristato moterų aktų parodą ir neįprastas technologijas. Parodoje „Jausmų paletė“ - plačiabriaunė S. Jokužio fotografijų įvairovė: nuo lietuviško akto tradicijos - moters kūno ir gamtos sintezės - iki drąsių interpretacijų.
Tai jau antroji S. Jokužio kūrybos paroda šioje erdvėje, atspindinti jo paieškų kryptį ir gelmę. Pirmojoje „Virpesiai“ vaizduojamos moterys - tarsi ne šio, gal kito anapusinio, gražesnio, geresnio ir saugesnio pasaulio būtybės, jos skleidžia ne tik seksualią energija, bet ir mistinės šviesos spindulius.
Tąkart jo parodoje sušmėžavo ir emancipacijos atšvaitai - garsius įvaizdžius atkartojančios herojės atrodė tarsi nužengusios nuo postamentų, išplaukusios iš Eugene'o Delacroix paveikslo „Laisvė barikadose“, nors autorius tvirtina, kad jam svarbu ne sociologija, politika, o amžinas ir absoliutus moters grožis.
Sausio 8 d. Vilniuje, Prospekto galerijoje atidaryta buvusio fotokorespondento, o dabar žinomo leidėjo Sauliaus Jokužio fotografijos paroda „Era-S“.
Gruodžio 5 d. 17 val. Klaipėdos miesto viešojoje I. Simonaitytės bibliotekoje bus atidaryta fotomenininko Sauliaus Jokužio fotografijos darbų paroda „Laiko atodangos“. „Laiko atodangos. Kas tai? Gal akimirkos, kai esame kieti kaip uola, gal amorfiški kaip molis, klampūs kaip durpynai… O kas aš ir Jūs esame laiko bėgime? - dulkė Viešpaties akyje…“- sako S. Jokužys. Ši autorinė paroda S. Jokužiui - jubiliejaus proga. Paroda veiks visą gruodį.
Pripažinimas ir Kritika
S. Jokužys teigia, kad jam nereikėjo įkalbinėti simpatiškų merginų fotosesijoms pajūryje, prie upių, kitose vietelėse. Gražuolės, net ir ištekėjusios, pačios jį susirasdavo, prašydavo paslaugų, mielai pozuodavo. Kai kurios tų laikų pozuotojos S. Jokužį atpažįsta ir dabar - sutiktos gatvėje, įvairiuose renginiuose, sveikinasi, prisiminusios romantiškas jaunystės dienų fotosesijas dėkoja jam už įamžintą grožį, kuris, deja, nėra amžinas.
Fotografija, kurioje S. Jokužys yra smarkiai nusiyręs į priekį, padėjo jam pagausinti dienraščio „Klaipėda“ tiražą. Tuometis „Klaipėdos“ redaktorius Antanas Stanevičius prisimena, jog Saulius jau tada tekstilės fabriko audėją pateikdavo kaip Gražiną Balandytę, pieno kombinato operatorę - kaip Vaivą Mainelytę, laivų statytoją - kaip Regimantą Adomaitį. Jo archyve jau buvo ir moterų aktų.
„Kai sumanėme leisti kurortinius priedus, Saulius pažėrė šūsnį moterų aktų. Įtikino mane, kad tokios fotografijos sudomins vyrus, tarsi jie nebūtų regėję savo žmonų, o taip pat ir švelniosios lyties atstoves - tarsi jos pačios niekada nebūtų mačiusios savęs veidrodyje“, - prisiminimais dalijosi A. Stanevičius. Taip ir nutiko - laikraščio prieduose sumirgėjus apsinuoginusių gražuolių atvaizdams, jo tiražas mikliai šoktelėjo iki 70 tūkstančių egzempliorių.
Kolegos fotografai vis kamantinėdavo Saulių, kaip įtikinti merginas, kad nebijotų apsinuoginti, keisti pozas. Domino ir jo fotografavimo metodai - smalsuoliai nesuprasdavo, kaip ant modelių krūtų išsilaiko vandens lašai. „Modelio krūtis ištepk žąsies taukais, tada susidaro tokie sodrūs vandens lašai, jie prilimpa ir nenubyra“, - neslapukavo S. Jokužys.
Savo kūrybos kredo autorius atskleidė žodžiais: „Vadovaujuos senovės išmintimi, kad visur reikia ieškoti grožio ir gėrio apraiškų, o nuodėmės pačios mus susiras.“
S. Jokužio kūrybą vertinęs rašytojas, psichologijos mokslų daktaras Vytautas Čepas pastebėjo, jog lietuviai vis dar neatsikratę gajų stereotipų: „Cypdavatkės ir fariziejai vėl šūkalios, kokia čia kūryba - ne menas, o pornografija. Tokių parodų autoriams ir organizatoriams, ko gero, prireikia ir pilietinės drąsos.“
Asmeninis Gyvenimas ir Filosofija
Nors vardan spaustuvės teko aukoti fotografiją, ji išlieka Sauliaus Jokužio širdyje, nes pirmoji meilė niekada nedingsta. Jis teigia, kad jį išmokė būti išmanų.
Gimęs Gargžduose, S. Jokužys visą savo sąmoningą gyvenimą gyvena ir gyvens Klaipėdoje, čia ir būsiu palaidotas. Šis miestas, ko gero, pats laimingiausias, nes jame labai daug protingų ir gražių žmonių.
Jeigu Klaipėdai paprašytų auksinės žuvelės, S. Jokužys paprašytų, kad joje atsirastų dar dvi ar trys aukštosios mokyklos. Ji - pats idealiausias miestas tapti studentmiesčiu - jūra labai gerai veikia smegenų sistemą. Išmokiusi jaunus žmones Klaipėda ištaško juos visokiems Kaunams, Vilniams, užsieniams. Uostamiesčiui šiek tiek trūksta išmanumo.
Šeima ir Pomėgiai
S. Jokužys yra aistringas žvejys. Tiek žuvų, kiek galėjo pagauti, jau pagavo. Didžiausia žuvis jo gyvenime svėrė daugiau kaip 80 kilogramų. Prie SGD terminalo sugavo didesnę nei 12 kilogramų sargybinę lydeką, saugojusią terminalą, kad teroristai prie jo nepriplauktų.
Mes su Sauliumi Korsaku prieš dvidešimt metų pirmieji pradėjome propaguoti principą pagauni-paleidi. S. Jokužys prisipažįsta, kad pagavęs prieš paleisdamas pabučiuoja žuvį, nors iki kovido nosinės nereikėjo, o dabar galvoja - maža ką... „Turiu draugų lynų, kurie drąsiai kimba, mes pasisveikiname ir paleidžiu juos“, - sako jis.
Dabar jo didžiausias noras, kad tą laimės žuvį sugautų jo šeima, dukros, anūkės, draugai, draugų draugai.
Moterį pavadinęs pačiu nuostabiausiu Visatos kūriniu, didžiausia dovana pasauliui, S. Jokužys teigia, kad jos už vyrus išmintingesnės, viską supranta geriau nei atrodo iš šalies, tik šie ne visada tai pastebi arba nenori pastebėti.
Valentino dieną fotomenininkas nusilenkė ir savo žmonai Birutei Jokužienei: „Ji yra mano kūrybos variklis, mūza ir pagalbininkė - laiko už trumpo pavadžio, bet gerai žino, kada ir kur jį reikia atleisti. Taip ir gimsta mano fotografijų ciklai.“
Dvi Jokužių kartos daug laiko praleidžia kartu, o dvi šeimos gyvena po vienu stogu - Vaivos tėvų namuose. Marijus Liulys, vesdamas fotomenininkę Vaivą Jokužytę, savo pavardės atsisakė ir tapo Jokužiu. Šiemet kovo 8-ąją Marijus ir Vaiva Jokužiai paminėjo dvejų metų vestuvių sukaktį. Iš pradžių Marijus ketino pakeisti savo pavardę į motinos mergautinę. Tačiau, pasitarus su Vaivos tėvais, buvo nuspręsta, kad jis ims Jokužio pavardę, taip pratęsdamas giminę. Dėl pavardės keitimo daugiausia nesusipratimų kyla ne Marijui, o Vaivai. Ji gauna daug elektroninių laiškų, kuriuose kreipiamasi ne naująja, o buvusia pavarde. Tačiau visų dėmesį po darbų šiuose namuose pirmiausia patraukia krykštaujanti pusantrų metų Ona Jokužytė - žinomų klaipėdiečių verslininkų jauniausioji palikuonė.
Didžiausia dovana, kurią gavo gimimo dienos proga - anūkė Gabija ir dukra Vaiva išdrįso nuvažiuoti į Dubajų, į parodą, ir jų sukurtos užrašinės buvo pripažintos gražiausiomis pasaulyje. Tai buvo kažkas tokio. Mes dar ir patys gerai nesuvokėme, kas atsitiko. Tai dovana ne tik jam, bet ir visai Lietuvai, vargu ar besulauks geresnės.
Verslo Iššūkiai ir Įžvalgos
S. Jokužys yra gerai žinomas Klaipėdos krašte kaip visuomeniškas žmogus, daugelio kultūros renginių mecenatas („Klaipėdos džiazo festivalio“, „Jūros šventės“ ir t.t.). Jis - „Rotary“ klubo „Klaipėda“ narys, Lietuvos „Rotary“ komiteto narys, Lietuvos spaustuvininkų asociacijos valdybos pirmininkas, Klaipėdos pramonės ir amatų rūmų valdybos narys, Lietuvos fotomeno sąjungos valdybos narys. Nepaisant intensyvios veiklos versle ir visuomeniniame gyvenime, randa laiko ir kūrybai.
Sauliaus Jokužio manymu, viena didžiausių blogybių verslams - pernelyg didelis politikų kišimasis į ekonomiką. Jis teigia: „Apmaudu, kad politikai dažniausiai žaidžia savo asmeninę, o ne Lietuvos valstybės šachmatų partiją. Ant jų marškinėlių užrašytas jų vardas ir pavardė, o ne žodis "Lietuva".“
Anot S. Jokužio, pastarieji keleri metai buvo išskirtinių iššūkių laikas verslui. Jis pastebi: „Tokia jau susiklostė tradicija, kad nuolatos yra išmėginamas verslo stiprumas. Prieš tai buvo pandemija, dabar - geopolitinės problemos, kurios paliečia visas įmones - nuo didelių iki mažiausių. Ir kai kam pasiseka išgyventi, kai kam ne.“
S. Jokužys pabrėžia, kad „verslas“ turi sąsajų su sąvoka „verstis“. Jis mano, kad verslai niekur nedings, nes teks verstis per galvą ar per užpakalį. Tačiau jis pripažįsta, kad sunku pasakyti, kiek tai gali tęstis, nes ne visiems verslams pas mus yra blogai. Pavyzdžiui, tiems, kurie pardavinėja elektrą, nėra negerai.
Jis taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad ekonomika ir politika visuomet buvo susietos, nes nemaža dalis ekonominių dalykų priklauso nuo politinių sprendimų, pradedant įmonės steigimo reikalais, akcinių bendrovių įstatymu ar mokesčiais. Šiandien pasaulio ekonomiką valdo trys dalykai - laisvoji rinka, kurios iš esmės nėra, valstybės ir stambiosios monopolistinės kompanijos.
Sauliaus Jokužio spaustuvės išleisti leidiniai: Nijolės Strakauskaitės darbai
S. Jokužio leidykla-spaustuvė yra išleidusi ir žinomos tyrėjos Nijolės Strakauskaitės darbus, susijusius su Kuršių nerija ir Rytų Prūsijos istorija.
Tarp S. Jokužio spaustuvėje išleistų Nijolės Strakauskaitės publikacijų yra:
- STRAKAUSKAITĖ, Nijolė. Ostseebad Schwarzort / Juodkrantė. Entstehung - Blütezeit - Katastrophe: das „Goldene Zeitalter“ von der Mitte des 19. Jahrhunderts bis 1945. Klaipėda: Universität Klaipėda, Institut für die Geschichte und Archäologie des Ostseeraums, 2019.
- STRAKAUSKAITĖ, Nijolė. Juodkrantės kurorto „aukso amžius“: nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m. Klaipėda: Liudviko Rėzos kultūros centras, 2018.
- STRAKAUSKAITĖ, Nijolė. Kultūros kraštovaizdis prie Kuršių marių. Klaipėda: Klaipėdos universiteto leidykla, 2010.
- STRAKAUSKAITĖ, Nijolė. Kuršių Nerija - Europos pašto kelias. Klaipėda: S. Jokužio leidykla-spaustuvė, 2001.
- STRAKAUSKAITĖ, Nijolė. The Curonian Spit: The Old European Postal Road. Vilnius: Versus aureus, 2004.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
