Vaikų darželis - svarbus etapas vaiko gyvenime, žymintis jo socializacijos pradžią ir naujų įgūdžių formavimąsi. Šiame etape vaikas susiduria su įvairiais iššūkiais, todėl auklėtojos vaidmuo darželyje tampa itin reikšmingas, siekiant stiprinti vaiko psichinę sveikatą. Ikimokyklinės įstaigos svarbios formuojantis ne tik vaiko fizinės, bet ir emocinės sveikatos stiprinimui. Pats santykis su kitais vaikais, ilgalaikis, nuolatinis, saugus vaiko emocinis ryšys su mokytoju, žaidimas ir kitos patirtinės veiklos yra labai svarbūs dalykai stiprinant vaikų emocinę sveikatą.
Auklėtojos darbe su ikimokyklinio amžiaus vaikais itin svarbu teisingai suvokti rizikos ir pavojaus sąvokas. Penkerius metus vadovauju Miško darželiui Smiltynėje ir dirbdama su vaikais nuo 2 iki 7 metų, dažnai susilaukiu klausimo „ar nebijote, kad kas nors atsitiks?“ Ir visada atsakau „ne“, nes tai, kas iš pradžių taip gąsdina tėvelius ar pradedančius dirbti pedagogus, mes sistemingai valdome, puikiai pažįstame, vis iš naujo aptariame, nuolat atnaujiname veiksmų planą ir taisykles. Žinoma, rizikų yra visur, tačiau kalbant apie ikimokyklinio amžiaus vaikus, dažnai net neįtariame, kad už keturių sienų įkalintų rizikų yra daugiau ir jos dažnai pavojingesnės, kad visas rizikas galime valdyti kurdami vaikams erdvę augti ir tobulėti ir, kad rizika nėra tik pavojus. Rizika yra gana plati sąvoka, todėl norėdami ją aptarti, turime gerai išanalizuoti. Naikinti reikėtų ne riziką, o žalojančius pavojus, o iššūkius pastebėti ir valdyti, atsižvelgiant į jų pavojingumo lygį. Pavojai - tai žalą organizmui keliantys reiškiniai ir jie taip pat skiriasi pagal amžiaus grupes.
Būtent ikimokykliniame amžiuje, jei neatribojame vaikų nuo jų aplinkoje esančių iššūkių, sukuriama erdvė vystytis savisaugos instinktams. Miško darželyje Smiltynėje stebime akivaizdų pavyzdį: kai su vaikais keliaujame pažįstamais takais, vaikai drąsiai atsitraukia nuo auklėtojų, būna toliau, renkasi takelius, kuriais jie nori eiti, žaidžia žaidimus ir, jausdamiesi saugiai, užsimiršta. Tinkamai valdomi iššūkiai sudaro didelę laimingo gyvenimo dalį tiek vaikystėje, tiek suaugus. Jie suteikia jėgų veikti, o veikimo proceso metu sužadina išskirtinius gebėjimus. Rizikingus iššūkius vaikai geba suprasti, įvertinti bei pasirinkti: rizikuoti ar ne.
Vaikams ant karstynių bei į medžius leiskite įlipti ir nulipti patiems, be suaugusiojo fizinės pagalbos (bet su priežiūra ir žodiniais patarimais). Vaikams, kurių ūgis, svoris, kūno sudėjimas ir raumenų konstrukcijos tinkami siekti vis naujų fizinių pasiekimų, neišvengiama rizikuojant mokytis tinkamai klysti: kristi taip, kad galva su stalo kampu prasilenktų vos vienu centimetru, nesilaikant pereiti nestabilius paviršius ir taip įgauti tinkamų įgūdžių, o prisilaikyti tik esant reikalui. Ikimokyklinuką prižiūrinčiam suaugusiajam, svarbu suprasti, kad vaiko kūno svoris yra keliskart mažesnis už suaugusiojo, todėl kritimo ar susitrenkimo smūgis kur kas švelnesnis. Taip pat svarbu sąmoningai mokyti vaikus savisaugos, įtraukiant juos į rizikos valdymą: leidžiant patiems atsižymėti erdvę prie sūpynių, į kurią nereikėtų eiti, kai kas nors supasi, aptarti apgaulingas ar sausas medžių šakas, ant kurių koją dėti būtų per daug pavojinga, ir panašiai.

Kai ribos ir iššūkiai vaiko gyvenime nėra suspausti iki minimumo, vaikai turi progą būti savarankiški. Savarankiškumas įgalina žmones, suteikia jiems daugiau pasitikėjimo savimi ir motyvacijos veikti. Be to, susiduriant su iššūkiais, įsijungia kritinio ir kūrybinio mąstymo mechanizmai, padedantys spręsti problemas. Ekonomistai ir šiuolaikinių technologijų specialistai vienbalsiai sutaria, jog ateityje pasauliui nebereikės automatinius veiksmus atliekančių darbuotojų, nes juos visiškai pakeis technologijos. Bet vienos savybės negali pakeisti jokios iki šiol sukurtos technologijos - tai kūrybinis ir kritinis mąstymas. Šie dalykai vis labiau akcentuojami švietimo sistemoje ir turi tiesioginę sąsają su iššūkių priėmimu bei rizikavimu vaikystėje, nes nesusiduriant su iššūkiais, nėra jokio motyvo ieškoti sprendimų.
Susiduriant su rizikomis, neišvengiamos yra ir emocijos, kurių spektras pasidaro platesnis nei gyvenant ramiame pasaulyje, kai apie viską pagalvoja tėvai, globėjai ir pedagogai: džiaugsmas įveikus iššūkį džiaugsmingesnis, o nusivylimas, susidūrus su nesėkme, gilesnis. Vaikai turi susidurti ir su negatyviomis emocijomis, susipažinti su blogai besibaigiančiomis istorijomis, tam, kad teisingai suvoktų pasaulį, jame esančias rizikas bei pavojus, jausmų spektrą. Esant rizikingoms situacijoms ryšius su žmonėmis užmezgame ne tik greičiau, bet šie ryšiai tampa daug artimesni, gilesni ir stipresni.
Rizikos valdymui ikimokyklinio ugdymo įstaigose gali būti naudojama „Rizikos - naudos įvertinimo forma“ (angl. Risk benefit assesment sheet). Šioje formoje nurodomas rizikos pavadinimas, su rizika susiję pavojai, atsargumo priemonės kiekvienam iš pavojų valdyti, pavojingumo lygis. Kol nėra apibrėžtos ir realybėje veikiančios atsargumo priemonės, rizikos veiklos vykdyti negalima. Pavojingumo lygis nustatomas pagal tai, ar gresia ir koks pavojus gresia vaiko ilgalaikei sveikatai ir gyvybei, o pagal tai pasirenkamos tinkamos atsargumo priemonės. Štai keli pavyzdžiai:
| Rizikos pavadinimas | Susiję pavojai | Atsargumo priemonės | Pavojingumo lygis |
|---|---|---|---|
| Laužo kūrenimas | Miško paklotės užsidegimas | Smėlio kibiras ne toliau kaip 2 m nuo laužavietės | Aukštas (galimas didelis gaisras) |
| Plaukimas valtimi ežere | Nuskendimo pavojus | Sertifikuotos gelbėjimo liemenės, tinkančios pagal ūgį | Aukštas (grėsmė gyvybei) |
| Imitacinis plaukimas baloje | Sušlapti drabužius | Skatinama naudoti imitacines liemenes | Žemas (tik drabužių sušlapimas) |
Rengiant „Rizikos - naudos įvertinimo formas“ ar tiesiog šalinant pavojus ir paliekant iššūkius, į šią veiklą turi būti aktyviai įtraukiami ir patys vaikai. Pavojus šalinti turi kompetencijos turintys žmonės. Dažnai tradiciniuose darželiuose stokojama iššūkių dėl nesusitarimo tarp darželių administracijos, auklėtojų ir tėvelių. Todėl siūlome į rizikos valdymą aktyviai įtraukti tėvelius: leiskite tėčiams ateiti ir sukalti lentynas drauge su vaikais besimokant apie įrankius, pakvieskite pravesti sportinių žaidimų užsiėmimus, mamas su vaikais kvieskite apželdinti darželio gėlynus pavasarį, paraginkite tėvus suorganizuoti tyrinėjimo ekspedicijas vaikams mažesnėmis grupelėmis. Vykdydami bendras veiklas drauge, suprasite, ką ir kaip galite padaryti, kad sukurtumėte įdomias ir daugiau erdvės vaikams sukuriančias veiklas.

Psichologas darželyje atlieka įvairias funkcijas, kurios padeda užtikrinti vaiko gerovę ir sėkmingą adaptaciją. Pagrindinės psichologo veiklos sritys darželyje apima:
Priežastys, dėl kurių vaikai ateina konsultuotis pas psichologus, atspindi, jog turime labai daug emocinių sunkumų patiriančių vaikų. Nemaža dalis vaikų serga depresija, o depresyvios nuotaikos - dar dažnesnės. Didžiausi psichologiniai vaikų iššūkiai yra jausmai, supratimas, jog kažkas manyje vyksta, bet aš to nesuprantu ir nežinau, ką daryti. Itin svarbu, kad vaikas gebėtų pats savyje susigaudyti, o vėliau padėti ir kitam. Lietuvoje yra labai gerų pavyzdžių vaikų darželiuose, pradinio ugdymo įstaigose. Pavyzdžiui, „Zipio draugų“ ir „Obuolių draugų“ programose kalbama apie jausmus (pyktį, liūdesį ir kt.), diskutuojama, kaip žmonės jaučiasi, kaip padėti kitam.
Dažnai kalbėdami apie gabių vaikų ugdymą, ne visada suvokiame, kas apskritai yra gabus vaikas. Mokytojai dažnai turi nuostatą, kad kiekvienas vaikas turi gabumą tam tikrai sričiai, tik reikia ją atrasti. Gabus laikomas tas asmuo, kuris pagal savo gebėjimus patenka tarp 2-5 procentų geriausių lyginant jį su kitais bendraamžiais, turinčiais tą patį gebėjimą. Svarbu suprasti, kad gabumai dar negarantuoja sėkmės, o kartais netgi įpareigoja ir sukuria iššūkių. Siekiant tinkamai ugdyti kiekvieną vaiką, turėtume formuoti jo savivertę keldami tinkamo lygio tikslus. Levas Vygotskis yra apibrėžęs artimąją zoną: reikia įvertinti, ką vaikas gali šiandien, ir duoti jam papildomas užduotis, kad turėtų kur tobulėti. Efektyviam vaiko ugdymui reikalinga sistema, apimanti visą procesą nuo pradžios iki pabaigos. Būtina kalbėtis su mokytojais, ugdymo įstaigų specialistais, kad jie suprastų, kas yra gabus vaikas ir kaip laiku pastebėti jo potencialą, suprasti poreikius.
Tėvystė dažnai yra vienas iš gyvenimo įvykių, kurį lydi dideli iššūkiai ir gausūs jausmai. Psichologinė pagalba tėvams yra specializuota paslauga, kuri padeda tėvams susidoroti su įvairiais iššūkiais, su kuriais jie susiduria dėl tėvystės. Psichologinė pagalba tėvams tampa būtina, kai tėvai susiduria su įvairiais iššūkiais, tokiais kaip emociniai sunkumai, konfliktai šeimoje, arba problemos, susijusios su vaikų elgesiu. Daugelis tėvų susiduria su emociniais sunkumais, kurie gali atsirasti dėl per didelių lūkesčių, streso ar nuovargio, susijusio su tėvyste. Psichologinė pagalba tėvams, tiek mamoms, tiek tėčiams, yra puiki priemonė šiems jausmams suprasti ir valdyti.
Tėvystė dažnai reikalauja suderinti šeimos poreikius ir rasti kompromisus tarp tėvų ir vaikų, o tai gali sukelti įvairių konfliktų. Psichologinė pagalba tėvams gali padėti išspręsti šiuos šeimos iššūkius, stiprinti tėvų sąveiką ir pagerinti šeimos santykius. Psichologinė pagalba gali padėti tėvams suprasti, kaip vaikai mąsto, jaučia ir elgiasi, ir kaip tai gali paveikti jų ugdymąsi. Psichologo konsultacijos suteikia tėvams įrankius ir strategijas, kurios padeda suprasti vaiko elgesio motyvus, tobulinti komunikaciją su vaiku ir rasti efektyvius ugdymo metodus, atsižvelgiant į vaiko individualias savybes. Tėvai taip pat gali mokytis, kaip taikyti skirtingas ugdymo strategijas atsižvelgiant į savo vaiko poreikius ir individualias savybes.
Vaikų auklėjimas šeimose: bene vienas iš svarbiausių tėvų tikslų - išmokyti vaikus tinkamo elgesio, nustatytų visuomenės pagrindinių taisyklių. Tik gimęs vaikas nežino, kas yra gerai, kas blogai, koks jo elgesys bus priimtinas pasaulyje, o koks ne. Nagrinėjant vaiko raidos psichologiją, žinome, kad ankstyvoje vaikystėje vaikas yra egocentriškas. Ir jei tėvai neįves taisyklių, ribų, tuomet vaiko raida šiame etape sustos ir jis liks sutrikusio elgesio. Vaikui, nežinančiam taisyklių ir ribų, sunku pritapti, susirasti draugų, mokytis. Šeimoje nustatytos ribos vaiko ateičiai sukuria saugumą. Svarbu, kad vaikas suprastų netinkamo elgesio pasekmes. Ir jei vaikas žino, kad grupės draugas netinkamai elgiasi, nesilaiko grupės taisyklių, negirdi pedagogo, o grįžęs namo pasakoja apie tai tėvams, - tokio vaiko tėvai turi būti ramūs ir džiaugtis, kad jų vaikas yra tinkamai auklėjamas namuose bei ugdymo įstaigoje.
Yra sakoma - vienas lauke ne karys; taip ir pedagogas vienas neišugdys vaiko tinkamo elgesio. Kiekvienas pedagogas susiduria su ypatingesnio elgesio vaikais. Tačiau jei vaikui taisyklės, ribos bus nustatytos tik darželyje ir jų nebus laikomasi namuose, svečiuose, viešumoje, nesitikėkime, kad išugdysime tinkamą vaiko elgesį. Pedagogas turi ugdyti vaikuose suvokimą, kad visi esame skirtingi, skirtingai suprantame, skirtingai norime (vienas nori žaisti, antras piešti, trečias miegoti), bet kai esame bendruomenėje, turime laikytis tam tikrų bendrai sutartų taisyklių ir suprasti vieni kitus. Viena auklėtoja yra sakiusi, kad šiais laikais dirbti auklėtoja yra labai sudėtinga ne dėl skirtingų vaikų, kurie atsineša skirtingus bendravimo modelius iš šeimų (taip buvo visais laikais), kiek dėl pačių tėvų, kurie į auklėtojas žiūri per padidinamąjį stiklą. O kartais elgiasi ir nepagarbiai, nuvertina auklėtojos darbą.
Labai svarbus yra tėvų ir pedagogų abipusis bendradarbiavimas, atgalinis ryšys. Didžioji dauguma tėvų noriai girdi, išklauso pedagogo pastebėtus vaiko elgesio pakitimus ar esamas problemas. Sutikime, kad niekas vaiko geriau nepažįsta, kaip tėvai. Ir tik jie gali suteikti pedagogams informacijos, kuri padės kokybiškam vaiko ugdymui. Tuo pačiu pedagogas turi informuoti tėvus pastebėjęs vaiko elgesio pakitimus. Pavyzdžiui, po kelių savaičių bendro darbo, tėvų - namuose, pedagogų - darželyje, siekiant pakoreguoti vaiko netinkamą elgesį, buvo pasiekta puikių rezultatų. Socialinė kognityvinė Alberto Banduros teorija teigia, jog žmogus didžiąją dalį savo elgesio išmoksta stebėdamas kitus, todėl tėvų ir pedagogų pavyzdys bei bendradarbiavimas yra itin svarbūs.

Apie jausmus kalbėkitės atvirai. Vienas aktualiausių psichinės sveikatos patarimų vaikams - atvira komunikacija. Visada patikinkite vaiką, kad jis su Jumis gali dalintis savo jausmais, išgyvenimais, kad ir kas benutiktų. Jeigu vaikui kyla klausimų ar rūpesčių, parodykite, kad klausotės. Būtina dienos rutina. Psichologų teigimu, reguliarus dienos ritmas būtinas gerai vaiko emocinei sveikatai užtikrinti. Nustatykite laiką, kada mažieji valgo, žaidžia, ruošia namų darbus. Kalbant apie rutiną, ypač svarbus miego ritmas. Kad ir kaip vaikai norėtų naktinėti, kokybiškas, visavertis miegas sveikatai ir hormonų veiklai yra būtinas. Taip pat svarbi apsauga nuo negatyvių naujienų. Vaikai toli gražu neturėtų augti šiltnamio sąlygomis, tačiau tėvai turi atidžiai atrinkti ir riboti vaiką pasiekiančių naujienų turinį.
Subalansuota mityba. Gera emocinė savijauta neatsiejama nuo maisto. Ne veltui sakoma: esi tai, ką valgai! Į mitybos racioną reikėtų įtraukti kuo daugiau daržovių ir vaisių, jais keisti cukrų ir miltinius patiekalus. Laikas gryname ore. Tarp pamokų ir namų ruošos darbų, bent keletą valandų per dieną su vaikais praleiskite gryname ore. Nesvarbu, šviečia saulė ar byra lietaus lašai, tinkamai apsirenkite ir išeikite pasivaikščioti, pažaisti. Profilaktika. Gydytojai primena, kad būtina reguliariai stebėti vaiko sveikatos rodiklius, net jei jokių nusiskundimų nėra. Dienos rutina, atviri pokalbiai, sveika mityba ir laikas gryname ore užtikrins, kad Jūsų mažosios atžalos augs sveikos ir laimingos.

Vieni vaikų darželį lankantys vaikai per metus serga vos kartą ar du, o kiti sirguliuodami ar baiminantis net ir nedidelių susirgimų namuose praleidžia daugiau laiko nei ugdymo įstaigose. Vis dar nuolat girdime, kad tėvai vaikų į darželį neveda dėl to, kad šie ten nuėję nuo kitų vaikų užsikrečia įvairiomis ligomis. Tačiau nėra nieko blogo, jei vaikas per metus kelis kartus suserga sloga. Vedant vaiką į darželį susiformuoja natūralus imunitetas, kuris bus būtinas ir vėlesniame amžiuje. Anot specialistų, ikimokyklinio amžiaus vaikams 3-8 kartus per metus sirgti yra normalu, nes vaikų imunitetas dar tik formuojasi ir visiškai susiformuoja tik apie 11-12 gyvenimo metus. „Panacėjos, kad vaikai nesirgtų, nėra, tačiau svarbu sudaryti tinkamas sąlygas, kad imunitetas atliktų savo darbą. Tam svarbus yra vaikų fizinis aktyvumas, sveika mityba, veiklos ir poilsio higiena, buvimas lauke bet kokiu oru, grūdinimas, saugi emocinė aplinka. Kaip tik tam šiandien ikimokyklinio ugdymo įstaigose skiriama daug dėmesio ir siekiama užtikrinti vaikų priežiūros ir ugdymo vienovę“, - teigia docentė Stasė Ustilaitė. Kuo daugiau vaikai laiko praleidžia socializuodamiesi, tuo geresni socialiniai įgūdžiai susiformuoja. Tad psichinei vaikų sveikatai ikimokyklinės įstaigos turi milžinišką vaidmenį.
Lietuvos ugdymo įstaigos turi ilgamečio ir sistemingo darbo tradicijas stiprinant vaikų sveikos gyvensenos įgūdžius. Pavyzdžiui, visa Lentvario lopšelio-darželio „Šilas“ bendruomenė įsijungia į sveikatos stiprinimo veiklas. Tai leidžia sutelkti išskirtinės bendruomenės resursus ir perteikti vaikams tvarias bei visą gyvenimą išliksiančias žinias apie sveiką gyvenimo būdą. Lentvario lopšelio-darželio „Šilas“ mokytojos Irenos Kraičinskajos pranešime „Būk saugus. Savisaugos ugdymo veiklų idėjos“ išryškinta vaiko asmeninė atsakomybė už savo sveikos gyvensenos įgūdžių įtvirtinimą asmenybės struktūroje. Prelegentė pabrėžė, kaip svarbu ugdyti vaikų savisaugos jausmą - būnant pačiam atsakingam ir atsargiam namuose, gatvėje, gamtoje, siekiant išvengti susižalojimų ir traumų.
Pranešimu atskleista vaiko savireguliacijos ir savidisciplinos ugdymosi svarba, kuri paremta pasitikėjimo ir paramos pedagogine prieiga. Vilniaus lopšelio-darželio ,,Aitvaras“ mokytojos Kristina Kviklytė, Liuda Stasiulienė, Raimonda Giržadienė pristatė vaizdo pranešimą „Gamta - sveikatos šaltinis“, pabrėždamos, kad gamta - puiki ugdymosi aplinka, kurioje vaikai lavinami veikdami gamtoje. Kai nuo mažens kūnas pripranta prie fizinio krūvio, vėliau žmogus renkasi aktyvesnį gyvenimo būdą, o tai yra prevencija nuo daugelio ligų ir geros emocinės savijautos priežastis. Sumanūs pedagogai sugeba įtraukti vaikus į aktyvias veiklas ir sužaidybintas situacijas, stiprina jų vidinę motyvaciją aktyviai veikti ir tyrinėti supančią aplinką. Vilniaus lopšelio-darželio „Krivūlė“ ikimokyklinio ugdymo mokytojos Laima Norkūnienė ir Anželika Duk pristatė pranešimą „Tinkamos ir saugios priemonės vaikų sveikatai“, parodydamos, kiek daug džiaugsmo vaikams gali suteikti paprasti dalykai. Maišiagalos vaikų lopšelio-darželio mokytojos Karolina Misevič ir Daina Jermak išryškino visų 5 (regos, uoslės, klausos, skonio ir lytėjimo) receptorių aktyvinimo svarbą per patyrimą. Gargždų lopšelio-darželio „Gintarėlis“ pranešimas „Visuminis vaikų sveikatos stiprinimas“ apibendrino, kad reikalingas viską apimantis ir nuolatinis vaikų sveikatos stiprinimas, kuris sukurtų tvarų pokytį žmogaus gyvenime, padėdamas susiformuoti tinkamiems gyvensenos įgūdžiams. Judėjimas yra tiek fizinės, tiek emocinės žmogaus gerovės pagrindas.
Prieš atsakant į klausimą, leisti vaiką į darželį, ar ne, vertėtų permąstyti paplitusias nuomones ir mitus, atsižvelgti į psichologijos žinias apie vaiko raidą. Vis dėlto darželis gali būti labai naudingas, jei jis pradedamas lankyti laiku ir palaipsniui, padedant mažyliui įveikti stresą ir prisitaikyti prie naujos situacijos. Vaikų darželyje vaikas susitinka su bendraamžiais. Toks poreikis atsiranda apie trečiuosius - ketvirtuosius gyvenimo metus. Taigi, tinkamiausias amžius „išeiti į pasaulį“ - ne anksčiau kaip treji metai. Dauguma vaikų, būdami didelėje grupėje, kurioje nėra sąlygų nė akimirkai pabūti vienam, pervargsta. Be to, nuolatinis užimtumas, suplanuota veikla blokuoja vaiko kūrybiškumą, trikdo sugebėjimą pačiam atrasti mėgiamą užsiėmimą, pajusti ir išgyventi savuosius poreikius ir interesus. Sėkmingam bendravimo įgūdžių lavėjimui turėtų vadovauti suaugęs žmogus, kuris suburtų vaikus bendram žaidimui, padėtų nustatyti taisykles, spręsti nesutarimus. Kad darželio auklėtojas galėtų tai padaryti, grupėje turėtų būti ne daugiau kaip dešimt vaikų.
tags: #aukletojos #vaidmuo #stiprinant #vaiko #psichine #sveikata