Auklėjimo meno paslaptys: patarimai tėvams
Auklėjimas - tai nuolatinis procesas, reikalaujantis kantrybės, meilės ir išminties. Tėvai dažnai susiduria su klausimu, koks auklėjimo būdas yra geriausias. Nors universalaus atsakymo nėra, egzistuoja principai, kurie gali padėti sukurti tvirtus pagrindus vaiko asmenybės ugdymui.
Nustatykite dienotvarkę ir aiškias ribas
Vienas iš svarbiausių žingsnių, siekiant išvengti chaoso ir konfliktų namuose, yra aiškios dienotvarkės nustatymas. Tai padeda vaikams jaustis saugiau ir suprasti, ko iš jų tikimasi. Taip pat svarbu nubrėžti aiškias ribas. Šios ribos turi atitikti šeimos vertybes ir būti realios bei racionalios, kad vaikas galėtų jų laikytis.
Nustatytos taisyklės yra būtinos auklėjimo procese. Svarbiausia - laikytis jų nuosekliai. Jeigu įvesite taisyklę, o kitą dieną ją atšauksite, vaikas jausis nesaugiai ir pasimetęs.
Atidžiai klausykitės ir domėkitės vaiko jausmais
Pokalbiai apie tai, kaip sekėsi darželyje ar mokykloje, yra svarbūs, tačiau to nepakanka. Tėvams itin svarbu domėtis vaiko jausmais. Daugelis tėvų koncentruojasi į vaiko veiklą ir jos rezultatus, pavyzdžiui, nori išgirsti išmoktą eilėraštį ar pamatyti į vartus įspiriamą kamuolį. Tačiau tarpusavio ryšį sutvirtinsite ir pasitikėjimą auginsite kalbėdami apie jausmus.
Pažvelkite į pasaulį vaiko akimis. Tai - raktas, leisiantis geriau pažinti savo sūnelį ar dukrytę bei suprasti vaiko elgesį. Prisiminkite, kaip jautėtės, kai buvote maži.
Būkite sąžiningi ir laikykitesi žodžio
Nebijokite pasakyti „atsiprašau“. Jei pasielgėte netinkamai ir sąžinė dėl to neduoda jums ramybės, pripažinkite savo klaidas, pasakykite, kad gailitės. Nemeluokite vaikams. Mes galime juos apgauti, tačiau už tai teks brangiai sumokėti prarastu pasitikėjimu arba bauginančio pasaulio paveikslo sukūrimu.
Nepamirškite pažadų. Užmaršumas - tai apgaulės atmaina. Vaikas prisimins ir įsižeis. Jei žadate - laikykitės savo žodžio. Jei nežinote, ką atsakyti, geriau patylėkite ir pamąstykite. Nieko baisaus, jei atsakymą vaikui duosite ne tą pačią, o kitą dieną. Jei nenorite atsakyti, pagalvokite, kodėl: ar jūs bijote dėl vaiko, ar baiminatės, kad tiesa sugriaus jūsų pačių gyvenimą? Atminkite, kad vaikai gali priimti bet kurią tiesą, jei ją normaliai priima suaugusysis.
Suderinkite auklėjimo principus
Svarbu, kad abu tėvai suderintų auklėjimo principus - nekonkuruokite ir prie vaiko neabejokite vienas kito sprendimais. Vaikams reikia aiškumo ir saugumo, todėl svarbu, kad abu tėvai laikytųsi vieningos linijos ir gerbtų vienas kito autoritetą.
Nepamirškite savęs
Nepamirškite savęs ir savo asmeninių poreikių! Suprantama, vaikas - turbūt brangiausia, ką turite, tačiau jei viską atiduosite tik jam, jums neliks nieko. Jeigu vaiko priežiūra tampa labai sunkiu ir varginančiu darbu, o kantrybė pamažu senka ir jaučiatės vis irzlesni, skirkite šiek tiek laiko vien tik sau.
Kaip kalbėti su vaikais: ko vengti
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kaip bendraujate su vaikais, nes kai kurie žodžiai gali turėti neigiamos įtakos jų savivertei ir psichologinei būklei.
Žodžiai, kurių reikėtų vengti:
- „Čia visiška smulkmena, tikrai neverta jaudintis.“ Suaugusiems vaikų ir paauglių problemos kartais atrodo juokingos, nevertos dėmesio. Tačiau svarbu susilaikyti nuo neigiamo vertinimo.
- „Tu toks pats, kaip tavo tėvas. Kodėl negalėtum būti kaip brolis?“ Toks pasakymas gali užgauti tiek vaiką, tiek tėvą, su kuriuo vaikas yra lyginamas. Vaikas jaučiasi blogai, girdėdamas savo tėvus kalbant neigiamai apie vienas kitą. Lyginimas su broliu ne tik žeidžia, bet ir supriešina vaikus.
- „Tu niekada nieko nepadarai gerai. Tu niekam tikęs/usi.“ Tokie žodžiai vaiką žemina. Neretai tėvai siekia sugėdinti, manydami, kad tai yra geras būdas vaiką nubausti, tačiau toks auklėjimas nesuteikia vaikams reikalingų įrankių išmokti naujų bendravimo įgūdžių, atvirkščiai, skatina atsiriboti.
- „Tu man nusibodai!“ Tai piktas ir skaudinantis grasinimas. Išgirdęs tokią frazę, vaikas jaučiasi atstumtas.
- „Geriau jau būčiau neturėjęs/usi vaikų.“ Šie žodžiai, pasakyti ginčo ar nuovargio akimirką, gali sukelti vaikui didelę traumą.
- „Aš taip pat tavęs nekenčiu!“ Išgirdęs tokius žodžius, vaikas gali galvoti: „Jeigu mano tėvas/motina mano, kad aš bjaurus, vadinasi, toks ir esu.“
- „Jei ir toliau taip elgsiesi, niekada negausi …!“ Toks grasinimas, mainais už gerą elgesį siūlant apdovanojimą, nėra tinkamas būdas susitarti su vaiku ar jį įtikinti pradėti elgtis kitaip.
- „Aš tau draudžiu…“ Tėvų baimė dėl vaiko saugumo, dažnai verčia drausti jam tam tikrus dalykus. Tačiau draudimas nepadeda vaikui tapti nuolankiu, atvirkščiai, sužadina paslėptą norą elgtis būtent taip.
- „Niekas tavęs nemėgs, jeigu taip elgsiesi!“ Vaikas nori pritapti prie kitų ir būti mėgstamas. Jūs negalite gėdinti savo vaiko, kad jis pradėtų elgtis geriau.
Kreipkite dėmesį į vaiko elgesį, o ne į jį patį. Jūs galite būti mylinčiu ir priimančiu mama/ tėčiu, ir tuo pat metu tvirtu nustatant taisykles ir išsakant savo lūkesčius. Norint, kad vaiko elgesys pasikeistų, nereikia jo pulti asmeniškai arba pravardžiuoti.
Dr. Danielio Ameno paslaptis, kaip priversti vaikus jūsų klausytis
Ugdykite atsakomybės jausmą
Praktiškai neįmanoma vaikui sužadinti atsakingo elgesio, jeigu patys tėvai elgiasi priešingai. Įvertinkite savo pačių atsakomybės jausmą. Ar pažadėję anksčiau grįžti iš darbo ir surengti sniego gniūžčių karą, tėvai laikosi savo žodžio? Ar nepiktnaudžiauja vaikui nuolat į rankas įduodami išmanųjį telefoną, kad galėtų ramiai žiūrėti televizorių?
Pasitikėkite savo vaiku. Akcentuokite pozityvųjį aspektą. Pavyzdžiui, sakykite: „Kaip džiaugiuosi - tu jau paaugai, esi sumanesnis, didesnis, todėl nuo šiol gali pats dėtis daiktus mokyklai / laistyti gėles / šerti augintinį / savarankiškai tvarkytis kambarį. Tikiu, tau tikrai pavyks”.
Leiskite patirti natūralias pasekmes. Jei vaikas neprisiėmė atsakomybės ir neatliko savo pareigų, derėtų leisti patirti susiklosčiusį rezultatą. Pavyzdžiui: „Pamiršai padaryti namų darbus ir gavai neigiamą pažymį? Suprantu ir užjaučiu - tau pikta ir liūdna. Tikiu, kad kitą sykį pavyks būti atsakingesniam”. Nepamirškite, labai svarbu tiksliai fiksuoti lūkstį ir įvardyti pasekmę, tačiau ne mažiau svarbu išreikšti pasitikėjimą savo vaiku ir padrąsinimą.
Atsakomybės sąvokoje slypi ne tik sunkumo, bet ir labai daug žavesio bei pozityvumo. Savo galios, vertės pajautimas ir puoselėjimas - tai nauda, kurią vaikas gali gauti savarankiškai sutikdamas mažesnius ir didesnius gyvenimo iššūkius, spręsdamas kasdienines problemas.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
