Balys Sruoga: asmenybė, kūryba ir tragiškas likimas
Vasario 2 d. minime 130-ąsias rašytojo Balio Sruogos gimimo metines. Rašytojas, literatūros ir teatro kritikas, Kauno Vytauto Didžiojo, Vilniaus universiteto profesorius B. Sruoga buvo išskirtinai spalvinga asmenybė, kurios tragišką likimą nulėmė didelių permainų laikmetis. Balys Sruoga gimė 1896 m. vasario 2 d. Baibokuose, Vabalninko valsčiuje, turtingų ūkininkų šeimoje.
Mokslai ir akademinė veikla
Novatorius, modernistas, poetas, dramaturgas mokėsi Panevėžio realinėje gimnazijoje, vėliau Peterburge, Maskvoje, studijas baigė Miuncheno universitete, dėstė Kauno, vėliau - Vilniaus universitetuose. 1914 m. B. Sruoga įstojo į Petrogrado miškų institutą, po metų perėjo į Petrogrado imperatoriškojo universiteto Istorijos-filologijos fakultetą studijuoti literatūros. 1916 m. perėjo į Maskvos universiteto Istorijos-filologijos fakultetą. 1921 m. išvyko į Miuncheno universitetą tęsti literatūros studijų, kur 1924 m. apgynė disertaciją iš lietuvių tautosakos ir gavo filosofijos daktaro laipsnį.
Grįžęs į Lietuvą, dėstė Kauno universitete Humanitarinių mokslų fakultete, įsteigė teatro seminarą, o kiek vėliau ir akademinę dramos studiją. 1924-1940 m. dirbo Vytauto Didžiojo universitete, dėstė rusų literatūrą, teatro istoriją, vadovavo slavistikos ir teatro seminarams. 1932 m. gavo ekstraordinarinio profesoriaus laipsnį. 1939 m. Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakultetą perkėlus į Vilnių, Vilniuje įsikūrė ir B. Sruoga, buvo paskirtas naujai įsikūrusios teatrologijos katedros vedėju.
Kūrybinis palikimas
Balys Sruoga - poetas simbolistas, transformavęs klasikinę lietuvių lyrikos tradiciją. Literatūrinę kūrybą pradėjo poezija, išleido eilėraščių rinkinius „Saulė ir smiltys“ (1920), „Dievų takais“ (1923). Reikšmingiausia kūrybos dalis - istorinės dramos, kuriose vaizduojamos kovos dėl Lietuvos valstybingumo, humanistiniu filosofiniu požiūriu gvildenamos asmenybės ir tautos likimo sąsajos.
Toliau pateiktoje lentelėje išskirti kai kurie reikšmingi B. Sruogos kūriniai:
| Kūrinys | Metai | Žanras |
|---|---|---|
| Saulė ir smiltys | 1920 | Poezija |
| Milžino paunksmė | 1932 | Drama |
| Radvila Perkūnas | 1935 | Drama |
| Dievų miškas | Parašyta 1945 | Atsiminimai |
Kaip Balio Sruogos brolis „PLOVĖ“ milijonus per Lietuvos paštą? | Nuo prabangos ir cigarų iki Sibiro
Koncentracijos stovyklos patirtis ir gyvenimo pabaiga
Vokiečių okupacijos metais 1943 m. kovo 16 d. rašytojas, kaip įkaitas, buvo suimtas ir išvežtas į Štuthofo koncentracijos stovyklą prie Gdansko. Štuthofo „mirties stovykla“ buvo įrengta nuostabiame gamtos kampelyje, ant Baltijos jūros kranto. 1945 m. jį išlaisvino sovietinė armija, gegužės 13 d. buvo parskraidintas į Lietuvą.
Kančios koncentracijos stovykloje įkvėpė parašyti smarkiai nuo ankstesnių kūrinių besiskiriančią, ironijos persmelktą atsiminimų knygą „Dievų miškas“. Šis nepaprastai jautrus, meniškos sielos žmogus buvo verčiamas prisitaikyti prie sovietinės realybės, perrašyti kai kuriuos savo kūrinius. Grįžęs iš stovyklos neberado į vakarus pasitraukusios šeimos - žmonos ir dukros, kurių labai ilgėjosi, jo kūriniai nebuvo spausdinami, pašlijo sveikata. Mirė B. Sruoga 1947 m. spalio 16 d. Palaidotas Vilniuje, Rasų kapinių vakarinėje dalyje.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
