Bechterevo liga, mediciniškai vadinama ankilozuojančiu spondilitu (arba ankilozinis spondilitas, ankilozuojantis spondiloartritas), yra lėtinė uždegiminė autoimuninė liga. Ji labiausiai pažeidžia stuburą ir kryžkaulio-klubakaulio sąnarius, rečiau periferinius sąnarius arba vidaus organus. Ši liga sukelia uždegimą, dėl kurio laikui bėgant sumažėja stuburo lankstumas ir gali išsivystyti netaisyklinga laikysena. Sąnariuose vystosi uždegimas, dėl jo pažeidžiama sąnario kremzlė, kuri vėliau pakinta, pradeda kaulėti sąnario audiniai, jie suauga su kaulais ir tampa visiškai nejudrūs. Toks procesas, kai sąnariai tampa nejudrūs dėl kaulų susijungimo, vadinamas ankiloze. Jei pažeidžiami šonkauliai, gali būti sunku giliai kvėpuoti.
Ankilozinis spondilitas (AS) yra lėtinė, progresuojanti uždegiminė liga, kuri daugiausia pažeidžia stuburą, tačiau gali paveikti ir kitas kūno dalis. Tai nežinomos priežasties lėtinė progresuojanti uždegiminė liga. Ligos metu pažeidžiamas organas ar kūno dalis apima kryžkaulio-klubo sąnarius ir juosmeninės stuburo dalį ligos pradžioje. Ligai progresuojant, pažeidimas kyla į viršų ir apima visą stuburą. Daliai pacientų gali būti pažeidžiami kiti sąnariai: klubų, kelių, rečiau rankų, plaštakų bei pėdų, o taip pat apatinio žandikaulio, krūtinkaulio-raktikaulio sąnariai. Neretai ši liga gali pažeisti ir kitus organus: akis, širdies-kraujagyslių sistemą, plaučius.
Šia liga serga apie 0,5-1 proc. žmonių. Europoje ankiloziniu spondiloartritu serga apie 0,2-1,2 proc. gyventojų. Ši liga yra nepagydoma, o laiku jos nediagnozavus dažnas ligonis anksti tampa neįgalus. Ankiloziniu spondilitu dažniau serga vyrai nei moterys, santykiu 4-10:1. Vyrai serga du tris kartus dažniau nei moterys. Be to, moterims ankilozinio spondiloartrito eiga būna lengvesnė ir gerybiškesnė negu vyrams. Požymiai ir simptomai paprastai prasideda ankstyvojoje brandos stadijoje. Liga dažniausiai apima jaunuosius, 15-40 metų suaugusius vyrus. Pasitaiko, kad liga diagnozuojama net aštuonmečiams vaikams.

Konkreti ankilozinio spondilito priežastis nėra žinoma, tačiau manoma, kad ją lemia genetinių, imunologinių ir aplinkos veiksnių derinys. Manoma, kad įtakos gali turėti nuolat žmogaus organizme (žarnyne ar urogenitaliniame trakte) esanti bakterinė infekcija. Liga paprastai pasireiškia vėlyvoje paauglystėje arba ankstyvoje pilnametystėje.

Ankstyvieji Bechterevo ligos požymiai gali būti apatinės nugaros dalies ir klubų skausmai bei sustingimas, ypač rytais ir po neveiklumo. Pirmieji požymiai - neapibrėžtas atkaklus strėnų skausmas, galintis plisti į sėdmenis, klubą, šlaunį, intensyvesnis naktį, nepraeinantis net pailsėjus bei rytinis stuburo sustingimas, praeinantis iššimankštinus. Bechterevo ligos simptomai dažniausiai prasideda pamažu ir gali skirtis tarp pacientų. Simptomai dažnai paūmėja ramybės būsenoje ir palengvėja judant. Laikui bėgant simptomai gali blogėti, gerėti arba nereguliariai nutrūkti. Šis kūno sustingimas trunka apie valandą ar ilgiau.
Dažniausiai pažeidžiamos šios sritys:
Kiti būdingi simptomai:
Ligai progresuojant, uždegimas apima vis didesnę stuburo dalį, būna sunku pasilenkti, pasisukti į šoną, pasukti ar palenkti galvą, ilgainiui - net kvėpuoti. Stuburas tampa visiškai nejudrus, tarsi sukaulėjusi lazda. Ligoniui sunku pasilenkti, pasisukti į šoną, pasukti ar palenkti galvą. Netgi darosi sunku kvėpuoti dėl krūtinės slankstelių sukaulėjimo. Ilgainiui išnyksta fiziologinė juosmens lordozė (juosmeninės stuburo dalies išlinkimas į priekį), padidėja lordozė kaklinėje stuburo dalyje, atsiranda krūtininės stuburo dalies kifozė (išlinkimas atgal), išsivysto vadinama „prašytojo“ poza. Tokio ligonio laikysena atrodo sukaustyta, ji panaši į išmaldos prašytojo pozą - galva nuleista, žmogus stovi sukumpęs, sulinkęs, negali išsitiesti, pasisukti.

Bechterevo ligos diagnozė dažnai vėluoja, nes simptomai gali būti nespecifiniai. Diagnozuojant ligą, svarbu išsiaiškinti, ar yra giminėje sergančių šia liga žmonių, įvertinti amžių, lytį, esamus simptomus. Tiriant ligonį, nustatomas skausmingumas čiuopiant stuburą, sumažėjęs juosmeninės stuburo dalies judrumas lenkiantis, gydytojas gali atlikti įvairius mėginius, kaip Šoberto, Oto, Tomajerio ir kitus.
Pagrindiniai diagnostikos metodai:

Nuo ankilozuojančio spondilito pasveikti negalima. Gydymo tikslas - sumažinti skausmą ir sustingimą, išvengti komplikacijų ir stuburo deformacijos arba jas atitolinti. Ankilozinio spondilito gydymas sėkmingiausias, kol liga nesukėlė negrįžtamų pakitimų. Ankstyva diagnozė ir gydymas palengvina simptomus, pristabdo spartų ligos progresavimą, sąnarių deformaciją. Gydymas priklauso nuo ligos stadijos, jos aktyvumo, komplikacijų - ar pažeisti periferiniai sąnariai, ypač pečių, klubų, kelių, ar pažeistos jau ir akys. Padėti ligoniams yra tik dvi galimybės, ir abi jos labai svarbios: tai tinkamas medikamentinis gydymas, o kartu būtinos ir nemedikamentinės priemonės.
Vaistus turi paskirti gydytojas-reumatologas.
Kineziterapija yra svarbi gydymo dalis ir gali suteikti daug naudos - nuo skausmo malšinimo iki jėgos ir lankstumo didinimo. Būtina ankilozuojančio spondiloartrito gydymo dalis yra pratimai. Juos pacientas turi išmokti ir daryti reguliariai nuo pat ligos pradžios. Pratimai padeda mažinti skausmą, gerina lankstumą ir laikyseną. Kineziterapeutas gali parengti specialius pratimus, atitinkančius paciento poreikius. Siekiant padėti išsaugoti gerą laikyseną, gali būti mokoma atlikti judesių diapazono ir tempimo, pilvo ir nugaros raumenų stiprinimo pratimus, tinkamos padėties miegant, taisyklingos laikysenos vaikštant ir kt. Fiziniai pratimai padeda ne tik sumažinti stuburo skausmą ir sustingimą, bet ir apsaugo nuo stuburo deformacijų, nejudrumo.
Mankšta tokiems ligoniams turi būti kaip duona kasdieninė, nes tam tikri fiziniai pratimai palengvina jų būklę. Fizinius pratimus atlikite kasdien, ne rečiau kaip du kartus per dieną. Jums reikia išmokti atpalaiduoti stuburo raumenis, stiprinti pilvo preso, nugaros, pečių juostos raumenis, gerinti sąnarių paslankumą. Puiki sporto šaka sergantiems šia liga yra plaukimas. Gydomosios mankštos baseine taip pat yra naudingos. Stuburo judrumą padeda išlaikyti ne tik gydomoji mankšta, bet ir fizioterapijos procedūros. Šios priemonės palengvina žmogaus būklę ligai paūmėjus.
Masažas taip pat gali būti naudingas. Skirtingi žmonės skirtingai reaguoja į masažo rūšis ir metodikas, taikomas sergant Bechterevo liga, todėl svarbu išsiaiškinti, kokios rūšies masažas pacientui tinka geriausiai. Kartais masažas gali sukelti ankilozinio spondilito paūmėjimą, tačiau jei masažo specialistas masažuoja raumenis, o ne sąnarius, problemų neturėtų kilti. Masažo metu pajutus kokį nors skausmą ar diskomfortą reikia iš karto apie tai pasakyti masažuotojui, kuris atitinkamai koreguos masažo terapiją. Masažuojant sergančius šia liga pacientus, dažnai įtraukiamas ir minkštųjų audinių masažas, kuris apima tempimo judesius, nedidelę vibraciją, sukamuosius, minkymo, ilgus slystančius judesius ir švelnų kryžkaulio masažą. Masažo būdai keičiasi priklausomai nuo to, ar žmogui yra ankilozinio spondilito paūmėjimas, ar liga kontroliuojama. Ankilozinio spondilito paūmėjimo atveju giliųjų audinių masažas nerekomenduojamas. Kai kurie žmonės pajunta rezultatus ir gali lengviau judėti iš karto po masažo, tačiau kitiems būklė pagerėjimas gali užtrukti šiek tiek ilgiau.
Nereikėtų pamiršti ir savo gyvenimo būdo. Svarbu išmokti taisyklingos laikysenos: rekomenduojama avėti žemakulnius batus, vengti minkštų baldų (kėdė, ant kurios sėdite, turi būti kieta, su patogia atrama), miegoti ant kieto pagrindo, po galva pasidėjus nedidelę plokščią pagalvę. Darbo vietoje atlikite pasitempimo, atsipalaidavimo pratimų. Venkite ilgai dirbti ar būti vienoje statinėje padėtyje, kuo dažniau keiskite kūno padėtį, darykite 10-15 minučių pertraukėles, pasimankštinkite. Venkite sporto šakų, kur reikia šokinėti (tinklinis, krepšinis), ar kur stuburui tenka ilgai būti vienoje fiksuotoje padėtyje (važiavimas dviračiu).
Kiti svarbūs aspektai:
Daugeliui sergančiųjų ankiloziniu spondilitu operacijos nereikia. Chirurginis gydymas gali būti rekomenduojamas tada, kai skausmas yra labai stiprus arba klubo sąnarys yra taip pažeistas, kad jį reikia pakeisti.
Bechterevo liga nėra mirtina, tačiau drastiškai keičia žmogaus gyvenimo kokybę į blogąją pusę. Ligos eiga yra daug aktyvesnė, sunkesnė, linkusi progresuoti, žmogus greičiau tampa neįgalus. Jeigu liga netinkamai gydoma ir uždegimas nemalšinamas, uždegimo vietoje atsiranda minkštųjų audinių kalcifikatai. Stuburas netenka elastiškumo, lankstumo, nes kalcifikuojasi stuburo raiščiai. Raumenys atrofuojasi, spazmuojasi, sukelia skausmus, kaulai išretėja - pamažu keičiasi visos struktūros. O jei uždegimas tinkamai kontroliuojamas, visų šių antrinių reiškinių išsivysto mažiau ir rečiau.
Sergant šia liga, kartais nuo ryto iki vakaro kamuoja nesibaigiantys skausmai. Nejudrus stuburas tampa labai skausmingas, žmogui sunku stovėti, vaikščioti, atlikti įvairius kasdienius buities darbus. Pacientai dažnai patiria nuovargį, emocinį stresą ar nerimą dėl lėtinės ligos. Ankstyvas gydymas ir gyvenimo būdo pokyčiai padeda daugumai pacientų išlaikyti aktyvų gyvenimą, tačiau pažengusi liga gali sukelti stuburo deformaciją ar neįgalumą. Rūpinimasis savo laikysena, gydomoji mankšta padeda apsisaugoti nuo sunkių ligos pasekmių ir apsprendžia geresnę ligos eigą. Norint prisitaikyti prie ligos, svarbu reguliariai mankštintis, laikytis gydytojo rekomendacijų ir ieškoti reumatologo ar fizioterapeuto pagalbos.
Kreipkitės į gydytoją, jei jaučiate apatinės nugaros dalies ar sėdmenų skausmą, kuris atsirado lėtai, stiprėja ryte arba pažadina iš miego antroje nakties pusėje - ypač jei šis skausmas sumažėja atliekant fizinius pratimus ir sustiprėja ramybės būsenoje. Nedelsdami kreipkitės į akių ligų specialistą, jei atsirado skausmingas raudonas akies vyzdys, stiprus jautrumas šviesai ar neryškus matymas.
Jei įtariate Bechterevo ligą ar pastebite simptomus, tokius kaip lėtinis nugaros skausmas, rytinis sustingimas ar akių uždegimas, būtina konsultuotis su gydytoju ar reumatologu, kad būtų atlikti tyrimai ir nustatyta diagnozė. Venkite savarankiškai vartoti vaistus, maisto papildus ar taikyti intensyvią mankštą be specialisto rekomendacijos, nes tai gali sustiprinti simptomus ar sukelti komplikacijų.
Jei svarstote prevencines priemones, tokius kaip reguliarus fizinis aktyvumas, priešuždegiminė mityba ar rūkymo metimas, aptarkite šias priemones su gydytoju ar fizioterapeutu, kad jos būtų saugios ir tinkamos jūsų būklei. Taip pat galite apsvarstyti reguliarius kraujo tyrimus ar vaizdinius tyrimus, ypač turint šeimos istoriją, tačiau šių priemonių taikymą būtina suderinti su specialistu.
tags: #bechterevo #liga #vaikui