Bechterevo liga (Ankilozuojantis Spondilitas): Išsamus Vadovas

Bechterevo liga, mediciniškai vadinama ankilozuojančiu spondilitu (arba ankilozinis spondilitas, ankilozuojantis spondiloartritas), yra lėtinė uždegiminė autoimuninė liga. Ji labiausiai pažeidžia stuburą ir kryžkaulio-klubakaulio sąnarius, rečiau periferinius sąnarius arba vidaus organus. Ši liga sukelia uždegimą, dėl kurio laikui bėgant sumažėja stuburo lankstumas ir gali išsivystyti netaisyklinga laikysena. Sąnariuose vystosi uždegimas, dėl jo pažeidžiama sąnario kremzlė, kuri vėliau pakinta, pradeda kaulėti sąnario audiniai, jie suauga su kaulais ir tampa visiškai nejudrūs. Toks procesas, kai sąnariai tampa nejudrūs dėl kaulų susijungimo, vadinamas ankiloze. Jei pažeidžiami šonkauliai, gali būti sunku giliai kvėpuoti.

Kas yra Bechterevo liga?

Ankilozinis spondilitas (AS) yra lėtinė, progresuojanti uždegiminė liga, kuri daugiausia pažeidžia stuburą, tačiau gali paveikti ir kitas kūno dalis. Tai nežinomos priežasties lėtinė progresuojanti uždegiminė liga. Ligos metu pažeidžiamas organas ar kūno dalis apima kryžkaulio-klubo sąnarius ir juosmeninės stuburo dalį ligos pradžioje. Ligai progresuojant, pažeidimas kyla į viršų ir apima visą stuburą. Daliai pacientų gali būti pažeidžiami kiti sąnariai: klubų, kelių, rečiau rankų, plaštakų bei pėdų, o taip pat apatinio žandikaulio, krūtinkaulio-raktikaulio sąnariai. Neretai ši liga gali pažeisti ir kitus organus: akis, širdies-kraujagyslių sistemą, plaučius.

Šia liga serga apie 0,5-1 proc. žmonių. Europoje ankiloziniu spondiloartritu serga apie 0,2-1,2 proc. gyventojų. Ši liga yra nepagydoma, o laiku jos nediagnozavus dažnas ligonis anksti tampa neįgalus. Ankiloziniu spondilitu dažniau serga vyrai nei moterys, santykiu 4-10:1. Vyrai serga du tris kartus dažniau nei moterys. Be to, moterims ankilozinio spondiloartrito eiga būna lengvesnė ir gerybiškesnė negu vyrams. Požymiai ir simptomai paprastai prasideda ankstyvojoje brandos stadijoje. Liga dažniausiai apima jaunuosius, 15-40 metų suaugusius vyrus. Pasitaiko, kad liga diagnozuojama net aštuonmečiams vaikams.

Bechterevo ligos priežastys ir rizikos veiksniai

Konkreti ankilozinio spondilito priežastis nėra žinoma, tačiau manoma, kad ją lemia genetinių, imunologinių ir aplinkos veiksnių derinys. Manoma, kad įtakos gali turėti nuolat žmogaus organizme (žarnyne ar urogenitaliniame trakte) esanti bakterinė infekcija. Liga paprastai pasireiškia vėlyvoje paauglystėje arba ankstyvoje pilnametystėje.

1. Pagrindinės priežastys

• Genetinis polinkis: Nustatyta, jog net iki 98 procentų ligonių turi žmogaus leukocitinį antigeną HLA-B27, kuris yra genetiškai paveldimas. Tačiau šį antigeną gali turėti ir nedidelė dalis sveikų, šia liga nesergančių žmonių. Tačiau ši liga išsivysto ne visiems šį geną turintiems žmonėms. Polinkis sirgti Bechterevo liga labiau siejamas su paveldimumu.
• Imunologiniai veiksniai: Bechterevo liga yra lėtinė uždegiminė autoimuninė liga.

2. Rizikos veiksniai

• Amžius: Liga dažniausiai suserga jauni žmonės - iki 40-45 metų.
• Lytis: Vyrai susiduria su didesne rizika sirgti ankiloziniu spondilitu nei moterys.
• Šeimos istorija: Kadangi Bechterevo ligą labiausiai lemia genai, dažniau serga pirmos eilės giminės. Turėjau pacientų iš tos pačios šeimos: sirgo tėvas, susirgo ir sūnus ar dukra.
• Žarnyno infekcijos: Manoma, kad ligos pasireiškimą provokuojantis faktorius gali būti lėtinė žarnyno infekcija.

Bechterevo ligos simptomai

Ankstyvieji Bechterevo ligos požymiai gali būti apatinės nugaros dalies ir klubų skausmai bei sustingimas, ypač rytais ir po neveiklumo. Pirmieji požymiai - neapibrėžtas atkaklus strėnų skausmas, galintis plisti į sėdmenis, klubą, šlaunį, intensyvesnis naktį, nepraeinantis net pailsėjus bei rytinis stuburo sustingimas, praeinantis iššimankštinus. Bechterevo ligos simptomai dažniausiai prasideda pamažu ir gali skirtis tarp pacientų. Simptomai dažnai paūmėja ramybės būsenoje ir palengvėja judant. Laikui bėgant simptomai gali blogėti, gerėti arba nereguliariai nutrūkti. Šis kūno sustingimas trunka apie valandą ar ilgiau.

Dažniausiai pažeidžiamos šios sritys:

• sąnarys tarp stuburo apatinės dalies ir dubens;
• apatinės nugaros dalies slanksteliai;
• sausgyslių ir raiščių jungimosi su kaulais vietos, daugiausia stuburo, bet kartais ir kulno užpakalinėje dalyje;
• kremzlė tarp krūtinkaulio ir šonkaulių;
• klubo ir peties sąnariai.

Kiti būdingi simptomai:

• Nugaros skausmas: Jis atsiranda pamažu, dažniausiai kamuoja naktimis, ypač sustiprėja rytais prieš atsibundant ar atsibudus iš miego, visas kūnas smarkiai sustingęs, sukaustytas. Dažnai skausmas kartojasi naktimis, pažadindamas ligonį. Ramybėje skausmas nemažėja, jis pagerėja nuo lengvų fizinių pratimų.
• Krūtinės skausmas: Gali skaudėti krūtinės ląstą, ypač kosint ar čiaudint.
• Kaklo skausmas: Taip pat dažnai pasireiškia skausmai ir nuovargis kaklo srityje.
• Akių uždegimai: Uždegimas gali pasireikšti ir kitose kūno dalyse - dažniausiai akyse. Daliai pacientų pirmas ankilozuojančio spondiloartrito požymis gali būti akių uždegimai (iritas, uveitas), kuriems būdinga akių skausmas, ašarojimas, neryškus matymas, jautrumas šviesai.
• Entezopatijos: Ligoniui vargina įvairios entezopatijos (vietų, kur sausgyslės prisitvirtina prie kaulų, uždegimai), skausmingų taškų - entezitų būna kulnų, kelių, klubų srityse. Neretai pasitaiko Achilo sausgyslių, pado fascijos uždegimai, susiformuoja kaulinės išaugos kulnų srityje, dėl ko atsiranda skausmai vaikštant.
• Bendras silpnumas: Ligos pradžioje gali atsirasti nežymus karščiavimas, apetito stoka, svorio kritimas, silpnumas.

Ligai progresuojant, uždegimas apima vis didesnę stuburo dalį, būna sunku pasilenkti, pasisukti į šoną, pasukti ar palenkti galvą, ilgainiui - net kvėpuoti. Stuburas tampa visiškai nejudrus, tarsi sukaulėjusi lazda. Ligoniui sunku pasilenkti, pasisukti į šoną, pasukti ar palenkti galvą. Netgi darosi sunku kvėpuoti dėl krūtinės slankstelių sukaulėjimo. Ilgainiui išnyksta fiziologinė juosmens lordozė (juosmeninės stuburo dalies išlinkimas į priekį), padidėja lordozė kaklinėje stuburo dalyje, atsiranda krūtininės stuburo dalies kifozė (išlinkimas atgal), išsivysto vadinama „prašytojo“ poza. Tokio ligonio laikysena atrodo sukaustyta, ji panaši į išmaldos prašytojo pozą - galva nuleista, žmogus stovi sukumpęs, sulinkęs, negali išsitiesti, pasisukti.

Bechterevo ligos diagnostika

Bechterevo ligos diagnozė dažnai vėluoja, nes simptomai gali būti nespecifiniai. Diagnozuojant ligą, svarbu išsiaiškinti, ar yra giminėje sergančių šia liga žmonių, įvertinti amžių, lytį, esamus simptomus. Tiriant ligonį, nustatomas skausmingumas čiuopiant stuburą, sumažėjęs juosmeninės stuburo dalies judrumas lenkiantis, gydytojas gali atlikti įvairius mėginius, kaip Šoberto, Oto, Tomajerio ir kitus.

Pagrindiniai diagnostikos metodai:

1. Kraujo tyrimai: Esant aktyviai ligai, kraujyje būna padidėję uždegimą rodantys žymenys -ENG (eritrocitų nusėdimo greitis) ir CRB (C-reaktyvus baltymas), nežymiai padidėja leukocitų skaičius, gama-globulino kiekis, būna anemija, tačiau tai nėra specifiniai Bechterevo ligos požymiai. Įtariant ankilozuojantį spondiloartritą, atliekamas HLA B27 tyrimas. Teigiamas HLA B27 nebūtinai rodo, jog žmogus serga Bechterevo liga, tačiau turinčiam HLA B27 asmeniu yra didesnė tikimybė ją nustatyti.
2. Vaizdiniai tyrimai:
   • Rentgeno nuotrauka: Rentgenologiniame tyrime anksčiausiai nustatomi abipusiai pakitimai kryžkaulio-klubakaulio sąnaryje-sakroileitas. Ligai progresuojant, siaurėja sąnarinis tarpas, išsivysto visiška sakroileinių sąnarių ankilozė. Rentgenologiškai taip pat nustatomi ligai būdingi pakitimai stuburo slanksteliuose, tarpslanksteliniuose diskuose, prie stuburo esančiuose raiščiuose, kuriems progresuojant galutinis stuburo vaizdas rentgenogramoje tampa panašus į bėgius ar bambuko lazdą.
   • Magnetinio rezonanso tomografija (MRT) ir kompiuterinė tomografija (KT): Ankstyvoje ligos stadijoje BMR (branduolių magnetinis rezonansas) yra informatyvesnis nei rentgenologinis tyrimas, todėl gali tekti atlikti šį tyrimą ar KT (kompiuterinę tomografiją).

Gydymas: kaip valdyti Bechterevo ligą?

Nuo ankilozuojančio spondilito pasveikti negalima. Gydymo tikslas - sumažinti skausmą ir sustingimą, išvengti komplikacijų ir stuburo deformacijos arba jas atitolinti. Ankilozinio spondilito gydymas sėkmingiausias, kol liga nesukėlė negrįžtamų pakitimų. Ankstyva diagnozė ir gydymas palengvina simptomus, pristabdo spartų ligos progresavimą, sąnarių deformaciją. Gydymas priklauso nuo ligos stadijos, jos aktyvumo, komplikacijų - ar pažeisti periferiniai sąnariai, ypač pečių, klubų, kelių, ar pažeistos jau ir akys. Padėti ligoniams yra tik dvi galimybės, ir abi jos labai svarbios: tai tinkamas medikamentinis gydymas, o kartu būtinos ir nemedikamentinės priemonės.

1. Medikamentinis gydymas

Vaistus turi paskirti gydytojas-reumatologas.

• Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo (NVNU): Tai vaistai, kuriuos gydytojai dažniausiai skiria ankiloziniam spondilitui gydyti - tokie kaip naproksenas ir ibuprofenas, indometacinas, diklofenakas, koksibai. Šie vaistai gali sumažinti uždegimą, skausmą ir sustingimą, tačiau jie turi ir šalutinį poveikį - gali sukelti kraujavimą iš virškinamojo trakto.
• Liga eigą modifikuojantys vaistai (LEMV): Jei liga aktyvi, dažnai paūmėja, skiriami stipresni vaistai - imunosupresantai (sulfasalazinas, metotreksatas, azatioprinas).
• Biologinė terapija: Jei NVNU nepadeda arba liga yra labai aktyvi, gali būti skiriamas gydymas naujos rūšies medikamentais - biologinė terapija (naviko nekrozės faktoriaus (TNF) blokatorius arba interleukino-17 (IL-17) inhibitorius, etanerceptas, adalimumabas). Šie vaistai suleidžiami po oda arba į veną. Šių rūšių vaistai gali reaktyvuoti negydomą tuberkuliozę ir padidinti paciento polinkį į infekcijas. Šie veiksmingi vaistai sumažina uždegimą, padidėja judesių amplitudė, pagerėja bendra ligonio būklė.
• Gliukokortikoidai: Gali būti skiriami (jei uždegiminis procesas ryškus).

2. Kineziterapija ir mankšta

Kineziterapija yra svarbi gydymo dalis ir gali suteikti daug naudos - nuo skausmo malšinimo iki jėgos ir lankstumo didinimo. Būtina ankilozuojančio spondiloartrito gydymo dalis yra pratimai. Juos pacientas turi išmokti ir daryti reguliariai nuo pat ligos pradžios. Pratimai padeda mažinti skausmą, gerina lankstumą ir laikyseną. Kineziterapeutas gali parengti specialius pratimus, atitinkančius paciento poreikius. Siekiant padėti išsaugoti gerą laikyseną, gali būti mokoma atlikti judesių diapazono ir tempimo, pilvo ir nugaros raumenų stiprinimo pratimus, tinkamos padėties miegant, taisyklingos laikysenos vaikštant ir kt. Fiziniai pratimai padeda ne tik sumažinti stuburo skausmą ir sustingimą, bet ir apsaugo nuo stuburo deformacijų, nejudrumo.

Mankšta tokiems ligoniams turi būti kaip duona kasdieninė, nes tam tikri fiziniai pratimai palengvina jų būklę. Fizinius pratimus atlikite kasdien, ne rečiau kaip du kartus per dieną. Jums reikia išmokti atpalaiduoti stuburo raumenis, stiprinti pilvo preso, nugaros, pečių juostos raumenis, gerinti sąnarių paslankumą. Puiki sporto šaka sergantiems šia liga yra plaukimas. Gydomosios mankštos baseine taip pat yra naudingos. Stuburo judrumą padeda išlaikyti ne tik gydomoji mankšta, bet ir fizioterapijos procedūros. Šios priemonės palengvina žmogaus būklę ligai paūmėjus.

3. Masažas

Masažas taip pat gali būti naudingas. Skirtingi žmonės skirtingai reaguoja į masažo rūšis ir metodikas, taikomas sergant Bechterevo liga, todėl svarbu išsiaiškinti, kokios rūšies masažas pacientui tinka geriausiai. Kartais masažas gali sukelti ankilozinio spondilito paūmėjimą, tačiau jei masažo specialistas masažuoja raumenis, o ne sąnarius, problemų neturėtų kilti. Masažo metu pajutus kokį nors skausmą ar diskomfortą reikia iš karto apie tai pasakyti masažuotojui, kuris atitinkamai koreguos masažo terapiją. Masažuojant sergančius šia liga pacientus, dažnai įtraukiamas ir minkštųjų audinių masažas, kuris apima tempimo judesius, nedidelę vibraciją, sukamuosius, minkymo, ilgus slystančius judesius ir švelnų kryžkaulio masažą. Masažo būdai keičiasi priklausomai nuo to, ar žmogui yra ankilozinio spondilito paūmėjimas, ar liga kontroliuojama. Ankilozinio spondilito paūmėjimo atveju giliųjų audinių masažas nerekomenduojamas. Kai kurie žmonės pajunta rezultatus ir gali lengviau judėti iš karto po masažo, tačiau kitiems būklė pagerėjimas gali užtrukti šiek tiek ilgiau.

4. Gyvenimo būdo pokyčiai

Nereikėtų pamiršti ir savo gyvenimo būdo. Svarbu išmokti taisyklingos laikysenos: rekomenduojama avėti žemakulnius batus, vengti minkštų baldų (kėdė, ant kurios sėdite, turi būti kieta, su patogia atrama), miegoti ant kieto pagrindo, po galva pasidėjus nedidelę plokščią pagalvę. Darbo vietoje atlikite pasitempimo, atsipalaidavimo pratimų. Venkite ilgai dirbti ar būti vienoje statinėje padėtyje, kuo dažniau keiskite kūno padėtį, darykite 10-15 minučių pertraukėles, pasimankštinkite. Venkite sporto šakų, kur reikia šokinėti (tinklinis, krepšinis), ar kur stuburui tenka ilgai būti vienoje fiksuotoje padėtyje (važiavimas dviračiu).

Kiti svarbūs aspektai:

• Aktyvumas: Dažniau būkite aktyvūs, nes mankšta gali padėti sumažinti skausmą, palaikyti lankstumą ir pagerinti laikyseną.
• Rūkymo atsisakymas: Vertėtų atsisakyti rūkymo, kadangi žmonėms, sergantiems ankilozuojančiu spondilitu, jis sukelia dar daugiau papildomų problemų ir apsunkina kvėpavimą. Bechterevo liga gali sumažinti Jūsų plaučių talpą.

5. Chirurginės operacijos

Daugeliui sergančiųjų ankiloziniu spondilitu operacijos nereikia. Chirurginis gydymas gali būti rekomenduojamas tada, kai skausmas yra labai stiprus arba klubo sąnarys yra taip pažeistas, kad jį reikia pakeisti.

Ligos poveikis kasdieniam gyvenimui ir prevencija

Bechterevo liga nėra mirtina, tačiau drastiškai keičia žmogaus gyvenimo kokybę į blogąją pusę. Ligos eiga yra daug aktyvesnė, sunkesnė, linkusi progresuoti, žmogus greičiau tampa neįgalus. Jeigu liga netinkamai gydoma ir uždegimas nemalšinamas, uždegimo vietoje atsiranda minkštųjų audinių kalcifikatai. Stuburas netenka elastiškumo, lankstumo, nes kalcifikuojasi stuburo raiščiai. Raumenys atrofuojasi, spazmuojasi, sukelia skausmus, kaulai išretėja - pamažu keičiasi visos struktūros. O jei uždegimas tinkamai kontroliuojamas, visų šių antrinių reiškinių išsivysto mažiau ir rečiau.

Sergant šia liga, kartais nuo ryto iki vakaro kamuoja nesibaigiantys skausmai. Nejudrus stuburas tampa labai skausmingas, žmogui sunku stovėti, vaikščioti, atlikti įvairius kasdienius buities darbus. Pacientai dažnai patiria nuovargį, emocinį stresą ar nerimą dėl lėtinės ligos. Ankstyvas gydymas ir gyvenimo būdo pokyčiai padeda daugumai pacientų išlaikyti aktyvų gyvenimą, tačiau pažengusi liga gali sukelti stuburo deformaciją ar neįgalumą. Rūpinimasis savo laikysena, gydomoji mankšta padeda apsisaugoti nuo sunkių ligos pasekmių ir apsprendžia geresnę ligos eigą. Norint prisitaikyti prie ligos, svarbu reguliariai mankštintis, laikytis gydytojo rekomendacijų ir ieškoti reumatologo ar fizioterapeuto pagalbos.

Kada kreiptis į gydytoją?

Kreipkitės į gydytoją, jei jaučiate apatinės nugaros dalies ar sėdmenų skausmą, kuris atsirado lėtai, stiprėja ryte arba pažadina iš miego antroje nakties pusėje - ypač jei šis skausmas sumažėja atliekant fizinius pratimus ir sustiprėja ramybės būsenoje. Nedelsdami kreipkitės į akių ligų specialistą, jei atsirado skausmingas raudonas akies vyzdys, stiprus jautrumas šviesai ar neryškus matymas.

Jei įtariate Bechterevo ligą ar pastebite simptomus, tokius kaip lėtinis nugaros skausmas, rytinis sustingimas ar akių uždegimas, būtina konsultuotis su gydytoju ar reumatologu, kad būtų atlikti tyrimai ir nustatyta diagnozė. Venkite savarankiškai vartoti vaistus, maisto papildus ar taikyti intensyvią mankštą be specialisto rekomendacijos, nes tai gali sustiprinti simptomus ar sukelti komplikacijų.

Jei svarstote prevencines priemones, tokius kaip reguliarus fizinis aktyvumas, priešuždegiminė mityba ar rūkymo metimas, aptarkite šias priemones su gydytoju ar fizioterapeutu, kad jos būtų saugios ir tinkamos jūsų būklei. Taip pat galite apsvarstyti reguliarius kraujo tyrimus ar vaizdinius tyrimus, ypač turint šeimos istoriją, tačiau šių priemonių taikymą būtina suderinti su specialistu.

tags: #bechterevo #liga #vaikui

• Specialistų ir valdžios požiūris į pipirinių dujų naudojimą nepilnamečių
• skydliaukės sutrikimų valdymas nėštumo metu
• Diskusijos apie auklėtojos indėlį
• Gilinkitės į Meghan Markle šeimos pasaulį
• kaip Žilvinas Butkevičius pasiekė finansinę laisvę