Tik ką gimęs kūdikėlis yra be galo pažeidžiamas ir atviras įvairiausioms infekcijoms. Įgimtos naujagimių infekcijos gali būti bakterinės ir nebakterinės, o ankstyvasis naujagimių sepsis pasireiškia per pirmąsias tris paras po gimimo. Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) tyrimai rodo, kad negydomas ankstyvasis naujagimių sepsis gali sukelti naujagimio mirtį.

Dažniausi šios ligos sukėlėjai yra B grupės β hemolizinis streptokokas, žarnyno lazdelė, listerija, hemofilus. Vėlyvasis naujagimių sepsis pasireiškia vėliau nei po trijų parų, kada naujagimis dažniausiai jau būna namuose. Dažniausiai požymius pastebi mama, ir vėl jie yra nespecifiniai: naujagimis gali tapti apatiškas, atsisakyti žįsti krūtį, atpylinėti arba atvirkščiai - tapti dirglus, neramus. Jam gali pakilti temperatūra, pasikeisti odos spalva - pamėlti arba labai pagelsti, atsirasti įvairių bėrimų, vangiai augti svoris.
„Atmesti infekuotumą“ - dažniausia užduotis neonatologijoje. Tik įvertinę mamos rizikos veiksnius, klinikinius požymius, laboratorinių tyrimų duomenis bei bakteriologinių pasėlių rezultatus, galime nustatyti, kad naujagimis gimė sergantis kokia nors infekcija. Jei pasėlyje iš kraujo arba smegenų skysčio auga bakterijos, naujagimio gydymas antibiotikais dažniausiai užtrunka 10-21 dieną.
Ūmus infekcinis viduriavimas - dažnas vaikų iki penkerių metų negalavimas. Ypač jis pavojingas mažesniems kaip dvejų metų vaikams, nes mažylis netenka daug skysčių ir mikroelementų. Bakterinį viduriavimą dažniausiai sukelia Escherichia coli bakterijos bei salmonelės, esančios užterštame maiste ir vandenyje.

Nepamirškite, kad ūmių žarnyno infekcijų daug paprasčiau išvengti negu jas gydyti. Profilaktikos patarimai išties labai paprasti ir akivaizdūs, bet jų ne visada paisoma:
| Infekcijos tipas | Pagrindiniai rizikos šaltiniai |
|---|---|
| Kampilobakteriozė | Neapdorota paukštiena, nepasterizuotas pienas |
| Salmoneliozė | Užteršti kiaušiniai, mėsa, vanduo |
| Streptokokinė infekcija | Oro lašelinis būdas, kontaktas su sergančiuoju |
Streptokoko A infekcija gali sukelti įvairias ligas nuo lengvų iki sunkių, pavyzdžiui, anginas, skarlatiną, reumatinę širdies ligą ar sepsį. Jei įtariate streptokokinę infekciją arba turite stiprius simptomus, svarbu kuo greičiau kreiptis į gydytoją, kuris gali atlikti atitinkamus tyrimus ir paskirti gydymą antibiotikais.
Svarbu pabrėžti, kad gydymą ir profilaktiką turi nustatyti gydytojas atsižvelgdamas į specifinius paciento poreikius ir ligos eigą. Visada svarbu laiku kreiptis į medicinos specialistą dėl tikslios diagnozės ir gydymo planavimo.