Bėdos dėl per mažo fizinio aktyvumo vaikams: priežastys, pasekmės ir sprendimai

Fizinis aktyvumas vaikystėje - tai ne tik būdas išleisti vaikišką energiją, bet ir neįkainojama investicija į ilgalaikę sveikatą, emocinius įgūdžius ir gyvenimo kokybę. Tai bet kokia judėjimo forma - nuo spontaniško žaidimo kieme ir šokinėjimo per balas iki organizuotų sporto užsiėmimų. Būtent šis aktyvumas padeda vaikui ne tik sustiprėti fiziškai, bet ir formuoja pagrindinius įpročius, kurie išliks visą gyvenimą.

Dar augančio vaiko kūnui labai svarbi aktyvi fizinė veikla, kuri pirmiausia tenkina fiziologinį vaiko poreikį judėti. Būtent vaikui judant formuojasi jo raumenynas, tvirtėja laikysena, skatinamas motorikos vystymasis ir koordinacija. Judėjimas stimuliuoja smegenų veiklą ir skatina naujų nervinių jungčių formavimąsi. Vaikui judant gerėja erdvinis mąstymas, stimuliuojamas organizmo augimas, gerėja protinis ir fizinis darbingumas.

Deja, šiuolaikinėje visuomenėje, kur dėl informacinių technologijų ir transporto priemonių plėtros žmonės negauna būtino fizinio krūvio, vis dažniau pasyvėja ne tik suaugusiųjų, bet ir vaikų fizinis aktyvumas. Vis daugiau laiko praleidžiant prie išmaniųjų įrenginių, o socialinius poreikius patenkinant mobiliojo ryšio ir interneto priemonėmis, smarkiai mažėja fizinio aktyvumo valandų skaičius per dieną.

Nerimą keliantys vaikų fizinio pajėgumo rodikliai

Remiantis atliktų tyrimų duomenimis, kasmet blogėja moksleivių ir studentų fizinis aktyvumas, vietoje jo mokiniai renkasi pasyvias laisvalaikio veiklas ar laiką praleidžia prie išmaniųjų įrenginių.

Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai aštuoniose Lietuvos pradinio ugdymo ir pradinio ugdymo klases turinčiose bendrojo lavinimo mokyklose atliko tyrimą, kurio rezultatai atskleidė išties ne itin gerą mokinių fizinio pajėgumo situaciją. „Jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų fizinis pajėgumas per 10 metų stipriai sumažėjo“, - tikina KTU Socialinių, humanitarinių mokslų ir menų fakulteto (SHMMF) docentė, KTU Sporto centro vyr. trenerė dr. Irina Klizienė.

Paskutiniai tyrimai, analizuojantys jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų fizinį aktyvumą ir pajėgumą, buvo daryti prieš 13 metų. 2016 m. pabaigoje vykusiame tyrime dalyvavo 780 1-2 klasių mokinių. Tyrimo metu nustatyta, kad jaunesniojo mokyklinio amžiaus vaikų fizinio pajėgumo rodikliai daug prastesni nei prieš gerą dešimtmetį. Pavyzdžiui, 2003 m. 7 metų mergaičių 98-113 cm šuolis į tolį buvo laikomas patenkinamu rezultatu, tuo tarpu 2016 m. jis sumažėjo iki 60-80 cm; 7 metų berniuko aukštesnysis šuolio į tolį rezultato vertinimas nuo 141 cm sumažėjo iki 130 cm. Vertinant bėgimo šaudykle testo rezultatus taip pat pastebėtas jų suprastėjimas.

Lietuvos sporto universiteto (LSU) profesorius Arūnas Emeljanovas teigia, kad dabartinių 11-18 m. jaunuolių fizinis pajėgumas prastėja. Tyrimas, atliktas 2022 m., parodė, kad fizinio pajėgumo koeficientai yra žemesni nei 1992 m. Pasauliniame kontekste dabar vaikų ištvermė yra penkiolika procentų silpnesnė, o Lietuvoje net trečdalio dabartinių vaikų ištvermė prastesnė už jų tėvų, kai šie buvo vaikai. Nuo 1992 m. tiek mergaičių, tiek berniukų kūno masės indeksas (KMI) didėja - vaikai stambėja. Tai kelia nerimą, nes silpnas fizinis pajėgumas gali lemti ir širdies bei kraujagyslių ligas ateityje.

Nepakankamo fizinio aktyvumo pasekmės

Esant mažam fiziniam aktyvumui didėja nutukimo, širdies ir kraujagyslių ligų, diabeto ir mirtingumo rizika. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje vaikų fizinis aktyvumas kasmet mažėja. Dėl to daugėja antsvorį ar nutukimą turinčių nepilnamečių. Prognozuojama, kad dėl to iki 2025-ųjų 167 mln. pasaulio gyventojų (įskaitant ir suaugusiuosius, kurie kenčia nuo per didelio svorio) susidurs su pastebimai suprastėjusia sveikata. Ypač didėja II tipo cukrinio diabeto, širdies ir kraujotakos, sąnarių, raumenų ligų rizika.

Fizinis aktyvumas taip pat glaudžiai susijęs su psichine ir emocine sveikata. Įrodyta, kad menkai fiziškai aktyvūs vaikai ir paaugliai patiria net apie 40 % daugiau streso nei judrūs bendraamžiai. Fizinė veikla skatina endorfinų - natūralių laimės hormonų - išsiskyrimą, kurie gerina nuotaiką ir padeda įveikti psichinę įtampą. Ilgalaikis stresas mažiesiems labai pavojingas, net gali lėtinti smegenų vystymąsi, pristabdyti fizinį augimą. Taip pat pastebėta, kad tie vaikai ir paaugliai, kuriems stinga fizinio aktyvumo, dažniau susiduria su staigiu nuotaikų svyravimu, įvairiausiais kompleksais, baimėmis, turi savivertės problemų.

Be to, fizinės veiklos stoka glaudžiai susijusi su prasta miego kokybe. Kai stinga miego, prastėja gebėjimas susikaupti, silpnėja atmintis, todėl blogėja rezultatai mokykloje. Judėjimas stimuliuoja smegenų veiklą ir skatina naujų nervinių jungčių formavimąsi. Aktyvūs vaikai paprastai pasižymi geresne atmintimi, koncentracija ir problemų sprendimo gebėjimais.

PSO rekomendacijos ir veiklos intensyvumas

Pagal PSO ekspertų leidinius Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro specialistai parengė bendrąsias fizinio aktyvumo rekomendacijas visoms amžiaus grupėms, pabrėždami, kad fizinė veikla yra būtina naudingiems sveikatos rezultatams pasiekti.

PSO atstovai skiria tris fizinio aktyvumo intensyvumo lygius:

• Mažas fizinis aktyvumas: bet kokia kasdienė aktyvi veikla.
• Vidutinis fizinis aktyvumas: kai bėgdamas ar atlikdamas kitus sudėtingus fizinius pratimus žmogus dar gali kalbėti.
• Sunkus fizinis aktyvumas: kai kalbėti jau per sunku, prakaituojama, bet fizinę veiklą galima tęsti.

Rekomenduojamas fizinis aktyvumas pagal amžiaus grupes:

Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinamos Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) rekomendacijos dėl fizinio aktyvumo vaikams, suskirstytos pagal amžiaus grupes, siekiant skatinti optimalią fizinę raidą ir sveikatą.

Iššūkiai ir sprendimo būdai

Šiuolaikiniai neuromokslų tyrimai atskleidžia, kad fizinis aktyvumas tiesiogiai veikia smegenų struktūrą ir funkcijas, didina smegenų neurotrofinio faktoriaus (BDNF) kiekį - baltymą, kuris skatina neuronų augimą ir ryšių formavimąsi. Nepaisant akivaizdžios naudos, susiduriama su keliais pagrindiniais iššūkiais, kurie mažina vaikų fizinį aktyvumą:

• Ekranų laikas: Televizija, išmanieji telefonai, planšetiniai kompiuteriai ir žaidimų konsolės konkuruoja dėl vaikų dėmesio, o sėslus gyvenimo būdas didina nutukimo riziką.
• Motyvacijos trūkumas: Šiuolaikiniai vaikai dažnai labiau domisi virtualiomis pramogomis nei fizine veikla.
• Užimtas tėvų tvarkaraštis ir mokymosi krūvis: Daugelis šeimų susiduria su iššūkiu rasti laiko fizinei veiklai tarp mokyklos, namų darbų ir kitų užsiėmimų.
• Finansiniai apribojimai ir prieinamumo problemos: Ne visos šeimos gali sau leisti mokamas sporto veiklas ar klubus, ypač periferijoje, kur trūksta neformalaus sportinio ugdymo būrelių.
• Prastėjanti mityba: Daug pusfabrikačių ir perdirbto maisto, kuriame gausu pigių, žalingų aliejų ir kalorijų, prisideda prie nutukimo.

Šeimos vaidmuo skatinant aktyvumą

Šeimos vaidmuo šiame procese yra neįkainojamas. Tėvai, kurie patys aktyviai leidžia laiką ir į šią veiklą įtraukia vaikus, perduoda jiems ne tik konkrečius įgūdžius, bet ir vertybinį požiūrį į judėjimo svarbą. Vaikai kopijuoja savo tėvus, todėl geras pavyzdys yra užkrečiamas.

Tėvams patariama:

• Fizinę veiklą paversti šeimos rutina: Įvesti tradiciją visiems po vakarienės pasivaikščioti, pasivažinėti dviračiais, pažaisti gaudynių ar krepšinį. Pradėti nuo 15 min. ir palaipsniui didinti.
• Rodyti pavyzdį: Jeigu mankštinatės namuose, tegul tai mato ir vaikai, vyresni netgi gali įsitraukti į mankštą.
• Atsisakyti automobilio: Jeigu reikia įveikti nedidelį atstumą ir neskubate, eiti su vaikais pėsčiomis.
• Atskleisti fizinės veiklos įvairovę: Dažnai vaikai nemėgsta sporto, nes neatrado patinkančios aktyvios veiklos. Svarbu išbandyti skirtingas sporto šakas ir žaidimus.
• Skatinti, o ne bausti ir kritikuoti: Patartina nekritikuoti vaikų dėl per menko fizinio aktyvumo, o girti, kai tik juda. Pagyros iš tėvų lūpų vaikams itin malonios ir veikia kaip puiki motyvacija.
• Daugiau laiko leisti lauke: Čia natūraliai daugiau judama, ypač jeigu vaikai įtraukiami į smagius žaidimus.
• Rinktis laiptus, kai tik įmanoma: Tiek daugiaaukščiuose, tiek prekybos centruose patartina vengti liftų bei eskalatorių, vietoj jų lipti laiptais.

Mokyklos ir bendruomenės indėlis

Mokyklos taip pat atlieka svarbų vaidmenį formuojant aktyvaus gyvenimo įpročius. Kokybiškos kūno kultūros pamokos, aktyvios pertraukos ir įvairūs sporto būreliai padeda vaikams atrasti judėjimo džiaugsmą ir išbandyti skirtingas veiklas. Tačiau, kaip teigia LSU profesorius A. Emeljanovas, vien mokykla šios problemos neišspręs, net jei fizinio ugdymo pamokos vyktų kasdien.

Švietimo viceministras Ignas Gaižiūnas akcentuoja, kad padidintas fizinio lavinimo pamokų skaičius savaime neišspręs problemos, svarbu kalbėti apie fizinio aktyvumo naudą. Ministerija skiria neformalųjį krepšelį ir papildomą finansavimą, tačiau didelį vaidmenį turi prisiimti savivaldybės, kurios turėtų vaikų užimtumą po pamokų matyti kaip prioritetą.

Geri Islandijos ir Norvegijos rodikliai rodo, kad šios šalys mums yra pavyzdinės. Norvegijoje 93 proc. vaikų lanko sporto būrelius, kas duoda didelį efektą, todėl jų vaikai yra ištvermingesni ir ateityje turės mažiau širdies problemų. Šiose šalyse sporto būreliai lengviau prieinami negu Lietuvoje, kur tokius būrelius lanko tik mažiau negu pusė vaikų. Ypač svarbu, kad valstybė pasirūpintų kuo didesniu neformalaus sportinio ugdymo būrelių skaičiumi tiek mokykloje, tiek už jos ribų, ypač periferijoje, kur vaikams dažnai trūksta veiklos.

Sėkmingi iniciatyvų pavyzdžiai

Beveik ketverius metus VšĮ „Edulandas“ dalyvavo Sporto ir paramos fondo finansuojamame projekte „Kompleksinis vaikų fizinio aktyvumo didinimas Kauno mieste“. Šio projekto metu neformalaus švietimo veiklų organizatorių komanda kartu su sporto treneriais kvietė 6-10 m. vaikus į nemokamus sporto būrelių: Judriųjų žaidimų, Savigynos ir kovos menų, Fechtavimo užsiėmimus. Per šį laiką į organizuotus sporto būrelius įsitraukė 664 vaikai, kuriuos kiekvieną savaitę du kartus po pusantros valandos treniravo 7 treneriai.

Treneriai ne tik supažindino vaikus su skirtingomis sporto šakomis ir jų technikomis, bet ir kalbėjo apie sveiką gyvenseną bei jos įpročius. Viena iš trenerių Teresė Demskytė pastebi, kad sporto užsiėmimai, neskaitant fizinių gebėjimų tobulinimo, neabejotinai moko disciplinos, taisyklių laikymosi, pagarbos kitiems žaidėjams, taip pat pasitikėjimo savimi, komandiškumo, palaikymo ir strateginio mąstymo.

Per beveik ketverius metus „Edulando“ komanda surengė keturis didelius sporto renginius, į kurių veiklas įsitraukė 874 dalyviai. Šių renginių metu į aktyvaus laisvalaikio veiklas buvo įtraukti ne tik mažieji būrelių dalyviai, bet ir šeimos, skatinant bendrą fizinį aktyvumą ir sveikos gyvensenos įpročių formavimą.

tags: #bedos #del #per #mazo #fizinio #aktyvumo

• Priežastys, kodėl nėštumo metu skauda šonus
• viskas apie vaiko raidos stebėjimą ir diagnostiką
• Daugiau apie jautrią kelionę į paauglystės pasaulį
• kaip prižiūrėti sveikatą laukiantis vaikelio
• daugiau apie profesorių Rimantą Balsį skaitykite čia