Baletas: nuo Italijos Renesanso iki šiuolaikinių scenų
Plastika, technika, grakštumas, ištvermė... Jeigu norėtume viską susieti, užtektų vieno žodžio - baletas. Nors tai vienas jauniausių sceninių menų, atsiradęs XV a., jis vis dar sugeba nustebinti net ištikimiausius žiūrovus. Baleto tėvynė laikoma renesanso idėjų įkvėpta Italija, kurioje baleto užuomazgų būta dar XIV a. pabaigos karnavaluose, rūmų puotose bei commedia dell’arte vaidinimuose.
Pirmasis pasaulietiškasis baletas, 1489 m. pastatytas Milano kunigaikščio ir Izabelės Aragonietės vestuvių proga, buvo dvaro iškilmės su eisenomis, muzika, šokiais ir žaidimais. Iš Italijos patekęs į Prancūziją, baletas tapo iškilmingu prabangiu reginiu. 1581 m. Paryžiuje buvo parodytas „Komiškasis karalienės baletas“ („Le Ballet Comique de la Reine“), susilaukęs ypatingai didelio visuomenės susidomėjimo - jį stebėjo net dešimt tūkstančių žiūrovų. Tai buvo šokio, specialiųjų efektų, orkestro, dainų ir eilėraščių deklamavimo sintezė.
Baleto raida ir akademijų įtaka
Ypač baletą Prancūzijoje išpopuliarino karalius Liudvikas XIV, dar vadinamas Karaliumi Saule. 1661 m. jis įkūrė pirmąją baleto akademiją („l’Académie Royale de Danse“). Joje dirbo choreografas Pierre’as Beauchampsas, sukūręs penkias pagrindines baleto pozicijas, kurios tapo baleto technikos pagrindu. XVIII a. baletas tapo savarankiška sceninio meno šaka, kai prancūzų baletmeisteris Jean-Georges’as Noverre’as suformulavo idėją, jog šokis privalo būti labiau suprantamas ir išraiškingas, negu techniškas ir formalus.
XVIII a. visame žemyne pradėjo rastis baleto trupės, o 1738 m. Sankt Peterburge buvo atidaryta antra pasaulyje baleto akademija. Štai keletas svarbių etapų baleto formavimosi istorijoje:
| Šalis | Įvykis | Metai |
|---|---|---|
| Italija | Pastatytas „Gastronominis baletas“ | 1489 |
| Prancūzija | Pastatytas „Komiškasis karalienės baletas“ | 1581 |
| Prancūzija | Įsteigta Karališkoji šokio akademija | 1661 |
| Rusija | Įkurta imperatoriškoji baleto mokykla | 1738 |
Romantizmas ir klasikinio baleto gimimas
Įprasta sakyti, jog romantizmo įsigalėjimas balete prasideda, kai pastatomas spektaklis „Žizel“ (1841 m.). Šiuo laikotarpiu iškyla moters vaidmuo, pabrėžiamas sentimentalumas ir tyra meilė. Atsiradus puantams, baleto mada ir technika pasikeitė visiems laikams. Marie Taglioni yra laikoma pirmąja balerina, kuri 1832 m. spektaklyje „Silfidė“ į sceną išėjo dėvėdama puantus ir tutu stiliaus sijoną.
Baletas Lietuvoje
Nors baleto intarpus dar 1636 metais pristatė Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Vladislovas IV Vaza, tačiau baletas Lietuvoje šaknis giliai suleidžia tik tarpukario metais. 1921 metais šokėja ir pedagogė Olga Dubeneckienė Kaune įsteigė baleto studiją, o 1925 metais baletmeisteris Pavelas Petrovas pastatė pirmąjį profesionalų baletą „Kopelija“. Vėliau buvo statomi tokie klasikiniai veikalai kaip Piotro Čaikovskio „Gulbių ežeras“ ir „Spragtukas“, taip pat pradėti kurti lietuviški baletai, pavyzdžiui, Juozo Gruodžio „Jūratė ir Kastytis“.
Šiuolaikinės formos ir baleto ikonos
XX a. galima laikyti baleto modifikacijos laikotarpiu, kai klasikinis baletas susidūrė su neoklasikiniu ir moderniuoju baletu. George‘as Balanchine‘as, vadinamas neoklasikinio baleto pradininku, išlaikė baleto žodyną, tačiau suteikė jam daugiau lankstumo ir greičio. Moderniajame balete išnyksta pantomima, o emocijos išreiškiamos pasitelkiant laisvus judesius.
Per pastarąjį šimtmetį pasaulį stebino daugybė genialių šokėjų. Tarp vyrų legendomis tapo Vaslavas Nijinskis, Rudolfas Nurijevas, Michailas Barysnikovas ir Carlosas Acosta. Tarp primų balerinų neabejotinai verta prisiminti Anną Pavlovą, Maria Tallchief, Margot Fonteyn ir Alicią Markovą.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
