Jonas Basanavičius, tautos patriarchas, gydytojas, tautinio atgimimo veikėjas ir kultūros puoselėtojas, gimė 1851 m. lapkričio 23 d. Ožkabalių kaime (dabar - Vilkaviškio rajonas). Jis gimė pasiturinčių valstiečių Jurgio (1826-1879) ir Marijos (Birštonaitės, 1826-1890) Basanavičių šeimoje, Bartninkų valsčiuje, Vilkaviškio apskrityje. Šeimoje gimė keturi vaikai, bet užaugo tik du sūnūs, Jonas ir Vincas (1861-1910). Dr. J. Basanavičius savo gyvenimo brandžiausius metus išgyveno užsienyje, daugiausia Bulgarijoje, kur jis, baigęs Maskvoje mediciną, mokslo draugo kviečiamas, išvyko gydytojauti.

J. Basanavičius gimė pasiturinčių ūkininkų šeimoje. Sūnui paaugus tėvai pradėjo rūpintis jo mokymu. Pradžioje Jonas mokėsi pas kaimo mokytoją - daraktorių, vėliau jį leido į Lukšių pradžios mokyklą. Joje pasimokęs tik pirmą pusmetį, bandė stoti į Marijampolės miesto mokyklą. Tačiau neišlaikė egzaminų ir liko dar vienerius metus mokytis Lukšių pradžios mokykloje.

1868 m. jis buvo priimtas į Marijampolės keturklasę miesto mokyklą. Baigęs Marijampolės gimnaziją (sidabro medaliu) 1873 m., Jonas Basanavičius įstojo į Maskvos imperatoriškąjį universitetą. Po gimnazijos tėvai jį vertė mokytis Seinų kunigų seminarijoje, tačiau Basanavičius atlaikė tėvų spaudimą ir galiausiai išvyko studijuoti į Maskvą. Ten pasimokęs medicinos fakultete Basanavičius 1879 m. baigė mokslus. Metus studijavo Istorijos-filologijos fakultete (1873-74), vėliau (1874-79) pasirinko medicinos mokslus. Baigęs studijas, 1879 m. įgijo gydytojo specialybę. Jau studijų metais domėjosi ir Lietuvos istorija bei archeologija, rinko lietuvių tautosaką.
Jonas Basanavičius priėmė tik prieš metus autonomiją Turkijoje gavusios Bulgarijos vadžios kvietimą įsikurti šioje šalyje. Baigęs mokslus Basanavičius tapo Lomo miesto Bulgarijoje ligoninės direktoriumi bei apygardos gydytoju. Jis išvyko į Bulgariją 1880 m. sausio mėn. 1879-1882 ir 1885-1892 m. dirbo Lom Palankos (dabar - Lomas) miesto vyriausiuoju apskrities gydytoju ir ligoninės vedėju. Rūpinosi pirmosios šio miesto ligoninės statyba ir įrengimu. 1884-1885 m. buvo vyriausiuoju apylinkės gydytoju Elenos miestelyje, 1892 m. tapo kunigaikščio Ferdinando rezidencijos Varnos mieste ir vietos gimnazijos gydytoju. 1899-1903 m. priklausė šio miesto tarybai, prisidėjo prie jo pritaikymo kurortiniam gydymui. Turėdamas pastovų darbą, jis toliau rūpinosi lietuvybės reikalais: rašė straipsnius į lietuviškus laikraščius - „Lietuvišką Ceitungą“ ir „Naują Keleivį“. J. Basanavičius medicinos reikalais apvažiavo visą Bulgariją, surinkdamas labai daug medžiagos bulgarų antropologijos bei sanitarijos klausimais, ir parašė eilę straipsnių į bulgarų naujai įsteigtą medicinos žurnalą "S'debna medicinskij akt". 1891 m. gavo Bulgarijos pilietybę. 1892 m. buvo apdovanotas Bulgarijos IV laipsnio ordinu „Už pilietinius nuopelnus“. Išsamios gydytojo publikacijos lietuvių, rusų ir bulgarų kalbomis teikė visuomenei žinių apie įvairių ligų prevenciją ir gydymą. Dr. Jonas Basanavičius pasireiškė ir kaip mokslininkas, ypač savo etnografine studija apie Lom Palankos departamento sanitarinę padėtį 10 metų laikotarpyje. Šis veikalas, išspausdintas 1891 m., buvo ne tik bulgarų, bet ir kitų tautų mokslininkų itin gerai įvertintas.

Kultūrinę ir politinę veiklą pradėjo dar studijuodamas Maskvos universitete. Jonas Basanavičius nuolat domėjosi Lietuvos praeitimi, tradicijomis, lietuvių kalba ir literatūra. Sukūrė nemažai lietuviškų medicinos terminų. Jis uoliai domėjosi Lietuvos istorija bei kultūra, rūpinosi liaudies švietimu, tad 1874 m. Basanavičius parengė lietuvių elementorių, tik, deja, negavo leidimo jo spausdinti ir platinti. Jau 1880 m. jis parengė straipsnių lietuviškai spaudai. Lankėsi Vienoje, Prahoje, Leipcige ir kituose Europos miestuose, ten kaupė istorijos ir medicinos žinias, domėjosi tautinių idėjų sklaida Vidurio ir Rytų Europoje. 1883 m. Jono Basanavičiaus rūpesčiu buvo pradėtas leisti pirmasis lietuviškas pasaulietinis kultūrinis žurnalas „Aušra“, jis buvo pirmųjų trijų numerių redaktorius ir 60 žurnalo publikacijų autorius. Gyvendamas Prahoje nuo 1882 m. gruodžio iki 1884 m. vasario, su keliais kitais bendradarbiais parengė spaudai pirmąjį „Aušros“ numerį. Iš Prahos organizavo pirmojo numerio leidimą Lietuvai. Joje parašė ir įžymiąją prakalbą šiam numeriui - Lietuvių tautos atgimimo manifestą. Prahoje Jonas Basanavičius susipažino su Gabriele Eleonora Mohl (1861-1889), kurią 1884 m. balandžio 15 d. Vienoje vedė. Kartu jie pragyveno tik penkerius metus. Žmonos netektis Joną Basanavičių labai sukrėtė. Sužinojęs apie spaudos draudimo panaikinimą Lietuvoje, Jonas Basanavičius išvyko į tėvynę. 1905 m. rugpjūčio 14 d. pasiekė Vilnių. Įsikūręs šiame mieste, greit tapo vienu iš svarbiausių tautinio judėjimo ideologų, jau 1913 m. pradėtas vadinti Tautos patriarchu. Jonas Basanavičius savo veikaluose daugiausiai tyrinėjo lietuvių tautos praeitį. Tai buvo esminė jo kūrybos tema, kurioje jis pareiškė savo nuomonę ir tam tikras tezes. Negana to, jis domėjosi ir kitais dalykais. Yra išspausdinęs ir archeologijos, etnografijos, kultūros istorijos bei kt. temų straipsnių bei rinkinių, kurie byloja apie Jono Basanavičiaus erudiciją bei kompetetingumą ugdyti Lietuvą bei jos visuomenę, rodyti jai šviesų kelią, kuriuo ji turi sekti. Jo moksliniuose darbuose matomas mėgėjiškumas ir romantinės istorinės mokyklos įtaka.
| Metai | Įvykis |
|---|---|
| 1851 m. lapkričio 23 d. | Gimė Ožkabalių kaime |
| 1873 m. | Baigė Marijampolės gimnaziją, įstojo į Maskvos universitetą |
| 1879 m. | Baigė Maskvos universiteto medicinos fakultetą |
| 1879-1905 m. | Gyveno ir dirbo gydytoju Bulgarijoje |
| 1883 m. | Parengė pirmuosius žurnalo „Aušra“ numerius |
| Nuo 1905 m. | Gyveno Vilniuje, aktyviai dalyvavo visuomeninėje veikloje |
| 1905 m. | Vadovavo Didžiajam Vilniaus Seimui |
| 1907 m. | Įkūrė Lietuvių mokslo draugiją |
| 1918 m. vasario 16 d. | Pirmininkavo Lietuvos Tarybos posėdžiui, pasirašė Nepriklausomybės Aktą |
| 1927 m. vasario 16 d. | Mirė Vilniuje, palaidotas Rasų kapinėse |
Lapkričio mėnesio renginių programa skirta ne tik pagerbti Joną Basanavičių, bet ir suteikti galimybę iš naujo permąstyti jo indėlį į Lietuvos kultūrą, valstybingumą ir visuomenės raidą. Renginiai vyks dviejose su Jono Basanavičiaus gyvenimu bei veikla glaudžiai susijusiose Lietuvos nacionalinio muziejaus padaliniuose - Jono Basanavičiaus gimtinėje Ožkabaliuose ir Signatarų namuose Vilniuje, kur daktaras praleido daugiau nei dvidešimt gyvenimo metų. Išlikęs kino siužetas apie Lietuvos patriarcho laidotuves Vilniuje yra įtrauktas į Lietuvos nacionalinį registrą. 1929 m. ant J. Basanavičiaus kapo buvo pastatytas skulptoriaus R. Biknerio sukurtas masinės gamybos antkapinis paminklas. 1997 m. Jono Basanavičiaus vardas suteiktas Vilniaus miesto vidurinei mokyklai, įsikūrusiai S. Konarskio g. 27. Mokykloje įkurtas dr. J. Basanavičiaus Atminimo kambarys (vėliau pertvarkytas į Etnokultūrinio ugdymo centrą), kuriame sukaupta daug medžiagos apie J. Basanavičiaus veiklą Vilniaus krašte. 2001 m. lapkričio 20 d. minint J. Basanavičiaus 150-ąsias gimimo metines Vilniaus Jono Basanavičiaus vidurinės mokyklos kieme atidengtas paminklinis akmuo J. Basanavičiui pagerbti. Paminklinis akmuo savo kontūrais primena Lietuvos žemėlapį. 2001 m. Vilniuje, prie Santariškių klinikų (Santariškių g. 2, Verkių seniūnija) buvo pastatytas paminklas − koplytstulpis J. Basanavičiaus. J. Basanavičiaus pavardė iškalta Lietuvos tūkstantmečiui skirtoje skulptūroje „Vienybės medis“ (skulpt. Tadas Gutauskas), kurioje minimos 100 iškiliausių visų laikų Lietuvos asmenybių. Skulptūra pastatyta 2009 m. 2005 m. gruodžio 5 d. minint Didžiojo Vilniaus Seimo 100-ąsias metines Lietuvos nacionalinės filharmonijos rūmuose atidengtas skulptoriaus G. Jokūbonio sukurtas J. Basanavičiaus kamerinės skulptūros paminklas − ant aukšto granitinio postamento stovinti bronzinė skulptūra. J. Basanavičius pavaizduotas skaitantis svarbiausią Lietuvos valstybės atkūrimo dokumentą - 1918 m. 2018 m. lapkričio 23 d. Vilniuje, aikštėje priešais Lietuvos nacionalinę filharmoniją (Aušros Vartų g. 5), buvo iškilmingai atidengtas paminklas tautos patriarchui Jonui Basanavičiui, jo 167-ojo gimtadienio proga. Paminklo autoriai - skulptoriai Gediminas Piekuras ir Algirdas Rasimavičius, architektas Gediminas Antanas Sakalis. Ant neaukšto, 45 cm pjedestalo, pastatyta 2 m 70 cm aukščio dr. Jono Basanavičiaus skulptūra. Nuo 1997 m. Vilniuje veikia J. Basanavičiaus draugija. Palangoje, gatvės pradžioje prie Ronžės tilto stovi paminklas Jonui Basanavičiui (skulptorius J. Zikaras).

Atkurta Jono Basanavičiaus gimtoji pasiturinčio Suvalkijos regiono ūkininko vienkiemio sodyba su tradiciniais gyvenamaisiais ir ūkiniais trobesiais. Atstatytoje stuboje - XIX a. pabaigos - XX a. pradžios pasiturinčio valstiečio gyvenamoji aplinka, eksponuojami to laikotarpio baldai, interjero detalės, tekstilė, keletas Jono Basanavičiaus asmeninių daiktų. Dviejų dalių klėtyje su prieklėčiu eksponuojami įvairūs buities daiktai, namų apyvokos reikmenys, tekstilė ir įrankiai. Sodybos klojimas pritaikytas renginiams, klojimo šalinėje laikomi įvairūs grūdų kūlimo ir vėtymo mechanizmai, žemės apdirbimo padargai. Kylant Atgimimo bangai, Jono Basanavičiaus gimtinės kieme 1975 m. buvo pastatytas koplytstulpis. Architektei Živilei Mačionienei parengus Jono Basanavičiaus gimtosios sodybos atkūrimo projektą, prasidėjo darbai. 1991 m., minint Jono Basanavičiaus 140-ąją gimimo sukaktį, buvo atstatytas gyvenamasis namas ir klėtis, parengta patriarcho gyvenimą ir veiklą atspindinti ekspozicija. Atkuriamos sodybos priežiūra rūpinosi Vilkaviškio rajono kultūros skyrius. Šiuo metu Jono Basanavičiaus gimtinėje vykdoma 16 nuolatinių edukacinių programų. Edukacinės programos metu dalyviai susipažįsta su tipiška Suvalkijos pasiturinčio ūkininko sodyba, valstiečių namų apyvokos daiktais ir darbo įrankiais, išklauso pasakojimą apie Jono Basanavičiaus vaikystę, santykius su šeimos nariais, jam nutikusius nuotykius, linksmas ir įdomias istorijas, kurias mažajam Jonukui pasakojo tėvas. Edukacinės programos dalyviams siūlomas patrauklus būdas susipažinti su ta sritimi, kuri sulaukė išskirtinio Jono Basanavičiaus dėmesio nuo mažumės iki pat senatvės, - etnine kultūra. Jonas Basanavičius gimė ir augo Suvalkijoje, todėl daugiausia dėmesio skiriama šio regiono etnokultūrai. Pamokoje suvalkietiškoje stuboje inscenizuojama autentiška XIX amžiaus slaptosios lietuviškos mokyklos aplinka, pasakojama apie spaudos draudimo laikus, daraktorių mokyklas.

Norėdami įprasminti visuotinį tautos pakilimą ir ryžtą kurti naują Lietuvą, 1988 m. rudenį ant Tauro kalno susitikę vilniečiai - inžinierius Vitalius Stepulis, Vilniaus pedagoginio instituto docentas Algimantas Kepežėnas ir Vilniaus universiteto docentas Vygandas Čaplikas - iškėlė idėją pasodinti Atgimimo ąžuolyną. Netrukus prie šios iniciatyvos prisidėjo geografas Rimantas Krupickas, žemėtvarkininkas Romualdas Survila ir parkotyrininkas Kęstutis Labanauskas. Bendraminčiai susibūrę į iniciatyvinę grupę ir pradėjo dairytis tinkamos vietos būsimam ąžuolynui. Lapkričio 23 d. viešai paminėjus Jono Basanavičiaus gimimo metines jo gimtuosiuose Ožkabaliuose, R. Krupickas iškėlė mintį pasodinti ąžuolyną netoli patriarcho gimtinės. 1989 m. kovo 29 d. trys iniciatyvinės grupės nariai, atvykę į būsimo ąžuolyno vietą, paruošė vietą talkai: pažymėjo kelius, giraičių ribas, pasodino pirmuosius ąžuoliukus. 1989 m. balandžio 1 d. daugybė žmonių su ąžuoliukais iš visos Lietuvos suvažiavo į Ožkabalius. Tądien ant aukščiausios Ąžuolyno kalvos, pavadintos Aukuro kalnu, buvo pasodintas iš Stelmužės ąžuolo gilės išaugintas medelis, vėliau pramintas Stelmužiuku. Per tris balandžio savaitgalius apie 3500 sodintojų pasodino 30 hektarų ąžuolyną, apie 9000 medelių. 1997 m. ant Aukuro kalno buvo atgabentas didžiulis riedulys, čia pagal etnologo Liberto Klimkos ir architektės Vitalijos Stepulienės projektą įrengtas aukuras. Riedulyje skulptorius D. Kučas iškalė baltiškojo pasaulio suvokimo ženklus. Akmenyje simboliškai įprasminta ir Jono Basanavičiaus gimimo bei mirties data. Kiekvienais metais paskutinį balandžio šeštadienį Lietuvos tautinio atgimimo ąžuolyne tradiciškai organizuojama Ąžuolyno diena. Šventės metu vyksta Ąžuolyno sumanytojų, sodintojų, Kovo 11-osios Akto signatarų, Vasario 16-osios klubo, lietuvių inteligentijos sueiga, lankomi vardiniai ąžuolai, sodinami pavieniai ąžuoliukai visuomenei nusipelniusiems asmenims ir svarbioms datoms atminti.

tags: #basanaviciaus #gimimo #metai