Aurelijus Petraitis - žinomas lenktynininkas, verslininkas ir viena įdomesnių asmenybių Lietuvos sporto pasaulyje. Jo kelias į automobilių sportą prasidėjo dar vaikystėje, o Dakaro ralis tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Šiame straipsnyje apžvelgsime A. Petraičio karjerą, turtą ir dabartines veiklas.
Aurelijus automobiliais susidomėjo vaikystėje, augdamas Tauragėje, kur vykdavo Sovietų Sąjungos ralio čempionato etapas. Vėliau, atsiradus galimybei, pamėgino važiuoti ir pats. A. Petraitis yra mėginęs nemažai automobilių sporto šakų: žiedines lenktynes, slalomą. Ralinės disciplinos jam artimesnės, kur tu nežinai, kas laukia priešakyje. Taip pat ir Dakaro disciplina yra neprognozuojama.
Dakaro kelio pradžia buvo važinėjimas bekele po Lietuvos pelkes, kemsynus, miškus ir smėlynus. Sutikęs Romualdą Beresnevičių, kuris tuo metu ruošėsi Dakarui, A. Petraičio gyvenime atsirado Dakaras, kuris nuo tada jo nebepaleido.

A. Petraitis važiavo tiek Afrikoje, tiek ir Pietų Amerikoje, kurioje pasiekė geriausią rezultatą. Vienareikšmiškai jis norėtų sugrįžti į Afriką. „Aš, manau, kad Dakaras gimė Afrikoje joje ir turėtų vykti. Pietų Amerika - tai ilgos ir pakankamai sunkios lenktynės, jos primena Dakarą, bet ten Dakaro dvasios nėra.“
Anot lenktynininko, Afrikos Dakare tu atsiduri 300 km atstumu nuo įprasto pasaulio, kur nėra nei gyvos dvasios. Čia Dakaras primena klasikinio, labai ilgo ralio pavyzdį. „Manau, kad tam daug įtakos turėjo ir Dakaro direktoriaus pasikeitimas, kuris sunaikino Dakaro dvasią. Dabar labiau jaučiamas komercinis kvapas, ko neturėtų būti.“
Keliskart Dakaro ralyje dalyvavęs ir 2009 m. kartu su Antanu Juknevičiumi geriausią to meto rezultatą tarp lietuvių (25-tą vietą) pasiekęs A. Petraitis yra sukaupęs didžiulę patirtį šiame iššūkyje.
Objektyviai žiūrint, A. Petraitis nemano, kad lietuviai su savo finansinėmis galimybėmis galėtų laimėti Dakare. Papulti į TOP-10 yra realu, tačiau, kad pasiektų tokį rezultatą, lietuvis turėtų papulti į gamyklinę komandą, pavyzdžiui, kaip „Volkswagen“. Automobilių sportas yra labai brangus: turi turėti automobilį, jo aptarnavimą, mechanikų komandą, aptarnaujantį automobilį ir, žinoma, vairuotojo ir šturmano talentą. Be to, Dakaras susideda iš daugybės niuansų: viską sumaišyti gali netikėta smėlio audra ar lietus. Tai ištęstas maratonas su skirtingais peizažais ir reljefais, kur niekada nežinai, kas nutiks.
Komentuodamas biudžeto klausimus, A. Petraitis prisimena, kad kai važiavo pirmą kartą, tai buvo minimalus biudžetas. „Jie atvažiavo paskutiniai, bet atvažiavo. Dakare buvome vieni, be techninės pagalbos, praktiškai visas atsargines detales vežėmės savo automobilyje.“
Norint važiuoti A. Petraičio lygyje, reikėtų apie 1,5 mln. litų, į šią sumą įskaičiuojant ir automobilio kainą. Tada galima galvoti apie TOP-25. Automobilis, pretenduojantis į TOP-20, turėtų kainuoti nuo 300 tūkst. eurų plius: atsarginės dalys, techninis personalas ir kita. „Manau, 2 mln. eurų yra minimali suma norint siekti geresnių rezultatų.“
Svarbu paminėti, kad lietuviai rezultatų siekia ne tik kaip lenktynininkai, tačiau ir kaip mechanikai. Ratas yra įsisukęs. Mechanikai, kurie pradėjo važiuoti su A. Petraičiu, dabar puikiai dirba tiek ralyje, tiek ir aptarnauja Dakaro automobilius. Net gamykliniame lygyje turime vieną lietuvį. Darius Biesevičius - dar viena lietuviška Dakaro legenda. Šiame Dakare jis irgi dirba.

Po devynerių metų pertraukos Aurelijus vėl žada dalyvauti Dakaro ralyje. Kitąmet vyksiančiose lenktynėse jis ketina važiuoti sunkvežimiu. „Šiemet sugalvojau nuvažiuoti su Balio Bardausko komanda į Dakarą ir tas lenktynių virusas vėl mane užpuolė. Po sėkmingo finišo 2009 m. Dakare jau, galvojau, atsikandau sporto visam laikui. Bet praėjo dešimtmetis ir nuomonė pasikeitė. Jau išsižadėjau kai kurių seniai pasakytų žodžių apie savo karjeros pabaigą“, - teigė A. Petraitis.
Lietuvį Dakaro lenktynėse užbūrė sunkvežimiai - didžiulis jų pasiekiamas greitis, sunkumai, su kuriais susiduria jų ekipažai. Todėl ir pats jis nusprendė, kad starto Dakare reikia siekti būtent su sunkvežimiu. Lietuvių kilmės kazachas Artūras Ardavičius, sunkvežimį Dakare vairuojantis nuo 2011 m., prie A. Petraičio sprendimo taip pat prisidėjo. „Turėjau progą iš šalies pažvelgti į sunkvežimius, kaip įspūdingai jie atrodo ir važiuoja. Pats esu ne kartą vairavęs sunkiasvorį transportą, tačiau sporte su jais susidurti neteko. Garsas ir vaizdas mane užbūrė, tad pagalvojau - juk ir aš galiu tokį čia vairuoti“, - sako A. Petraitis.
Ilgą pertrauką sporte padaręs A. Petraitis teigė, kad artimiausių metų planai dar dėliojami. Jis jau išbandė „Tatra“ sunkvežimį gamyklos bandymų poligone - asfaltinėje lenktynių trasoje bei bekelės ruožuose. Įspūdžiai - patys geriausi. „Pats abejojau, ar sugebėsiu po tokios pertraukos greitai važiuoti - ar apskritai galėsiu tą sunkvežimį valdyti. Tačiau su „Tatra“ susipažinau labai lengvai. Testų metu puikiai jaučiausi, likau patenkintas savimi, nemažai ir treneriai padėjo. Bandymų metu poligone taip įsijaučiau, kad atrodė, jau lekiu Dakaro smėlynais“, - juokėsi patyręs lenktynininkas.
Tačiau vien testų negana. A. Petraitis mano, kad norint tinkamai pasiruošti dviejų savaičių Dakaro iššūkiui, reikėtų sudalyvauti bent viename Pasaulio ralio maratonų taurės (angl. World Cup for Cross Country Rallies) etape. Jo planuose - varžybos Maroke rudenį, galbūt dar vienas etapas anksčiau. Sprendimą apie siekį dalyvauti 2019 m. maratone A. Petraitis priėmė dar žiemą, o dabar pamažu dedami visi taškai ant „i“. Pagrindinis jų - biudžeto formavimas, mat šis Dakarui reikalingas itin didelis.
Sunkvežimį lietuvis ketina nuomotis iš gamyklinės „Tatra“ komandos kartu su kitomis paslaugomis: priežiūra viso maratono metu, atsarginių detalių tiekimu ir kt. Komandoje yra net kineziterapeutas, padedantis sportininkams greičiau atstatyti jėgas po sunkių dienos iššūkių.
A. Petraitis, turėdamas didžiausią patirtį tarp lietuvių Dakaro lenktynėse, dalyvavęs maratonuose ir Afrikoje, ir Pietų Amerikoje, pastebi esminius pokyčius. Lyginant su paskutiniu jo matytu raliu 2009 m., šiemetinis yra gerokai pakitęs. „Akivaizdu, kad Dakaras evoliucionavo. Ypatingai technine prasme: čia daugiau rimtesnių automobilių. Tačiau greitų lenktynininkų Dakare, manau, yra mažiau. Nėra daug vidutinio lygio sportininkų, kurie važiuotų greitai - ne tarp penkių greičiausių, bet patenkančių į dvidešimtuką. Šiemet tokių vienas kitas“, - savo įspūdžius pasakojo lietuvis.
Lygindamas trasas, patyręs Dakaro vairuotojas pastebi panašumus - 2018 m. buvę Peru smėlynai primena maratoną Afrikoje. Todėl naujiena apie 2019 m. maršrutą, kuris vyks tik vienoje valstybėje - Peru - buvo sutikta su šypsena. „Žinią, kad 2019 m. maratonas vyks tik Peru, priėmiau džiaugsmingai. Man patinka smėlynai. Žinoma, reikės prisiminti įgūdžius, bet turėtų būti labai smagu, sunkumų užteks visiems. Savo tempą nujaučiu - įsivaizduoju, kaip galėčiau važiuoti ir mano tikslas kol kas tėra vienintelis - gražiai pabaigti Dakarą“, - konkretų tikslą užsibrėžė A. Petraitis.
Aurelijaus Petraičio asmeninis gyvenimas ne mažiau įdomus nei sportinė karjera. A. Petraitis ir „Lietuvos draudime“ vadovaujamas pareigas užimanti Živilė Bagdonavičiūtė susituokti nusprendė po penkerių metų draugystės. Jųdviejų su Živile pažintis užsimezgė netikėtai. Aurelijus šmaikštauja, kad jei ne lemtinga trauma MTB dviračių maratonų taurės varžybose, šios santuokos, ko gero, net nebūtų.
„Susipažinome dviračių žygyje, po to sekė varžybos, kurios buvo nesėkmingos - griūdamas labai stipriai susitrenkiau. Tai mus iškart ir surišo, nes po tos nelaimės Živilė labai manimi rūpinosi“, - prisimena A. Petraitis. Keliskart Dakaro ralyje dalyvavęs A. Petraitis aistrą jaučia ir ledo rituliui, o ir Živilė yra ne ką mažesnė sporto entuziastė.
„Abu esame neramios sielos žmonės“, - juokiasi Aurelijus. Būtent todėl savo gyvenimo išrinktajai jis nusprendė pasipiršti Kopenhagoje vykusio Pasaulio ledo ritulio čempionate vienų rungtynių metu. „Viskas buvo netikėta. Išlaikiau tą intrigą iki beveik pat galo. Nerimas neleido sėdėti ramiai atsipalaidavus rungtynėse, todėl pasipiršti nusprendžiau II kėlinio metu. Buvo smagu, sulaukėme daug palaikymo, ypač iš Kanados komandos sirgalių“, - prisimena A. Petraitis.

Vestuves Aurelijus ir Živilė iškėlė vos po kelių mėnesių nuo sužadėtuvių. Vedybų vieta, kaip ir per sužadėtuves, yra ypatinga. Mylimieji gyvena Vilniuje, tačiau amžiną meilę nusprendė prisiekti jųdviejų meilės mieste - Palangoje. Po vedybų Živilė pasirinko vyro pavardę ir tapo Petraite. „Mes mylime savo pajūrį, mylime Nidą, Palangą. Daug laiko praleidžiame čia, todėl vestuves rengiame čia. Po ceremonijos aplankysime mylimas vieteles, kuriose praleidžiame daugiausiai laiko - parką, klubą „Vandenis“, nuo vaikystės prisimenamą „Molinį ąsotį“ ir vietą, kurioje apsistojame, atvykę į Palangą“, - pasakojo A. Petraitis.
Marinistinis stilius atsispindėjo ir jųdviejų aprangoje. „Mylime jūrą, tai šiek tiek jūrine tema pasipuošėme - mėlynai ir baltai. Viską rinkomės patys, esame paprasti žmonės“, - sakė A. Petraitis. Aurelijus teigė, kad nenorėjo organizuoti didelės puotos - vestuvių šventėje dalyvavo artimiausi šeimos nariai ir draugai. „Po piršlybų praėjo nedaug laiko, bet sprendimas buvo apgalvotas, apsvarstytas. Aš jau nebe jaunuolis, kad daryčiau kažkokius neapgalvotus žingsnius. Man tai yra svarbu ir nėra taip viskas paprasta. Todėl svarbiau yra simbolika, o ne vaišių gausa“, - įsitikinęs A. Petraitis.
Po vestuvių pora trauks prie Juodosios jūros, su kuria taip pat asocijuojasi gražiausi prisiminimai. „Važiuosime į Batumį, Gruziją. Tai yra dar viena vieta, kurią mylime. O į tolimesnes keliones leisimės vėliau, jei pavyks sudalyvauti Dakaro ralyje“, - sakė Aurelijus. Vestuvės, grįžimas į Dakaro ralį - Aurelijus džiaugiasi, kad jo gyvenimas kupinas naujų spalvų: „Permainos yra didžiulės. Dabar toks periodas, kai nėra ramybės, bet būtent dėl to reikia šypsotis“.
Šiuo metu A. Petraitis užsiima golfu. Tai atrodo visiškai skirtingi dalykai, bet dabar golfas jo gyvenimui suteikia labai daug žavesio. Tai - buvimas gamtoje, vaikščiojimas, tiesiog poilsinis sportas. Aistrą greičiui A. Petraičiui suteikia kalnų dviračių sportas. Pasirodo, dviračių sportas papuola į 3 pavojingiausių sportų šakų sąrašą. „Anksčiau niekad negalvojau, kad taip skaudžiai galima susižeisti su dviračiu.“
Pirmiausia reikia pasidžiaugti, kad ir sunkiais laikais ralis Lietuvoje nenumirė. Žiūrint išvažiuojamąjį Lenkijos etapą, Dominykas Butvilas pasirodė kaip puikus perspektyvus lenktynininkas. Kiti jau pradeda nuo jo atsilikinėti, o jaunos ateinančios kartos kol kas dar nematau. Matyt dar reikia laiko. A. Petraitis kartu su Antanu Juknevičiumi dalyvavo ir Lietuvos ralio sezono baigiamajame etape „Rally Classic“ Druskininkai 2013. Ten jis atliko parodomąjį važiavimą, tai buvo šou programa. „Rally Classic“ žiūrovai turėjo galimybę išvysti jo pirmąjį Dakaro automobilį.
Aurelijus Petraitis taip pat patenka į turtingiausių Lietuvos žmonių sąrašą. Nors jo konkreti pozicija ir turtas dabartiniame reitinge nepateikiami, pavyzdžiui, kitų sąraše esančių asmenų turtas iliustruoja Lietuvos verslo aplinką:
| Vieta | Vardas Pavardė | Veikla | Turtas (mln. EUR) |
|---|---|---|---|
| 50 | Gintautas Kūlokas | „Fatalitas“ (bemuite prekyba) | 64 |
| 49 | Andrius Kiznis | „Lietpak“ (pakuočių gamyba) | 64 |
| 48 | Alvydas Barsteiga | „Nemuno vaistinė“, „CGP Management“ (farmacija, kailiniai) | 65 |