Nėštumas ir gimdymas: išsamus vadovas būsimoms mamoms

Nėštumas - tai ypatingas ir nuostabus laikotarpis moters gyvenime, kupinas didelių pasikeitimų, džiaugsmo, bet ir rūpesčio. Kiekvienas nėštumas yra skirtingas, todėl itin svarbu suprasti, kas vyksta su jūsų organizmu, kokie pokyčiai yra būdingi ir kam reikia pasiruošti. Laimei, šiuolaikinė medicina ir daugybė informacijos šaltinių padeda moterims jaustis užtikrinčiau ir saugiau šiuo svarbiu gyvenimo etapu.

Pasiruošimas nėštumui

Tiek planuojant nėštumą, tiek jo metu moterims svarbu skirti dėmesio savo sveikatai. Tai leidžia sumažinti įvairių komplikacijų, pavyzdžiui, persileidimo, vaisiaus vystymosi anomalijų, priešlaikinio gimdymo bei kitų pavojingų būklių riziką. Nors ne visada nėštumą galima suplanuoti kaip savo dienotvarkę, jam ruoštis - labai sveikintinas žingsnis.

Konsultacijos su specialistais

Pirmiausia vertėtų apsilankyti pas savo šeimos gydytoją bei akušerį-ginekologą. Ginekologo konsultacijos metu aptariama nėštumo galimybė, atliekama apžiūra, prireikus, paimamas makšties išskyrų ar citologinis gimdos kaklelio tepinėlis dėl galimų gimdos kaklelio ikivėžinių bei vėžinių pakitimų atmetimo. Taip pat atliekamas echoskopinis mažojo dubens tyrimas, kuris leidžia atmesti anatomines patologijas, galinčias trukdyti pastoti, pavyzdžiui, kiaušidžių cistas, gimdos miomas ar polipus.

Šiuo laikotarpiu naudinga atlikti keletą kraujo tyrimų, padedančių įvertinti bendrą moters sveikatos būklę ir užtikrinti geresnes sąlygas vaisingumui bei nėštumui:

• Bendrą kraujo tyrimą - dėl galimos anemijos ir kitų kraujo ligų rizikos.
• Kraujo grupės ir RhD faktoriaus - dėl galimų komplikacijų nėštumo metu rizikos.
• Infekcijų žymenų - leidžiančių įvertinti, ar nesergate ŽIV, hepatitu B ar C bei kitomis ligomis.

Šiuos tyrimus reikėtų atlikti paskyrus prižiūrinčiam gydytojui, kuris vėliau įvertintų jų rezultatus ir, nustačius patologiją, paskirti reikalingą gydymą arba nukreipti gydytojo specialisto konsultacijai.

Maisto papildai ir gyvensena

Planuojant nėštumą ir nėštumo metu ypač svarbi folio rūgštis: jos trūkumas siejamas su nervinio vamzdelio defektu. Pradėti ją vartoti rekomenduojama jau planuojant pastoti, o pastojus - tęsti bent 12 pirmųjų nėštumo savaičių. PSO rekomenduoja per parą vartoti 400 μg folio rūgšties ir netgi tęsti jos vartojimą visą nėštumą. Įrodyta, kad folio rūgšties vartojimas svarbus vaisiaus nervų sistemos vystymosi anomalijų profilaktikai. Taip pat svarbūs vitaminai B12, D ir kt. Kitos svarbios maistinės medžiagos yra geležis, kalcis ir omega-3 riebiosios rūgštys.

Vienas esminių dalykų - prieš bandant pastoti bent kelis mėnesius gerti folio rūgšties papildus. Kitų maisto papildų reikalingumą dažnai lemia asmeninė moters sveikatos būklė, nevisavertė mityba ar gyvenimo būdo ypatumai. Pavyzdžiui, vegetarės ar veganės gali papildomai vartoti B12 vitaminą, omega-3 riebalų rūgštis arba geležį, tačiau prieš pradedant tai daryti, geriausia pasitarti su savo gydytoju.

Svarbu nepamiršti pasiruošti ir psichologiškai - apgalvoti būsimus gyvenimo pokyčius bei pasikalbėti apie nėštumą su jau vaikus auginančiomis šeimomis.

Gyvenimo būdo pokyčiai nėštumo metu

Tam, kad būtų užtikrintas sveikas nėštumas ir vaiko vystymasis, moters gyvenimo būdas turėtų pasikeisti. Galima išskirti kelis teigiamus įpročius, kuriuos planuojant nėštumą svarbu įtraukti į kasdienybę:

• Sveika mityba - įtraukti į racioną daugiau vaisių, daržovių, pilno grūdo produktų ir sveikų baltymų. Svarbu gauti pakankamai folio rūgšties, geležies, kalcio, vitamino D ir omega-3 riebiųjų rūgščių. Nėštumo metu negalima laikytis dietų ir riboti suvartojamo maisto kiekio. Jei vaisius gaus per mažai maisto medžiagų, sutriks jo raida. Tačiau „valgyti už du“ taip pat nereikėtų, nes tuomet kyla rizika priaugti per daug svorio, o dėl to didėja nėštumo ir gimdymo komplikacijų rizika.
• Reguliarus fizinis aktyvumas - padės palaikyti gerą savijautą ir bendrą sveikatą. Rekomenduojama mankštintis tokiu tempu, kad galėtumėte laisvai kalbėtis. Prieš mankštos seansus reikia apšilti, o po to atvėsti. Po 16 nėštumo savaičių rekomenduojama nutraukti bet kokius pratimus, kurie apima gulėjimą ant nugaros, nes įsčiose, esant tokiai padėčiai, spaudžiama viena iš didelių venų. Venkite mankštintis karštomis drėgnomis sąlygomis. Saikingas fizinis aktyvumas padeda išvengti nugaros skausmų ir pasiruošti gimdymui. Labai naudingi dubens dugno raumenis stiprinantys Kėgelio pratimai. Tinka ir vaikščiojimas, joga, plaukiojimas, lengvi tempimo pratimai, neintensyvi aerobika.
• Streso valdymas - naudinga išbandyti atsipalaidavimo, sąmoningo kvėpavimo technikas arba meditaciją. Muzikos klausymasis, meditacija, joga, vaikščiojimas gryname ore, maloni įtraukianti veikla, bendravimas su draugais, artimaisiais, kūrybiniai užsiėmimai gali padėti atsipalaiduoti.
• Reguliarūs apsilankymai pas savo šeimos gydytoją ir gydytoją akušerį-ginekologą.

Būtina atsisakyti žalingų įpročių: rūkymo, alkoholio ir kitų psichotropinių medžiagų vartojimo, nes jie turi neigiamą poveikį reprodukcinei sveikatai ir vaisiaus vystymuisi. Taip pat vertėtų vengti drastiškų dietų, streso ir nerimo.

Svorio kontrolė nėštumo metu

Remiantis moksline literatūra, tiek per mažas, tiek per didelis kūno masės indeksas (KMI) turi neigiamos įtakos vaisingumui. Per žemas KMI (mažiau nei 18,5) siejamas su lytinių hormonų disbalansu, ovuliacijos sutrikimais bei vaisingumo sumažėjimu. Per didelis KMI (per 30) taip pat sutrikdo ovuliaciją ir sumažina vaisingumą.

Norint efektyviai kontroliuoti svorį, svarbu laikytis subalansuotos mitybos, riboti perdirbtų maisto produktų ir cukraus kiekį. Pavyzdžiui, naudinga išbandyti Viduržemio jūros dietą, kurią sudaro daug vaisių, daržovių, sveikų riebalų, tokių kaip alyvuogių aliejus, bei pilno grūdo produktų. Jei svorio kontrolė nėra sėkminga, naudinga pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju ar mitybos specialistu.

Jeigu iki gimdymo priaugama apie 13-15 kilogramų, tai laikoma idealus svoris.

Nėštumo požymiai ir pokyčiai organizme

Nėštumo požymiai gali būti įvairūs, tačiau dažniausiai pasitaikantys yra:

• Rytinis pykinimas ar šleikštulys, vėmimas. Pykinimo ir vėmimo simptomai paprastai išryškėja 4-7 savaitę, sustiprėja apie 9 savaitę ir baigiasi iki 12-16 nėštumo savaitės.
• Krūtų jautrumas.
• Dusulys, greitas nuovargis, mieguistumas.
• Nuotaikų pokyčiai.
• Dažnas šlapinimasis.
• Tirpstančios galūnės ir vidurių užkietėjimas.

Nėštumas trunka apie 280 dienų arba 40 savaičių nuo pirmos paskutinių mėnesinių dienos. Vos įtarus, kad laukiatės, galima pradėti vartoti folio rūgštį. Po dviejų savaičių jums bus išduota nėščiosios kortelė, kurioje gydytojas žymės visus svarbius duomenis apie nėštumą. Šį dokumentą būtina turėti rankinėje, kad atsitikus kokiai nors nelaimei, pagalbą teikiantys asmenys žinotų apie nėštumą.

Neskubėkite gerti nėščiosioms skirtų vitaminų. Specialistai juos rekomenduoja tik tada, jei ankstesnis nėštumas buvo komplikuotas arba Jūsų mityba nesubalansuota. Nėščiosios turėtų maitintis pagal sveikos mitybos principus.

Nėštumo eiga pagal trimestrus

Pirmasis trimestras (1-12 savaitės)

Šiuo laikotarpiu prasideda intensyvus vaisiaus vystymasis. Jau penktą savaitę ima plakti vaikučio širdis. Rankytės ir kojytės pūpso tarsi maži pumpurėliai. Vėliau žmogutis jau netgi galės pasukti galvytę. Jau yra visų organų ir organų sistemų užuomazgos. Vaisiaus judesiai dabar jau gana aiškūs. Krūtinės ląsta ritmingai kilnojasi, tarsi jis kvėpuotų. Jis jau sukiojasi ir rąžosi. Judėjimas labai reikalingas: tai, ką judėdamas patiria juslėmis, labai svarbu vaisiaus smegenų raidai.

11-13 nėštumo savaitė atliekamas detalus ultragarsinis tyrimas. Nustatoma preliminari gimdymo data. Apžiūrimos pagrindinės kūno dalys, smegenų struktūra, ieškoma chromosominėms genetinėms ligoms būdingų žymenų. Bene svarbiausias rodmuo - vadinamosios sprando raukšlės (kitaip - vaiskumo) matmuo.

Po apvaisinimo praėjus dešimt savaičių, o po paskutinių mėnesinių - dvylikai, besilaukiančiai mamai netrukus prasidės ketvirtas nėštumo mėnuo, taigi pažeidžiamiausias etapas jau baigėsi: po dvyliktos savaitės persileidimo rizika ženkliai mažėja.

Antrasis trimestras (13-28 savaitės)

Šiuo laikotarpiu dauguma besilaukiančių moterų jaučiasi geriau, mažėja nuovargis ir pykinimas. Vaisiaus vystymasis tęsiasi: jo kepenys pradeda gaminti tulžies skystį, jis gurkšnoja vaisiaus vandenis, o paskui juos šalina. Rijimo judesiai treniruoja plaučius ir inkstus. Pradeda formuotis ir didžiųjų smegenų pusrutulių žievė. Mažylis jau dalyvauja jūsų gyvenime - jis jaučia susijaudinimą, pasitenkinimą, stresą.

Viduriniuoju nėštumo laikotarpiu įvyksta matomų pokyčių, pradeda matytis pilvelis. Šiuo laikotarpiu vieną dieną galite pajusti vaisiaus judesius. Judesiai panašėja tarsi į kylančius dujų burbuliukus ir pamažu vaisiui augant pereina į aiškius spyrius.

Ultragarsinis tyrimas 18-20 savaitę leidžia įvertinti vaikelio dydį, placentos vietą, vaisiaus vandenų kiekį, apžiūrima vaisiaus širdis, kaukolė, vidaus organai.

Antrasis nėštumo trimestras dažniausiai yra geras metas daugeliui besilaukiančių moterų, tačiau galite jausti energijos stoką, greitai atsirandantį nuovargį, nes nėštumui sunaudojamos didelės organizmo geležies sąnaudos, todėl būtini kraujo tyrimai atskleisti ar nereikia vartoti geležies papildų.

Trečiasis trimestras (29-40 savaitės)

Tai trečiasis nėštumo trimestras, kurio pabaigoje laukia susitikimas su pasauliu. Dauguma nėščiųjų jaučiasi labai gerai, o nėštumas atrodo lengvas ir smagus. Nuo 36-osios nėštumo savaitės vizitai pas gydytoją ar akušerę numatomi kas savaitę. Šie susitikimai suteikia saugumo jausmą.

Dažnai kamuoja padidėjęs skrandžio rūgštingumas. Iš nugaros į kojas ar pilvelį sklindantis skausmas gali suneraminti ar neleisti kokybiškai išsimiegoti, ypač nugaros skausmas būdingas, jeigu prieš tai turėjote nugaros problemų.

Šio laikotarpio pradžioje gimda vis dar yra gana erdvi aplinka kūdikiui, tačiau netrukus vietos ims trūkti ir daugelis kūdikių įsitaiso žemyn galva. Vaisiaus padėtis gimdoje vertinama atliekant ultragarso tyrimą. Nustačius sėdmenų pirmeigą, su nėščiąja aptariama išorinio vaisiaus apgręžimo galimybė.

Organai ir plaučiai bręsta, kartais kvėpavimo pratybos baigiasi žagsuliu, kurį besilaukianti moteris pajunta kaip ritmišką tvinkčiojimą pilve. Vaisius jau gali atsimerkti ir mirkčioja reguliariais laikotarpiais. Nuo 37-os nėštumo savaitės vaisius jau pasiruošęs užgimti, stiprus spyris ir nėščioji jaučia kaip susitraukia gimda.

Vėlesnis nėštumas ir su juo susijusios rizikos

Šiuo metu vidutinis gimdyvių amžius Lietuvoje - beveik 30 m., tačiau nemažai moterų kūdikių susilaukia ir perkopusios 35-40 m., o gimdyvių amžius kasmet didėja. Pagrindinės priežastės - noras iki susilaukiant vaikų baigti mokslus, padaryti karjerą, įsigyti nuosavą būstą, pakeliauti ir tiesiog „pagyventi dėl savęs“. Tačiau nėštumas vėlesniame amžiuje susijęs ir su tam tikrais sunkumais bei rizikomis.

Vaisingumo ir pastojimo sunkumai

Dažnai vyresnio amžiaus moterims sunkiau pastoti: sulaukus 30 metų, kiaušidžių rezervas (kiaušidžių gebėjimas užauginti ir subrandinti apvaisinimui tinkamus folikulus ir kiaušialąstes) po truputį pradeda mažėti. Kiaušidžių rezervas mažėja ne tik dėl amžiaus, bet ir dėl patirtų operacijų, endometriozės, chemoterapijos ir radioterapijos kurso, įvairių genetinių veiksnių ir kt.

Padidėjęs komplikacijų pavojus

Kuo vyresnė moteris pastoja, tuo didesnė persileidimo rizika. Manoma, kad pastojus 45 m. vidutiniškai vienas iš dviejų nėštumų baigiasi persileidimu. Senstant pakinta hormonų pusiausvyra, galimi gimdos veiklos sutrikimai ir kt.

Tyrimų duomenimis, 40 m. ir vyresnės moterys dažniau gimdo prieš laiką. Tai gali būti susiję su hipertenzija, pagalbiniu apvaisinimu, diabetu, kuriuo moteris sirgo dar prieš pastodama, invazinėmis procedūromis nėštumo metu ir placentos pirmeiga.

Vyresnio amžiaus moterys dažniau serga gestaciniu (nėščiųjų) diabetu: jo rizika po 40 metų išauga net 70 proc. Vyresnio amžiaus nėščiosios patiria didesnę riziką susirgti nėščiųjų hipertenzija.

Genetinių sutrikimų rizika

Bet kuriai nėščiajai rizika susilaukti chromosomine ar genetine liga sergančio kūdikio siekia apie 3-5 proc. Tačiau žinoma, kad chromosomų patologijų rizika didėja didėjant moters amžiui. Pavyzdžiui, jei moteris yra sulaukusi 35 m., tikimybė, kad kūdikis gims turėdamas patologiją, yra 1 iš 300. Jei moteriai 45 m., tokia tikimybė sieks jau 5 proc.

Dėl to vyresnėms nėščiosioms, atsižvelgiant ne tik į amžių, bet ir kitus rizikos veiksnius, dažnai skiriami genetiniai tyrimai. Dalis genetinių tyrimų gali būti atliekami jau nuo 9-12 nėštumo savaitės. Gentinių tyrimų metu nustatomos dažniausios chromosominės ligos - Dauno, Edvardso, Patau, Ternerio ir triploidijos sindromai.

Nėštumo ir gimdymo paruošimas

Akušerių ginekologų, šeimos gydytojų, taip pat akušerių darbas neapsiriboja tik antenataline nėščiosios priežiūra ar nėštumo patologijos diagnostika. Būtina daug laiko ir žinių skirti psichoprofilaktiniam nėščiosios parengimui. Tą reikia daryti nuo pat nėštumo pradžios.

Nėščiųjų kursai

Nėščiųjų priežiūros ambulatorinėje grandyje (moterų konsultacijose, šeimos gydytojų centruose ir kt.) organizuojami 4-6 užsiėmimų kursai nėščiosioms ir jų šeimos nariams. Jų metu nėščiosios supažindinamos su nėštumo ir gimdymo fiziologija, mokomos, kaip turi elgtis gimdymo metu, taip pat specialių pratimų gimdymo skausmui malšinti. Užsiėmimų metu demonstruojami specialūs vaizdo filmai, rodomi paveikslai ir muliažai. Pageidautina, kad kelis ar visus užsiėmimus lankytų būsimojo vaiko tėvas. Išklausęs paskaitas, vyras geriau pasirengs psichologiškai šeimos pagausėjimui, galės daugiau padėti gimdančiai moteriai.

Svarbiausias šių kursų tikslas - pašalinti gimdymo baimę. Tam reikia parengti nėščiąją psichologiškai ir fiziškai.

Skausmo malšinimo būdai

Per gimdymo skausmo malšinimo būdus reikia paaiškinti, kad sąrėmiai ir stangos skausmingi. Tačiau pasitaiko ir neskausmingų gimdymų. Akušerinė anestezija nuo chirurginės pirmiausiai skiriasi tuo, kad ji veikia ir motiną, ir vaisių. Didžioji dauguma vaistų praeina pro placentos barjerą, todėl, malšinant skausmą vaistais, būtina stebėti motiną ir vaisių. Dabar populiarus gimdymo skausmo malšinimo būdas yra epidurinė nejautra, nes ji efektyvi, lengvai valdoma ir mažai veikia vaisių.

Prietarai ir mitai apie nėštumą

Dauguma nėštumo ir gimdymo prietarų atkeliavo iš tolimos praeities - senoji karta perduoda jaunajai. Šiais laikais, kai medicina ir mokslas pažengę, prietarai vis tiek giliai tūno pasąmonėje.

Populiariausi prietarai:

• Nėščiajai negalima kirpti plaukų, nes nukirps vaiko protą (ar net sutrumpins gyvenimą). Šiandien šis prietaras nebeturi prasmės, nes dėl neigiamo aplinkos poveikio, nesveiko maisto, streso ir pan. nėščiųjų plaukai ne stiprėja, o kaip tik dažnai tampa silpnesni.
• Nėščiajai negalima megzti, nes vaikas gims su apsisukusia virkštele. Seniau pribuvėjos negalėjo paaiškinti, kodėl ta virkštelė apsisuka, tad visą atsakomybę suversdavo moteriai.
• Nėščiajai negalima skelbti gimdymo dienos, nes tiesiog nutiks kas nors blogo. Šis prietaras atkeliavo iš tų laikų, kai buvo tikėta, jog garsiai neįvardijus gimimo datos tiek moteris, tiek jos vaikelis bus apsaugoti nuo piktųjų dvasių.
• Nėščiajai negalima fotografuotis, nes vaisius apmirs tokioje pozoje, kokioje buvo, kai mama fotografavosi. Šis prietaras atsirado, kai pasaulyje ėmė populiarėti mokslinės technologijos ir pirmieji fotoaparatai.
• Nėščiajai negalima glostyti kačių, nes vaikas turės daug priešų. Dalies tiesos čia yra, tik ji iškraipyta - nėščiajai vengti kontakto su katėmis reikėtų dėl galimos toksoplazmozės.
• Nėščiajai negalima sėdėti sukryžiavus kojų, nes vaikelio kojos bus kreivos arba jis gims šleivapėdis. Sėdėti susikėlus koją ant kojos nereikėtų ne tik nėščiosioms: tokioje padėtyje gali sutrikti kojų kraujotaka, išsiplėsti venos, kojos ims tinti.
• Nėščiajai negalima valgyti raudonų uogų, nes kūdikis gims raudonas. Valgyti uogas sveika, tačiau turi būti saikas.
• Nėščiajai negalima lipti per bet kokią kliūtį, pakilimą (slenkstį, virvę), nes apsivys kūdikio virkštelė arba gimdymas bus sunkus. Su slenksčiu susijusių prietarų - nors vežimu vežk.
• Nėščiajai negalima kelti rankų virš galvos, nes tai pakenks vaisiui - aplink kaklą gali apsisukti virkštelė. Šiandien jau įrodyta, kad virkštelė apsisuka dėl kitų priežasčių.
• Nėščiajai negalima eiti į kapines - prisišauks piktąją dvasią. Senovėje mūsų protėviai piktosiomis dvasiomis ir jų galia itin tikėjo.

Iš prietarų protingai galime pritaikyti sau tą dalį, kuri pagrįsta ir naudinga, bet aklai visais tikėti tikrai nereikia.

Ką daryti, jei nepavyksta pastoti?

Ilgalaikis bandymas pastoti gali būti sunkus ir emociškai įtemptas laikotarpis. Jei bandymai trunka ilgiau nei 12 mėn. (arba 6 mėn., kai moteris vyresnė nei 35 m.), vertėtų kreiptis į savo gydytoją ar vaisingumo specialistą. Susidūrus su sunkumais pastoti, svarbu neprarasti vilties. Šiais laikais yra daug įvairių nevaisingumo gydymo būdų ir alternatyvių galimybių, tad pasitarus su specialistais galima rasti porai tinkamiausią problemos sprendimą.

Verta atkreipti dėmesį, kad įstatymų nustatyta tvarka santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudarę asmenys, kuriems nustatytas nevaisingumas (moters, vyro arba abiejų), gali pasinaudoti pagalbinio apvaisinimo kompensacija PSDF biudžeto lėšomis. Tokiais atvejais, yra kompensuojami ne daugiau kaip 2 pagalbinio apvaisinimo ciklai, o moteris turi būti ne vyresnė nei 42 m. amžiaus.

tags: #apie #antraji #savo #dukters #nestuma #suzinojusi

• Sužinokite apie I. Šimonytės šeimą
• Ryšys tarp mitybos ir kūdikio pietų miego
• apie muzikologą Darių Užkuraitį
• Tėvų įgaliojimai laikinosios globos atveju
• Kūdikių vystymasis: nuo įsčių iki pirmųjų mėnesių.