Kai naujagimis išvysta pasaulį, jo kūnelį neretai dengia balta, į varškę panaši masė. Šis ypatingas apsauginis sluoksnis, vadinamas varškiniu vaisiaus dangalu, arba lotyniškai Vernix caseosa, atlieka gyvybiškai svarbias funkcijas tiek vaisiui dar esant motinos įsčiose, tiek gimimo metu ir pirmosiomis dienomis po jo.
Vadinamasis varškinis dangalas dengia naujagimio kūną kaip apsauginis sluoksnis. Jis yra sudarytas iš riebalinės liaukos sekreto, epitelio ląstelių, pūkus primenančių plaukelių ir cholesterolio. Šis unikalus dangalas susiformuoja paskutiniame nėštumo trimestre.
Gimdoje varškinis dangalas neleidžia naujagimio odai išburkti ar patinti, saugodamas ją nuo nuolatinio sąlyčio su vaisiaus vandenimis. Be to, jis pasitarnauja sklandesniam vaisiaus slydimui gimdymo takais gimimo metu, o vos tik gimus užkerta kelią sparčiam šilumos praradimui.

Kuo arčiau gimdymo data, tuo mažiau varškinio dangalo lieka ant kūdikio. Jeigu pasaulį išvysta išnešiotas ar pernešiotas kūdikis, dažniausiai ant jo kūno varškinio dangalo būna likę labai nedaug. Jo galima aptikti tik odos raukšlėse, po pažastimis ir kirkšnyse, ar tik kai kuriose kūno vietose.
Priešingai, neišnešioti naujagimiai turi daugiau varškinio dangalo. Jeigu naujagimis gimsta anksčiau laiko, tuomet dažniausiai jo kūnelį dengia storas varškinio dangalo sluoksnis. Tokiu atveju jis tarnauja kaip geras šilumos izoliatorius, padedantis palaikyti kūno temperatūrą trapiam, neišnešiotam kūdikiui.
Daugelis naujagimių ant odos turi smulkučius plaukelius, kurie primena pūkelius - tai vadinamieji lanugo plaukeliai. Nors jų paskirtis dar nėra iki galo išsiaiškinta, manoma, kad jų užduotis - padėti išsilaikyti varškiniam vaisiaus dangalui ant odos. Lanugo plaukeliai, kurie dengė visą kūną, greičiausiai jau nukrito nėštumo pabaigoje, bet vaisius dar gali turėti lanugo lopelių ant žastų ir pečių. Kūno pūkeliai išnyko, nors ne visur. Po gimimo jie greitai išnyks.
Kyla klausimas, ar gimus naujagimiui reikia pašalinti varškinį vaisiaus dangalą? Varškinis dangalas per kelias dienas po gimimo susigeria į naujagimio odelę. Taigi, jo nuplauti nereikia. Vis dėlto, įvairiose gimdymo įstaigose elgiamasi skirtingai. Vienose varškinis vaisiaus dangalas po gimimo nuplaunamas, kitose - paliekamas natūraliai įsigerti. Daugelis specialistų rekomenduoja palikti dangalą, kadangi jis suteikia natūralią apsaugą ir drėkinimą naujagimio odai.

Paskutinysis nėštumo trimestras yra intensyvaus vaisiaus augimo ir brendimo laikotarpis. Vaisiaus kūnas vis dar lieknas ir nesukaupęs riebalų po savo odele, kuri yra raudona ir plona. Tik per paskutines keturias nėštumo savaites odelė pastorėja ir atsiranda naujagimio išvaizda. Būtent šiuo laikotarpiu varškinis dangalas atlieka esminį vaidmenį saugant ir brandinant odą. Kūnas dar padengtas varškine mase, kurios ypač daug odos raukšlėse, po pažastimis ir kirkšnyse, net ir artėjant gimdymui.
Štai kaip vaisiaus vystymasis, susijęs su odos būkle ir varškiniu dangalu, atrodo paskutinėmis nėštumo savaitėmis:
| Nėštumo savaitės (apytiksliai) | Svoris ir ilgis (apytiksliai) | Odos ir plaukelių būklė | Varškinio dangalo ypatybės |
|---|---|---|---|
| Devintasis nėštumo mėnuo (36-37 savaitės) | 2700-3200 g, 48 cm | Veido raukšlės beveik išnykusios, oda lygesnė. Nagučiai siekia pirštų galus. | Daug dangalo, ypač raukšlėse. Ant žastų ir pečių dar gali būti lanugo lopelių. |
| 37-38 savaitės | 2800-3400 g, 46-50 cm | Oda tampa tvirtesnė ir blyškesnė, senas odos ląsteles keičia naujos. Lanugo plaukeliai greičiausiai jau nukrito. | Kiekis mažėja, bet vis dar pastebimas. |
| 39-40 savaitės | 2900-3600 g, 46-52 cm | Kūno pūkeliai išnyko, nors ne visur. Ant galvos gali būti 2-4 cm plaukai. | Kūnas dar padengtas varškine mase, ypač daug odos raukšlėse, po pažastimis ir kirkšnyse. |
| 40-42 savaitės (pernešiojimas) | 3000-4500 g, 50-55 cm | Odelė pastorėja, atsiranda naujagimio išvaizda. | Kiekis minimalus arba jo beveik nebėra, lieka tik raukšlėse. |