Aušros Vartų Gailestingumo Motinos Globos Atlaidai: Istorija, Tradicijos ir Reikšmė

Aušros Vartų Gailestingumo Motinos Globos atlaidai yra viena ryškiausių Vilniaus arkivyskupijos švenčių. Šių atlaidų tradicija siekia 1735 m., kai antrąją lapkričio savaitę buvo pradėta švęsti Švč. Mergelės Marijos Globos šventė. Vilnius, globojamas Aušros Vartų Gailestingumo Motinos ir Gailestingojo Jėzaus, yra Gailestingumo miestas, todėl kviečiama kiekvieną semtis iš Dievo Gailestingumo malonių šaltinio. Visi esame Krikštu pašvęsti Gailestingumui.

Aušros Vartų Koplyčia ir Švenčiausiosios Mergelės Marijos Paveikslas

Aušros Vartų Dievo Motinos atlaidai susiję su vieninteliu iki mūsų dienų išlikusiu sostinės vartų koplyčioje esančiu Mergelės Marijos paveikslu ir stebuklingomis jo legendomis. Šis paveikslas yra vienas garsiausių Lietuvoje, susilaukęs daugelio legendų ir įvairiausių vertinimų. Aušros Vartų koplyčia su Švč. Mergelės Marijos paveikslu yra svarbi Vilniaus miesto dalis.

Mūrinė gynybinė siena aplink Vilnių pradėta statyti pačioje XVI a. pradžioje didžiojo Lietuvos kunigaikščio Aleksandro, Jogailos anūko, įsakymu. Istorikų tvirtinimu, šiam sprendimui įtakos turėjo stiprėjančios Maskvos grėsmė. Jos valdovas Ivanas III, pasišovęs suvienyti visas rytų slavų žemes, keliskart kariavo prieš Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę. Nedavė miestiečiams ramybės ir nuolat puldinėjantys totoriai.

Gynybinė siena baigta statyti 1522 m., pietinėje jos pusėje puikavosi Medininkų, arba Krėvos, vartai. Tokį pavadinimą vartai gavo todėl, kad pro juos vedė kelias į Medininkus ir Krėvą. Dabartinis lietuviškas pavadinimas - Aušros vartai - palyginti naujas, atsiradęs XIX a. pabaigoje ar XX a. pradžioje.

Pagal seną, daugelyje Europos kraštų populiarią tradiciją miesto vartai, matyt, norint sustiprinti jų simbolinę reikšmę, buvo puošiami šventųjų atvaizdais ir kitais religiniais simboliais. Taigi kadaise išorinėje Aušros vartų pusėje puikavosi Kristaus Išganytojo paveikslas (dabar ten matome restauruotą senovinę freską), o iš miesto pusės - Dievo Motinos atvaizdas. Nežinia, ar tai tas pats atvaizdas, kurį mes galime pamatyti šiandien, bet iki mūsų dienų išlikęs paveikslas datuojamas XVI a. pabaiga-XVII a. pradžia. Jo autorius nežinomas.

Iš pradžių paveikslas kabojo negilioje sienos nišoje, o nuo lietaus ir sniego jį saugojo atveriamos langinės. 1671 metais čia pastatyta pirmoji medinė koplyčia, bet ji sudegė. Trečiajame XVIII a. dešimtmetyje iškilo mūrinė. Pasakojama, kad nuo gaisro paveikslą išgelbėję juo besirūpinę basųjų karmelitų vienuoliai. Beje, jie labai prisidėjo ir prie Aušros vartų Dievo Motinos atvaizdo garsinimo ne tik Vilniuje, bet ir toli už jo ribų. Prieš tai paveikslas, matyt, nebuvo laikomas išskirtiniu, nes tarp švenčiausių Vilniaus relikvijų kone iki pat XVIII a.

Dievo Motinos Kulto Atsiradimas ir Stebuklingos Galios

Aušros vartų Dievo Motinos kultas pradėjo pamažu atsirasti antrojoje XVII a. pusėje. Tikėtina, kad tai lėmė ne tik karmelitų pastangos, bet ir kraštą užgriuvusios negandos. XVII a. pabaigoje-XVIII amžiaus pradžioje Vilnių niokojo priešai, prasidėjo badmetis, užpuolė maras, miestą siaubė gaisrai. Kiekviename žingsnyje tykanti mirtis stiprino bendrą religinę krašto atmosferą ir vertė gyventojus vis labiau kliautis dangiškų jėgų pagalba.

Atsirado įvairių pasakojimų, kad stebuklingas paveikslas gydo mirtinas ligas ir pildo gerus norus, saugo miestą nuo negandų, teikia jo gyventojams stiprybės. Garsas apie malones ir stebuklus patiriamus meldžiantis Aušros Vartų Marijai pradėjo sklisti jau XVII a. viduryje.

Pirmos ypatingos Aušros Vartų Dievo Motinai pagerbti skirtos iškilmės buvo surengtos po 1706 m. gegužės 18 d. Vilniaus gaisro. Daug vilniečių teigė patyrę Marijos pagalbą, kai kas net tvirtino regėjęs, kaip Ji pati, pakilusi viršum Šv. Teresės bažnyčios ir koplyčios, gesinusi miestą ryjančias liepsnas. Teigiama, kad pirmą kartą padėkos Aušros vartų Dievo Motinai pamaldos surengtos po vieno iš tokių gaisrų XVIII amžiaus pradžioje. Nuo to laiko kasmet gegužės 18 d. prie Aušros Vartų savo noru rinkdavosi viso Vilniaus orkestrai, kurie nuo aušros iki sutemų grodavo Švč. Mergelei Marijai skirtas melodijas. Šis paprotys nunyko 1715 m. sudegus medinei koplyčiai.

Aušros Vartų Gailestingumo Motinos Globos Atlaidų Tradicijos Raida

Nuo 1735 m. kasmet antrąją lapkričio savaitę Aušros Vartuose imta švęsti Dievo Motinos Globos šventę. 1761 m. buvo įsteigta Švč. Mergelės Marijos globos brolija, kuriai 1773 m. popiežius Klemensas XIV suteikė dvi privilegijas. Pirmoji privilegija suteikė atlaidus brolijos nariams jų įstojimo į broliją ir Marijos Globos šventės dieną. Antroji atlaidų privilegija suteikta šv. Mišioms už mirusius brolijos narius.

Nuo to laiko Marijos Globos šventė išaugo į iškilmingus aštuonias dienas trunkančius Aušros Vartų Gailestingumo Motinos Globos atlaidus. Atlaidai būdavo užbaigiami geriausių miesto solistų ir miesto orkestro iškilmingai atlikta litanija. Dabar Didieji Globos atlaidai švenčiami aštuonias dienas tą lapkričio savaitę, į kurią patenka 16-oji mėnesio diena. Ir šiandien, iš daugelio Vilniuje minimų Švč. M. Marijos švenčių, iškilmingumu išsiskiria Gailestingumo Motinos iškilmė - lapkričio 16 d. - ir tuo laiku aštuonias dienas švenčiami Aušros Vartų atlaidai.

Atlaidų Tematika ir Dalyvių Įvairovė

Aušros Vartų atlaidai nuolat atliepia Bažnyčios kvietimus ir šventųjų metų temas. Pavyzdžiui, baigiantis Pašvęstojo gyvenimo metams ir pasitinkant jubiliejinius popiežiaus Pranciškaus paskelbtus Gailestingumo metus, atlaidų tema buvo pasirinkta „Pašvęsti Gailestingumui“. Kitais metais atlaidų temai parinkti žodžiai „Totus Tuus“ (lietuvių k. - Esu visas Tavo). Ši frazė, žinoma kaip Šv. Jono Pauliaus II šūkis, yra paimta iš šv. Liucijaus Marijos Grinjono de Monforo „Traktato apie tikrąjį pamaldumą Švenčiausiajai Mergelei Marijai“.

Aušros Vartų Gailestingumo Motinos Globos atlaidų metu meldžiamasi už daugelį intencijų. Melstasi už vienuolius, „Carito“ savanorius bei jų globotinius, kunigus, vaikus, mokytojus, katechetus, Lietuvos kariuomenę, jaunimą, išeiviją. Į atlaidus taip pat rinksis maldos už kunigus grupės, ateitininkai, tikintieji iš visos Lietuvos ir kaimyninių šalių. Giedos ne tik Vilniaus, bet ir kitų vyskupijų chorai. Šiųmetinių Aušros Vartų Gailestingumo Motinos Globos atlaidų metu bus meldžiamasi už Lietuvos kariuomenę bei policiją, Bažnyčios karitatyvines tarnystes, žemdirbius, kunigus ir pašvęstojo gyvenimo narius, Lietuvos seminaristus, žiniasklaidos darbuotojus, vaikus, mokytojus, katechetus, valstybės tarnautojus, politikus, ligonius, gydytojus, slaugytojus, šeimas, išeiviją, jaunimą ir ateitininkus, raginant visus tikinčiuosius puoselėti krikščionių vienybę, taiką, džiaugsmą, bendruomeniškumą, geranoriškumą, kantrumą, skatinant gailestingai ir nuolankiai žvelgti į kitų trūkumus, neaukštinant savęs prieš kitus.

Atsižvelgiama ir į bendruomeniškumo puoselėjimą su kitų tautų katalikais, todėl šv. Mišios aukojamos ne tik lietuvių ir lenkų, bet ir baltarusių, ukrainiečių, italų, prancūzų, ispanų bei anglų kalbomis. Visą savaitę Aušros Vartų koplyčioje ir Šv. Teresės bažnyčioje šv. Mišios bus aukojamos ne tik lietuvių ir lenkų, bet ir rusų, baltarusių, ukrainiečių, italų, vokiečių, prancūzų, anglų kalbomis. Atlaidų Šv. Mišios aukojamos aukotojų ir dalyvių intencijomis. Intencijas galima užrašyti bažnyčios zakristijoje, paskambinus telefonu (8 5) 212 3513 arba parašant el. paštu.

Kiekvieną Atlaidų dieną tikintieji kviečiami apmąstyti seniausios maldos Dievo Motinai „Tavo apgynimo šaukiamės“ kreipinius, kuriais visų tautų ir beveik visų apeigų krikščionys nuo III a. kreipiasi į Švč. Mergelę Mariją. Tikintiesiems gilesnį dvasinį gyvenimą praktikuoti padės specialus leidinys. Šv. Teresės bažnyčios zakristijoje galima įsigyti Atlaidų knygelę. Joje aptarti maldos „Tavo apgynimo šaukiamės“ kreipiniai, pateiktos ir kelios senovinės maldos.

Gailestingumo Dvasia ir Popiežiaus Pranciškaus Žinia

„Gailestingumo Motinos Globos atlaidai mums simboliškai nurodo kelią į Gailestingumo metus - ypatingą maldos, susitaikymo ir atleidimo, piligrimystės ir gailestingumo darbų laiką“, - sako Vilniaus arkivyskupas metropolitas Gintaras Grušas. Šv. Teresės ir Aušros Vartų parapijos klebonas ir Aušros Vartų koplyčios rektorius mons. Kęstutis Latoža ragina prisiminti ir Šventojo Tėvo Pranciškaus Aušros Vartuose pasakytus žodžius, kad „ši Motina, paveiksle pavaizduota be Kūdikio, auksu karūnuota, yra visų Motina; kiekviename, kuris čia atvyksta, (…) Ji įžvelgia savo Sūnaus Jėzaus veidą, įspaustą mūsų širdyse.“

Dėl to atspaudo kiekvienas žmogus, pasak Popiežiaus, „suteikia mums galimybę susitikti Dievą, (…) pažvelgti vienam į kitą, kad eitume kartu su džiaugsmu ir taika (…), kad būtume bendruomenė, skelbianti Kristų Jėzų, mūsų viltį, ir kurtume Tėvynę, gebančią iš Mergelės Marijos priimti dialogo ir kantrumo dovanas.“ Popiežiaus Pranciškaus vizitas Lietuvoje, malda Aušros Vartų koplyčioje 2018 m. rugsėjo 22 d. buvo svarbus įvykis. Aušros Vartuose Dievas per Mariją apreiškia mums savo Gailestingumą. Ir mes, melsdami Dievo Gailestingumo ir jį patirdami, turime tapti to paties Gailestingumo įrankiais savo artimiesiems. Turime ne tik kalbėti apie šią malonę, bet ir būti gailestingi kiekvienam, kuriam to reikia.

Visą savaitę Aušros Vartų koplyčioje ir Šv. Teresės bažnyčioje vyksiančių atlaidų aštuondienio tema - „Motina Gailestingumo“. Atlaidų metu, baigdami Gailestingumo metus ir paklusdami Kristaus vietininkui, dar kartą apsvarstykime gailestingumo darbų kūnui ir sielai esmę bei būdus (Gailestingumo darbai kūnui: išalkusį pavalgydinti, ištroškusį pagirdyti, nuogą aprengti, keleivį priglausti, ligonį aplankyti, kalinį sušelpti, mirusį palaidoti). Popiežius Pranciškus bulėje Misericordiae vultus rašo: „Nuoširdžiai trokštu, kad krikščionys jubiliejaus metais pagalvotų apie gailestingumo darbus kūnui ir sielai. Tai bus būdas, kaip išbudinti savo sąžinę, dažnai miegančią skurdo dramos atžvilgiu, ir vis giliau skverbtis į Evangeliją, kurioje dieviškasis gailestingumas teikiamas pirmiausia vargdieniams.“

Aušros Vartų Šventovės Reikšmė Šiandien

Aušros Vartų koplyčia su malonėmis garsėjančiu Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, paveikslu yra viena reikšmingiausių religinių, istorinių ir kultūrinių Lietuvos vietų, pagrindinė Dievo Motinai dedikuota Vilniaus arkivyskupijos šventovė, į kurią veda daugelio kraštų, ne vien katalikų, bet ir ortodoksų piligrimų keliai. Dievo Motinos gerbimas šioje šventovėje itin stiprus ir gyvas. Tai liudija kasmet lapkričio mėnesį daugybę tikinčiųjų sutraukiantys Aušros Vartų Švč. Mergelės Marijos, Gailestingumo Motinos, Globos atlaidai, nuolat gausėjantys votai - didelės padėkos ženklai.

Didis Dievo Motinos stebuklas, kad buvo išsaugoti šie vieninteliai iš dvylikos miesto gynybinių vartų ir bokštų. Aušros vartai per ilgus šimtmečius tapo ir lenkų, ir lietuvių kovos už laisvę bei valstybingumą simboliu. Po 1795 m. galutinio Abiejų Tautų Respublikos likvidavimo Aušros vartų Dievo Motinos kultas įgavo dar vieną ryškų bruožą - valstybiškai patriotinį. Atvaizdas suvoktas ne tik kaip religinis, bet ir kaip savotiškas politinės laisvės, katalikiško tikėjimo, pasipriešinimo rusinimui simbolis. O Aušros vartų Dievo Motinos globos atlaidai kasmet rengiami ir mūsų dienomis.

Aušros Vartus supa katalikų Šv. Teresės bažnyčia, graikų apeigų katalikų Švč. Trejybės vienuolynas ir ortodoksų Šventosios Dvasios vienuolynas. Su Aušros Vartų koplyčia šiandien artimai susijusi basųjų karmelitų 1654 m. pastatyta Šv. Teresės Avilietės bažnyčia, prisišliejusi prie didelio ir erdvaus jų vienuolyno su keliais vidiniais kiemais. Aušros Vartų Gailestingumo Motina taip pat yra svarbi kitų Vilniaus arkivyskupijos švenčių dalis. Nuo Aušros Vartų koplyčios Gailestingumo sekmadienio išvakarėse prasideda Šviesos kelio procesija, kuri baigiasi prie Gailestingumo šventovės. Devintinių (Kristaus Kūno procesija) prasideda prie Arkikatedros Bazilikos ir pasibaigia prie Aušros Vartų koplyčios. Taip pat nuo Aušros Vartų koplyčios prasideda jaunimo piligriminis žygis į Trakų Švč. Mergelės Marijos, Trakų Globėjos, baziliką.

Atlaidai Karantino Metu: Prisitaikymas ir Iššūkiai

Karantino metu atlaidų organizavimas patiria tam tikrų iššūkių ir reikalauja prisitaikymo. Šiemet atlaidai vyksta karantino metu, todėl šv. Mišios aukojamos ribojant tikinčiųjų skaičių. Apsisprendę dalyvauti šv. Mišiose tikintieji prašomi nuolat dėvėti burną ir nosį dengiančias kaukes, išlaikyti saugius bent 2 metrų atstumus tarp atlaidų dalyvių tiek viduje, tiek lauke. Komunija dalijama į rankas. Siekiant reguliuoti srautus, į šv. Mišias įleidžiama ribotai žmonių.

Dėl karantino keičiasi ir dalis anksčiau skelbtos Aušros Vartų atlaidų programos: 8 val. bažnyčioje nevyks Švč. M. Marijos valandos, o 18 val. šv. Mišios bus aukojamos su tam tikrais pakeitimais. Nepaisant apribojimų, siekiama išlaikyti dvasinę ir bendruomeninę atlaidų prasmę. Be tradicinės pamaldų ir šv. Mišių programos, šiemet pirmą kartą vyks kultūrinė programa tiek lietuvių, tiek lenkų kalbomis.

Svarbiausios Aušros Vartų Istorijos Datos

tags: #ausros #vartu #gailestingumo #motinos #globos #atlaidai

• Vaiko išlaikymo (alimentų) priteisimas
• Vytauto Bako gyvenimas
• Apie vaikų teises ir pareigas
• Ką reiškia būti globėju – išsamiai
• Sužinokite savo asmenybės ir likimo paslaptis