Laisvės kovų aidai: partizanų dainos ir gimtųjų laukų ilgesys
„Laisvės kovų aidai“ - tai dainos ir eilėraščiai, sukurti brolių ir sesių, žengiančių pro mirtį ir kurstančių Laisvės Aukurą savo gyvybėmis bei krauju. Šiose kukliose, tačiau gilią prasmę talpinančiose dainose įpintos partizanų kovos ir žygiai, kalinių kančios ir ašaros, tremtinių dejavimai bei motinų skausmas.
Daugelį šių dainų autorių pridengė krauju garuojanti mūsų tėvų žemė. Jų kūnus priešai išniekinę užkasė nežinomose vietose, tad daugelis jų liks Nežinomais Partizanais. Tačiau jų sukurtos dainos amžiams liks gyvos. Jos šiandien plaukia iš kovojančio lietuvio lūpų, uždegdamos ne vieno lietuvio krūtinę Tėvynės laisvės ilgesiu. Jos primena lietuviui, kad kova nebaigta, kad Lietuva gyva ir nenugalima tol, kol yra kam už Jos laisvę kovoti.
Gimtinės peizažai dainų posmuose
Dainose įpinta tarp žaliuojančių girių, vingiuotų upių, blizgančių ežerų ir pakelėj rymančių smūtkelių graži Tėvynė. Čia ir „Dubysos slėnio partizanai“, ir „Partizanas tėviškėj“, ir rugiagėlės, kurios „į mėlyną dangų stiebias“. Šie vaizdiniai tampa dvasine atrama tiems, kurie paliko tėviškę:
- „Ir pamiškių lūšnose kirtėjai dalgį kala.“
- „Šaltinio mylimas vanduo ilgesingai supas.“
- „Ir niekas žydinčio dangaus kraštelio neužstoja.“
Lietuvis bus ir liks nepalaužiamas, nes jo dvasia kietesnė už granitą. Kiek caras nepajėgė užstoti kelio iš Prūsų gabenamam lietuviškam raštui, tiek šiandienos jėgos nepajėgs užkirsti kelio lietuviškam žodžiui, plintančiam iš miškų ir požemių. Veltui jų stūgavimai!
Daina kaip dvasinė stiprybė
Daina šiandien lydi girių brolius kovon, ji ramina juos audringą rudens naktį niūniuojant prie laužo. „Pasišildyt įleiskit mane... Tu - lietuvis“, - girdisi sargo žingsniai ir šlama girelė. Tai dvasios ryšys su Tėvyne, net kai „daug kartų apsiniaukė svetimas dangus“ ar „daug kartų šaltį kentė rudenio miškai“.
Neprašytas Mums Ne Svečias – Lietuvių Partizanų Daina (Lithuanian partisan song)
Tematinis partizanų kūrybos skirstymas
Remiantis sukaupta medžiaga, dainų ir eilėraščių tematika atspindi visą tautos dramą:
| Tema | Pagrindinis motyvas |
|---|---|
| Motinai | Skausmas, liūdesys ir atsisveikinimas. |
| Prie laužo | Kovotojų ramybė ir budrumas naktį. |
| Sibiro lietuviui | Ilgesys, benamių dalia ir viltis grįžti. |
| Partizano kelias | Pasiaukojimas, kova ir nemirtingumas. |
Dabartiniu laikotarpiu dainų ir eilėraščių esame surinkę labai daug. Nors dėl sunkių sąlygų ir laiko stokos negalime jų visų išleisti, šis palikimas išlieka svarbiausia atminties dalimi. Tai „Tavin svajonėse ir sapnuose grįžtu“ - jausmas, kuris išlaiko gyvą ryšį su Lietuva net tolimiausiose tremties vietose, „nuo Niujorko, Melburno ir Maskvos“.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
