Nėštumo metu svarbios "B" raidės: nuo streptokokų iki gyvybiškai svarbių vitaminų
Nėštumo laikotarpis - tai laikas, kai moters organizme vyksta daugybė pokyčių, o rūpestinga priežiūra tampa itin svarbi. Šiame straipsnyje aptarsime kelias pagrindines sveikatos sritis, susijusias su "B" raide, kurios yra gyvybiškai svarbios tiek būsimos mamytės, tiek besivystančio kūdikio gerovei: B grupės Beta hemolizinis streptokokas, hepatitas B ir B grupės vitaminų svarba, ypač mažakraujystės kontekste.
B grupės Beta hemolizinis streptokokas (GBS) ir nėštumas
B grupės Beta hemolizinis streptokokas - naujagimių ankstyvosios (įgimtos) infekcijos sukėlėjas. BGS yra natūraliai net ir sveikų žmonių organizme aptinkama bakterija. Tai žmogaus storosios žarnos natūralios mikrofloros dalis, galinti lengvai patekti į makštį ar šlapimo takus. Tačiau visai kas kita - nėštumo laikotarpis, nes šios bakterijos yra pavojingos naujagimiui ir gimdyvei.
Literatūros duomenimis apie 20% - 30% nėščiųjų makštyje randamas β hemolizinis streptokokas. Tyrimų duomenimis, BGS bakterijų aptinkama maždaug apie 20 proc. nėščiųjų (įvairių tyrimų duomenimis - nuo 6 iki 36 proc.) makštyje. Suaugusiems neturintiems imuninių sutrikimų GBS dažniausiai nesukelia jokių ligų, retais atvejais - šlapimo takų infekcijas. Nėščiosioms šie streptokokai gali sukelti besimptomę bakteriuriją, šlapimo takų infekciją, persileidimą ar priešlaikinį gimdymą.
Grėsmės naujagimiams
Apie 50 % naujagimių, kurių motinos turėjo BGS, po gimimo būna kolonizuoti, 1-2 % iš jų suserga ankstyvąja BGS sukelta infekcija. Bakterijomis užkrečiamas maždaug vienas iš dviejų naujagimių. Ankstyvąja BGS sukelta infekcija suserga mažiau nei 1 proc. Apskritai tikimybė, kad išnešiotam naujagimiui išsivystys BGS sukelta infekcija, yra maždaug 0,14 proc. (1 atvejis iš 700 gimdymų). Gimdymo metu iškyla rizika kūdikiui susirgti meningitu arba sepsiu.
Nors infekcija kyla santykinai nedidelei daliai naujagimių, tačiau komplikacijos - labai grėsmingos. Infekcija gali pasireikšti sepsiu (kraujo užkrėtimu), pneumonija ar meningitu.
BGS tyrimas ir profilaktika
Tyrimas atliekamas nėščiosioms 35-37 savaitę. Pasaulinėje praktikoje taikoma nėščiųjų patikra dėl kolonizacijos BGS - 35-37 nėšt. savaitę atliekamas β hemolizinio streptokoko pasėlis iš makšties. BGS tyrimas atliekamas 35-37 (+6 dienos) nėštumo savaitę. Šis tyrimas yra kompensuojamas teritorinių ligonių kasų. Tyrimo metu iš makšties ir išangės imamas tepinėlis. Iš jo bandoma auginti bakterijų koloniją. Tam sukuriama palanki terpė. Bakterijos paprastai išauga per kelias dienas.
Jeigu gavote atsakymą, kad mėginyje rasta bakterija, į paniką pulti tikrai nereikėtų. Tiesiog tokiu atveju prevencijai gimdymo metu į veną per kateterį bus leidžiami antibiotikai. Nustačius jo augimą yra atliekama profilaktika ir gydymas antibiotikais, norint išvengti galimų rizikų. Prasidėjus aktyviai gimdymo veiklai nėščiosioms leidžiama antibiotikų. Antibiotikai 80-90 proc. sumažina riziką, kad infekcija naujagimiui nepasireikš per 3 pirmąsias gyvenimo dienas. Dėl to nėščiosioms, kurioms aptiktas BGS, rekomenduojama į gimdymo namus vykti skubiau, kad būtų spėta sulašinti kuo daugiau antibiotikų.
What is group B streptococcus (GBS)
Svarbu žinoti, kad antibiotikai veikia ne tik blogąsias, bet ir gerąsias bakterijas. Jie geba prasiskverbti pro placentą, tad dažnai sutrikdoma naujagimio žarnyno mikroflora ir dėl to naujagimiui pasireiškia pilvo skausmai, viduriavimas ar pienligė. Tiesa, svarbu žinoti, kad antibiotikai neapsaugo nuo vėlyvosios BGS infekcijos, pasireiškiančios po gimimo praėjus 72 val.
Hepatitas B nėštumo metu
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) medikai įspėja, kad užsikrėtusi hepatito B virusu nėščioji virusą gali perduoti savo vaikui nėštumo bei gimdymo metu. Hepatitas - tai kepenų uždegimas. Inkubacinis laikotarpis vidutiniškai 75 dienos, bet gali trukti iki pusės metų. Susirgus geltine ligos forma pagelsta akys, šlapimas tamsus, šviesios išmatos, jaučiamas didelis silpnumas, pykinimas, šleikštulys, kartais vemiama, skausmas dešinėje pašonėje ir kt. Tačiau dažniausiai nejaučiami jokie ligos simptomai, bet liga progresuoja to net nežinant. Hepatitas B gali būti ūmus ir lėtinis. Susirgus ūmiu hepatitu, jis gali pereiti į lėtinį, dėl kurio ilgainiui išsivysto kepenų cirozė ar kepenų vėžys. Kepenys - yra gyvybiškai svarbus organas, dalyvaujantis daugelyje organizmo funkcijų (nukenksmina toksines medžiagas, sintetina baltymus, kaupia vitaminus, dalyvauja medžiagų apykaitoje, gamina tulžį, kraujo krešėjimo faktorius ir kt.).
Viruso perdavimo keliai
Hepatito B virusas plinta visų rūšių (oralinių, vaginalinių, analinių) lytinių santykių metu. Rizika užsikrėsti per lytinius santykius yra didesnė, kai santykiaujama menstruacijų metu; kai turima atsitiktinių santykių be prezervatyvo; kai dažna lytinių partnerių kaita; kai santykiai grubūs, traumuojantys gleivines ir pan. Hepatito B viruso yra ir spermoje ir makšties išskyrose.
Per užkrėstą kraują ar kitus organizmo skysčius hepatito B virusas gali plisti nesteriliais įrankiais atliekant tatuiruotes, manikiūrą, pedikiūrą, ilgalaikį makiažą, auskarų vėrimą, invazines medicinines procedūras; pvz., seilės tampa pavojingos, kai jose yra kraujo pėdsakų, todėl stomatologinės procedūros yra hepatito B rizikos veiksnys. Bendrai naudojami dantų šepetėliai ir skutimosi peiliukai taip pat yra rizikos veiksnys. Pasak gyd. I.Čaplinskienės, hepatito B virusas ant paviršių gyvybingas išsilaiko mažiausiai 7 dienas, todėl išlieka rizika užsikrėsti per užterštus paviršius. Būtent todėl visiems neskiepytiems ar nesirgusiems asmenims būtina vengti visų invazinių (kai pažeidžiamos odos vientisumas) procedūrų, ypač netinkamai sterilizuotas įrankiais (pvz., manikiūro, pedikiūro ir kt.). Taip pat visos odos žaizdelės, įbrėžimai turėtų būti nedelsiant užklijuojami, kad nepatektų joks užkratas.
Hepatito B virusas dažniausiai iš motinos perduodamas vaisiui gimdant, bet užsikrėsti jis gali ir nėštumo metu. Neskiepyti ir sveiki naujagimiai gali užsikrėsti hepatito B virusu ir buitinio kontakto metu nuo užsikrėtusios motinos. Tokie užsikrėtimai dažniausiai įvyksta per pirmuosius vaiko gyvenimo metus.
Hepatito B profilaktika ir gydymas
Kadangi daugeliu atveju hepatitas B nepasireiškia jokiais simptomais, o užsikrėtusi nėščioji gali perduoti virusą savo vaisiui ar naujagimiui, todėl vienintelis būdas sužinoti, ar nesergama, yra atlikti kraujo serologinį tyrimą dėl hepatito B viruso. Siekiant hepatito B viruso perdavimo iš motinos vaikui profilaktikos Lietuvoje, kaip ir kitose ES šalyse, visos nėščiosios yra nemokamai tiriamos dėl hepatito B viruso paviršininio antigeno (HBsAg). Pernai dėl HBsAg ištirta Lietuvoje apie 20 tūkst. nėščiųjų, tarp kurių nustatyta, kad 33 sirgo lėtiniu hepatitu B bei penkios buvo ūmioje hepatito B stadijoje.
Jei nėščiosios kraujyje rastas hepatito B viruso antigenas, būtina nedelsiant tokią nėščiąją siųsti gydytojo infektologo konsultacijai, kuris atlikęs papildomus tyrimus, esant reikalui, skirs gydymą. Nuo hepatito B gali apsaugoti skiepai. Nesirgusioms hepatitų B ir neskiepytoms nėščiosioms rekomenduojama pasiskiepyti prieš hepatito B viruso infekciją, ypąč jei yra didelė hepatito B rizika. Tačiau dalis nėščiųjų dėl įvairių priežasčių gali būti neskiepytos, todėl, susidūrusios su virusu užsikrės, nes imlumas hepatito B virusui yra visuotinas, kas reiškia, kad susidūrus su virusu užsikrečia visi asmenys, kurie neturi apsauginio imuniteto.
Naujagimių skiepijimas
Iš karto po gimimo naujagimis dažniausiai neturi jokių hepatito B viruso infekcijos simptomų ir hepatitas B diagnozuojamas vėliau, t.y. mažiausiai po 6 mėnesių atliekant tyrimus. Būtent perinataliniu keliu užkrėsti naujagimiai turi didžiausią lėtinės infekcijos riziką, t.y. devyni iš dešimties gali susirgti lėtiniu hepatitu B, o tai reiškia nepalankias gyvenimo prognozes kai kas ketvirtas miršta anksčiau laiko nuo lėtinio hepatito pasekmių - kepenų cirozės arba kepenų ląstelių vėžio.
Pagal vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių nuo 1998 metų Lietuvoje prieš hepatitą B skiepijami naujagimiai. Pakankamas imunitetas nuo hepatito B susidaro įskiepijus pilną vakcinacijos kursą, t.y. tris vakcinos dozes, todėl vaikai skiepijami dar po mėnesio nuo gimimo ir trečioji skiepų dozė - po 6 mėnesių. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) duomenimis, naujagimių skiepijimų apimtys pernai padidėjo iki 96,3 proc. lyginant su užpernai, kai jos siekė 96 proc.
What is group B streptococcus (GBS)
Mažakraujystė (anemija) ir gyvybiškai svarbūs B grupės vitaminai nėštumo metu
Daugybė įvairių medžiagų, tarp jų ir vitaminų, poreikis nėštumo metu padidėja. Moters organizme gausėja eritrocitų ir kraujo plazmos, nes jų turi užtekti ir vaisiui. Eritrocitų masė padidėja 18-25%, kraujo plazmos tūris 40-60%, todėl net ir padidėjus eritrocitų masei, hemoglobino koncentracija ir vertė sumažėja. Mažesnė hemoglobino koncentracija kraujyje ir hematokrito dydžiai dar nėra anemijos įrodymas.
Dažna nėščioji išgirsta apie mažą hemoglobino kiekį kraujyje. Taip atsitinka, kai kraujyje stipriai sumažėja raudonųjų kraujo kūnelių - eritrocitų, kurių sudėtinė dalis yra baltymas hemoglobinas, aprūpinantis organizmą deguonimi. Tuomet deguonies pritrūksta ir besivystančiam būsimam vaikeliui - vaisių gali ištikti hipoksija (deguonies badas), kuri gali sukelti persileidimo pavojų, kraujavimą gimdymo metu ir po jo, vaikas gali gimti mažesnio svorio ir lėčiau vystytis. Nėštumo metu hemoglobino kiekis gali sumažėti gana greitai, ypač antrojoje nėštumo pusėje, nes nėščiosios organizme padaugėja kraujo, kuriuo aprūpinama vis sparčiau auganti gimda, o skystosios kraujo dalies, vadinamos kraujo plazma, padaugėja labiau negu raudonųjų kraujo kūnelių - eritrocitų. Kraujas tarsi praskiedžiamas, todėl sumažėja hemoglobino koncentracija.
Hemoglobino norma yra 120-150 g/l, tačiau dėl nedidelio jo sumažėjimo nėščiajai jaudintis nereikia. Netekus daug hemoglobino, susergama anemija (mažakraujyste), kuri pavojinga ir įsčiose augančio vaikelio sveikatai.
Anemijos diagnostika ir paplitimas
Anemija Lietuvoje serga 35-50 proc. visų nėščiųjų, geležies stokos mažakraujyste - apie 80-90 proc., 10-20 proc. nustatomos kitos priežastys. Laboratorijoje atliekamas bendrasis kraujo tyrimas. I ir III nėštumo trimestrais anemija diagnozuojama, kai hemoglobino (Hb) koncentracija kraujyje mažesnė kaip 110 g / l, II nėštumo trimestrą - kai mažesnė kaip 105 g / l. Svarbūs ir kiti kraujo analizės duomenys: geležies kiekis kraujo serume, hematokrito vertė, eritrocitų spalvinis indeksas, eritrocitų skaičius, sumažėjęs kraujo serumo feritino kiekis ir padidėjęs transferino kiekis. Įtariant anemiją svarbiausia nustatyti pagrindines priežastis, kokio vitamino ar mikroelemento konkrečiai trūksta.
Megaloblastinė anemija - tai savita anemijos forma, kuri išsivysto nėščiosioms dėl įvairių veiksnių, susijusių su nėštumo fiziologija.
Gyvybės mikroelementai: geležis, folio rūgštis ir vitaminas B12
Hemoglobino gamybai organizme reikia daug medžiagų, ypač svarbios yra geležis, vitaminas B9 (folio rūgštis) ir vitaminas B12.
Geležis
Geležis - būtina raudonųjų kraujo kūnelių eritrocitų susidarymui, taigi ir hemoglobinui. Šis mineralas svarbus būsimo vaikelio smegenų vystymuisi, ypač pirmąjį nėštumo trimestrą, kuomet vaisius dar neturi skydliaukės, - geležies reikia skydliaukės hormonų gamybai. Trūkstant šio mikroelemento ir mažėjant eritrocitų skaičiui, nėščioji gali susirgti geležies stokos anemija, dėl kurios placenta bus prasčiau aprūpinama deguonimi ir jo neužteks vaisiui.
Geležies poreikis laukiantis vaikelio išauga dvigubai, jos reikia vaiko vystymuisi ir augimui. Organizmas turi savybę kaupti šio mikroelemento kiekį: nepanaudotas iš karto atidedamas „atsargoms”. Geležies nėštumo metu daugiau negu įprastai reikia ir dėl spartesnės medžiagų apykaitos, taip pat placentai formuotis. Apie 200 mg šio mikroelemento moteris netenka gimdydama. Nėščiajai per parą rekomenduojama suvartoti 25 mg geležies, o trečiąjį nėštumo trimestrą - 30 mg. Gauti tiek geležies iš maisto praktiškai neįmanoma, todėl nėščiosioms, nevartojančioms šio mikroelemento papildomai, dažnai nustatoma jo stoka. Ypač geležies pritrūksta antrąjį ir trečiąjį trimestrą, kai jos reikia daugiau ir augančiam vaisiui, ir placentai.
Geležies stokos rizika nėštumo metu didesnė, jeigu jos trūko dar iki šio periodo, taip pat laukiantis kelių vaikelių, jeigu nėštumo pradžioje vargina dažnas vėmimas. Dar vienas rizikos faktorius - gausios mėnesinės iki nėštumo.
Geležies trūkumo požymiai: greitas nuovargis, silpnumas, dirglumas, gali traukti nevalgomi dalykai. Esant dideliam geležies trūkumui, kamuoja galvos skausmai, dusulys, padažnėja širdies plakimas, išblyškusi oda, sumažėja atsparumas infekcijoms.
Geležies organizmas negamina, todėl jos gauname iš maisto produktų ir maisto papildų. Šio mikroelemento gausu raudonoje mėsoje, paukštienoje, kiaušiniuose, žuvyje. Daug jo yra ir galvijų kepenyse, bet jose kaupiasi sunkieji metalai, todėl nėščiosioms patariama atsisakyti šio produkto. Ankštinės daržovės, špinatai, brokoliai, riešutai ir visagrūdžiai produktai yra turtingi ne tik geležies, bet ir maistinių skaidulų. Tačiau geležis iš jų pasisavinama prastai, skirtingai nei iš mėsos, ir tai priklauso nuo kartu valgomo kito maisto.
What is group B streptococcus (GBS)
Folio rūgštis (vitaminas B9)
Geležies pasisavinimą organizme gerina folio rūgštis (vitaminas B9), kuri taip pat dalyvauja kraujodaros procesuose. Folio rūgštis stiprina geležies veiksmingumą, skatina eritrocitų susidarymą. Šis vitaminas reguliuoja ląstelių dalijimosi procesus, jo reikia ir paveldimumo informaciją saugančių nukleino rūgščių sintezei, todėl folio rūgštis labai svarbi augimui, vystymuisi ir ląstelių kaitai.
Vaisiaus smegenys pradeda formuotis jau antrąją nėštumo savaitę. Net ir trumpalaikis folio rūgšties trūkumas šiuo periodu gali turėti skaudžių pasekmių. Neišnešiotas naujagimis, apsigimimai, fizinės ir psichinės raidos sutrikimai - tai kaina už nepakankamą dėmesį būtinoms maistinėms medžiagoms nėštumo metu.
Folio rūgštis taip pat svarbi baltymų apykaitai, kai kurių aminorūgščių susidarymui, ji stiprina imuninę sistemą. Šis mikroelementas reguliuoja riebalų apykaitą kepenyse bei kai kurių vitaminų pasisavinimą. Vitaminas B9 būtinas nervų sistemai, teigiamoms emocijoms, yra reikalingas laimės hormonų serotonino ir noradrenalino gamybai. Šie hormonai suteikia optimizmo, džiaugsmo, geros nuotaikos, pasitikėjimo savimi. Taigi svarbiausios folio rūgšties veiklos sritys - smegenys ir nervų sistema.
Daugiausia folio rūgšties yra tamsiai žalios spalvos daržovėse, kepenyse, jautienoje, ėrienoje, kiaulienoje, vištienoje, kiaušinio trynyje, piene, sūryje, lašišoje, tune. Vienas iš geriausių folio rūgšties šaltinių yra mielės, tačiau jos - itin nepatvarus mikroelementas, kuris greitai suyra termiškai apdorojant maistą, ilgai neišsilaiko kambario temperatūroje, šviesoje.
Vitaminas B12
Vitaminas B12 dalyvauja folio rūgšties apykaitoje, nuo jo priklauso pastarosios veiksmingumas. Pritrūkus šio vitamino, eritrocitai tampa labai dideli, greitai suyra, todėl negali atlikti deguonies pernešimo funkcijos. Vitaminas B12 padeda pasisavinti geležį, o jo stokojant, organizme sumažėja ir geležies.
Vitaminas B12 kartu su folio rūgštimi dalyvauja aminorūgšties metionino, veikiančio augimą ir vystymąsi, sintezėje. Vitamino B12 trūkumas ne tik sutrikdo aminorūgščių, baltymų ir lipidų apykaitą, dėl jo trūkumo folio rūgštis negali atlikti svarbiausių savo funkcijų - dezoksiribonukleino (DNR) ir ribonukleino (RNR) rūgščių sintezės. DNR ir RNR yra sudėtingos struktūros medžiagos, iš kurių sudaryti visų kūno ląstelių branduoliai, turintys genetinę informaciją. Dėl vitamino B12 ir folio rūgšties stokos sutrinka normalus ląstelių dalijimasis, audinių ir organų augimas bei vystymasis. Pirmiausia tai paveikia greitai atsinaujinančius raudonuosius kraujo kūnelius (eritrocitus) ir žarnyno gleivinių ląsteles, o nėštumo metu - embriono ir vaisiaus vystymąsi. Nėštumo metu ne tik atsinaujina moters ląstelės, bet ir atsiranda daug naujų - besiformuojančio organizmo ląstelių, todėl vitamino B12, kaip ir folio rūgšties, poreikis labai padidėja.
B12 lemia nervų sistemos ir virškinamojo trakto būklę, kuri labai svarbi nėščiai moteriai. Šio vitamino stoka gali sukelti psichinius sutrikimus, pažeisti daugelį organų. Vitamino B12 trūkumas nėštumo metu susijęs su mažesniu naujagimių svoriu bei didesne cholesterolio koncentracija jo kraujyje, vėliau šiems naujagimiams padidėja 2 tipo cukrinio diabeto rizika. Jeigu megaloblastinė anemija nepatikslinta, nėščiosios gydyti vien tik folio rūgštimi nerekomenduojama, nes kai nenustatyta vitamino B12 stoka, gali išsivystyti kai kurie negrįžtami neurologiniai simptomai. Prieš pradedant gydyti, reikėtų išsiaiškinti, kurio būtent elemento trūksta.
Vitaminas B12 randamas tik gyvūninės kilmės maisto produktuose, daugiausia jo yra galvijų kepenyse ir inkstuose. Dėl jo stokos sukeltos anemijos pasekmių ypač nukenčia vegetarės ir veganės, atsisakančios mėsos, kiaušinių, pieno produktų, jūros gėrybių, jeigu jos papildomai nevartoja šio vitamino. Greičiausiai šio mikroelemento trūkumas atsiranda nėštumo metu, kai jo reikia papildomai būsimam kūdikiui.
Maisto papildai nėštumo metu
Bendradarbiaujant su ginekologais ir kitų sričių gydytojais, specialistais, įsiklausant į jų išsakomas problemas, poreikius, rekomendacijas, buvo sukurti „Difolin” linijos maisto papildai. „Difolin+” skirtas moterims, kurioms labai svarbus tinkamas geležies įsisavinimas; kurioms yra nustatyta geležies, folio rūgšties, vitamino B12 stoka; kurioms yra padidėjusi rizika bet kurios rūšies (geležies, folio rūgšties ar vitamino B12) anemijos (mažakraujystės) atsiradimui. Šių straipsnyje nurodytų besilaukiančioms mikroelementų - geležies, folio rūgšties, vitamino B12, kurie taip pat labai svarbūs ir žindančioms, planuojančioms pastoti moterims, yra maisto papilde „Difolin+“.
„Difolin+” sudėtyje yra mikrokapsuliuota liposominės formos geležis, užtikrinanti tris kartus geresnį geležies įsisavinimą lyginant su kitomis geležies formomis. „Difolin+” liposominės formos geležis nedirgina skrandžio, nesukelia pykinimo ar kitų nemalonių virškinamojo trakto sutrikimų, nejaučiamas nemalonus geležies poskonis burnoje. Folio rūgšties, vitamino B12 pakankamas kiekis organizme leidžia išvengti mažakraujystės atsiradimo. Taip pat gali padėti palaikyti normalią kraujodarą, energijos apykaitą, nervų sistemos, imuninės sistemos veiklą, mažinti pavargimo jausmą ir nuovargį. Siekiant garantuoti geresnį geležies įsisavinimą iš maisto, „Difolin+” sudėtyje yra vario ir vitamino C, kurie pagerina geležies absorbciją bei pernešimą organizme. Atsižvelgiant į tai, kad 4 iš 5 moterų nustatoma vitamino D3 stoka, „Difolin+” sudėtis papildyta vitaminu D3, kuris padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą, normalią kaulų būklę bei raumenų funkciją, atlieka tam tikrą funkciją ląstelių dalijimosi procese.
„Difolin” - išskirtinis maisto papildas Lietuvos rinkoje, kurio sudėtyje yra folio rūgštis ir taip reikalingas vitaminas D3. Difolin sukurtas moterims, kurios planuoja nėštumą, laukiasi ar žindo, nes jo sudėtyje yra folio rūgštis, kurią specialistai rekomenduoja vartoti mažiausiai tris mėnesius iki pastojimo ir viso nėštumo bei žindymo metu; ir vitaminas D3, kurio trūkumas nustatomas 4 iš 5 moterų. Tai - du būtiniausi vitaminai nėštumo ir žindymo laikotarpiu, kuriuos rekomenduoja Pasaulio sveikatos organizacija bei Karališkoji akušerių ir ginekologų kolegija.
„Difolin” sudėtyje esanti folio rūgštis ir vitaminas D padeda palaikyti normalią imuninės sistemos veiklą, dalyvauja ląstelių dalijimosi procese. Folio rūgštis padeda palaikyti motinos audinių augimą nėštumo metu, normalią kraujodarą, padeda mažinti pavargimo jausmą ir nuovargį.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
