Dirvos paviršiaus mulčiavimas naudingas daugeliu požiūrių: palaiko pastovesnę dirvos temperatūrą, trupininę struktūrą, saugo drėgmės atsargas joje, didina dirvos purumą, sudaro geresnes sąlygas joje gyvenantiems mikroorganizmams, tuo pačiu veikia ir žemės ūkio augalų augimą bei derlių.
Tačiau vienas iš svarbiausių pasėlių mulčiavimo tikslų - mažinti piktžolių kiekį.
Pasėlių mulčiavimas ypač svarbus ekologinėje žemdirbystės sistemoje - atsisakius herbicidų naudojimo, tenka ieškoti alternatyvių piktžolių kontrolės priemonių. Be to, mulčiavimas organinėmis liekanomis užbaigia maisto medžiagų apykaitos ciklą ekologiniame ūkyje.
Mulčiai plačiausiai naudojami ten, kur žemės ūkio augalams gerai augti trūksta drėgmės. Daug tyrimų su mulčiais atliekama Indijoje, Pakistane, Maroke, Kenijoje, Meksikoje. Tačiau išsaugoti drėgmę svarbu ne tik Afrikoje ar Azijoje. Mūsų klimato zonoje taip pat pasitaiko sausringų metų arba periodų. Lietuvoje kritulių iškrinta daugiau kaip 600 mm per metus - šio kiekio pakanka daugumai pas mus auginamų augalų. Tačiau krituliai dažnai pasiskirsto labai netolygiai per augalų vegetacijos laikotarpį ir augalams pritrūksta drėgmės tada, kai jos labiausiai reikia. Mulčiuotoje dirvoje drėgmė išsilaiko ilgiau, jos mažiau išgaruoja.

Kokio storio mulčio sluoksnį reikia naudoti? Įvairiose šalyse rekomendacijos skiriasi. Pavyzdžiui, Norvegijoje iškart po sodinimo braškės mulčiuojamos 7 cm storio pjuvenų sluoksniu. Dažnai nurodomas ne mulčio sluoksnis, bet jo kiekis 1 ha. Paskleistos ryžių augalų liekanos sudaro 2,3-4,4 t ha-1, kartais net iki 9,5 t ha-1. Indijoje medžių lapų mulčio naudojama 10 t ha-1. Nigerijoje tirta žolės mulčio norma buvo 12,5 t ha- 1, Botsvanoje (Afrika) - 5 t ha-1 stambių augalinių liekanų. Dažnai kaip mulčias lauke paliekamos visos augalų liekanos arba nupjauti, susmulkinti ir paskleisti tarpiniai augalai. Vokietijoje bulvių pasėlyje mulčiavimui naudota 2,5-5 t ha-1 šiaudų. Apibendrinus galima teigti, kad mulčio sluoksnio storis, priklausomai nuo mulčiavimo tikslo, gali būti nuo 2 iki 15 cm.
Geriausia mulčiuoti pavasarį, kai dirva jau įšilusi, bet dar nevisai išdžiūvusi. Mulčiuojama po augalų sodinimo ar sudygimo. Kai kuriais mulčiais mulčiuoti augalai nukenčia nuo pavasarinių šalnų daugiau negu augalai, augę nemulčiuotoje dirvoje. Tuo įsitikinta ir atliekant tyrimus LŽŪU. Pirmaisiais metais (2004 m.) lauko bandyme pasėtos pupelės. Nuo vėlyvųjų šalnų labiausiai nukentėjo pupelės, augusios šiaudais ir pjuvenomis mulčiuotuose laukeliuose, bet nepastebėta neigiamos žolės ir durpių mulčio įtakos. Atsėjus pupeles, vėl pasikartojo šalnos ir vėl labiausiai nukentėjo pupelės, augusios šiaudais ir pjuvenomis mulčiuotuose laukeliuose. Mulčiuojant jautrius šalčiui augalus, geriau paskleisti mulčią vėliau, kai praėjęs didžiausias pavasarinių šalnų pavojus.
Nuo 2004 m. Lietuvos žemės ūkio universiteto Pomologiniame sode atliekami įvairių organinių mulčių naudojimo tyrimai. Mulčiavimui naudoti žieminių kviečių šiaudai, žemapelkių arba tarpinio tipo vidutiniškai susiskaidžiusios durpės, įvairios medienos pjuvenos (medienos pjovimo atliekos iš lentpjūvės) ir dažnai pjaunama vejų žolė. Mulčiai buvo dedami skirtingu - 5 cm ir 10 cm - sluoksniu. Visuose laukeliuose 2004 m. augintos pupelės Baltija, 2005 m. - svogūnai Štutgarter Rysen, 2006 m. - burokėliai Cylindra, 2007 m. - kopūstai Kamenaja golovka, 2008 m. - bulvės Anabela. Visi augalai sodinti eilutėmis 0,5 m atstumu, tik bulvės augintos rečiau - 0,7 m atstumu tarp eilučių.
Geriausias laikotarpis mulčiuoti - ankstyvas pavasaris, nes tuo metu dar tik prasideda pavasarinių piktžolių dygimas, o mūsų auginami daugiamečiai augalai dar nepradėjo vegetuoti. Tačiau jei pasodinote naują augalą ne pavasarį, tai jį mulčiuokite iškart po pasodinimo, kad nedygtų vėlyvėsnės piktžolės ir drėgmė būtų išlaikyta. Jei mulčiuosite daržą, tai rekomenduojame tai daryti pavasarį, kai jau bus įšilusi dirva, nes kitu atveju mulčas neleis jai įšilti ir sėklų dygimas bus sulėtėjęs. Nemulčiuokite augalų vėlyvą rudenį, kai dirva nespėjusi įšalti, nes tai bus puikus peržiemojimo būstas griaužikams.
Kad mulčas atliktų savo funkciją, tai būtina teisingai atlikti mulčiavimo darbus. Prieš mulčiavimą reikėtų visas piktžoles išravėti ir augalus pasitręšti. Jei norite garantuotai neturėti piktžolių, tai rekomenduojame dar pasitiesti plėvelę, kuri praleistų drėgmę, bet nepraleistų šviesos. Mulčas turėtų būti dedamas ant sudrėkinto paviršiaus. Jei pasirinkote biologiškai skaidų mulčą, tai jo sluoksnis turėtų būti bent 5-7,5 cm storio. Jei yra galimybė, tai dėkite storesnį sluoksnį 10-15 cm. Palikite bent 2-5 cm aplink augalą ar jo kamieną be mulčo, kad ant jo nesikauptų drėgmė ir augalas neapsikrėstų ligomis ar kenkėjais. Jei sodinate pavienius medžius ar krūmus, tai mulčą reikėtų dėti pagal augalo lają.
Šiuo metu, kai prie namų daugelis augina didesnį ar mažesnį vejos plotą, atsiranda problema, kur dėti dažnai pjaunamą vejos žolę. Aišku, galima naudoti žoliapjoves su mulčiavimu, kai nupjauta žolė paskleidžiama ten pat, kur pjaunama. Šiuo atveju pjauti tenka ypač dažnai, nes didesnis žolės kiekis gadina estetinį vejos vaizdą. Pjaunant šiek tiek rečiau, susidaro dideli žolės kiekiai. Nuo seno žinoma, kad vejų žolę ir kitas organines liekanas galima kompostuoti ir vėliau panaudoti kaip vertingą organinę trąšą darže ar gėlyne. Dabar, kai gyvenimo tempas didėja, kai ne kiekvienas jaunas žmogus turi noro ir kantrybės ruošti kompostą, žolę galima panaudoti ir paprasčiau - mulčiui. Deja, labai dažnai galima pamatyti pakelėje, pamiškėje, sąvartyne ar laukuose išverstą smulkintą vejų žolę, kuri pasmerkta tiesiog supūti.

Mulčiavimo įtaka pasėlio piktžolėtumui nėra vienoda. Įvairiose šalyse atliktų tyrimų duomenimis, augalų liekanomis padengus dirvos paviršių, priklausomai nuo liekanų sluoksnio storio, labiausiai sumažėja trumpaamžių piktžolių dygimas. Lietuvoje atlikti tyrimai taip pat parodė, kad mulčiavimas durpėmis geriau slopina trumpaamžių piktžolių augimą, o daugiametės lengviau įveikia mulčio sluoksnį. LŽŪU atliktų tyrimų duomenys parodė, kad mulčiavimas šiaudais, durpėmis, pjuvenomis ir smulkinta žole 5 ir 10 cm storio sluoksniu esmingai mažino piktžolių dygimą. Mulčiuotuose laukeliuose rasta mažiau ir trumpaamžių, ir daugiamečių piktžolių. Tačiau analizuojant sudygusių piktžolių rūšinę sudėtį, dažnai gaunami skirtingi rezultatai. Mulčiuotame pasėlyje kai kurių daugiamečių piktžolių atžėlimas sumažėja, bet kai kurių, pavyzdžiui, dirvinių usnių, - netgi pradeda didėti, jei į dirvą nuolat įterpiamas nesusiskaidęs (šiaudų, durpių, pjuvenų) mulčias, kuris didina dirvos purumą ir sudaro geresnes sąlygas daugiametėms piktžolėms atželti. Tačiau mulčiuojant dirvos paviršių organinėmis liekanomis, gali pagausėti ir kai kurių trumpaamžių piktžolių rūšių. 2004 m. šiaudais mulčiuotuose laukeliuose gausiai dygo bekvapiai šunramuniai, o 2008 m. antroje vasaros pusėje žole mulčiuotuose laukeliuose - vienametės miglės. Šių piktžolių daigų kiekio didėjimą galėjo lemti jų sėklos, patekusios į laukelius su mulčiais. Todėl ypač svarbu prieš mulčiuojant įsitikinti, kad mulčiavimui skirtos augalų liekanos nėra užterštos subrendusiomis piktžolių sėklomis. Dažniausiai, jei naudosime mulčiui pirmą kartą pavasarį pjaunamą vejų žolę, tai labai didelė tikimybė, kad joje bus vienametės miglės sėklų. Panaši grėsmė kiltų ir mulčiuojant žole, pjauta po kiaulpienių žydėjimo, nes nemaža dalis kiaulpienių sėklų gali patekti ir į mulčią. Reikėtų paminėti, kad žolės mulčias per 1,5-2 mėnesius beveik suyra, todėl norint gauti kuo didesnį efektą, liepos viduryje ar pabaigoje vejų žole galima mulčiuoti pakartotinai. Bendrą piktžolių kiekį gerai mažina ne tik žolės mulčias (išskyrus 2008 m.), bet ir kiti mulčiai (šiaudai, durpės, pjuvenos). Tačiau pasėliams mulčiuoti reikėtų pasirinkti mulčius, kurie esmingai mažina piktžolių kiekį, bet nemažina žemės ūkio augalų derliaus.
Nustačius įvairių organinių mulčių įtaką žemės ūkio augalų derliui, paaiškėjo, kad ji yra labai nevienoda. Dirvos paviršius, padengiamas dažnai pjaunama vejų žole, ne tik gerai stabdo piktžolių dygimą, bet ir didina žemės ūkio augalų derlių. Žolės mulčias esmingai didino visų tirtų augalų - pupelių, svogūnų, raudonųjų burokėlių, baltagūžių kopūstų ir bulvių - derlių, šiaudų ir durpių mulčias - tik kopūstų ir bulvių. Mulčiavimui naudotos pjuvenos esmingai mažino visų bandyme augintų augalų derlių. Akivaizdu skirtumą tarp augalų vystymosi galima stebėti per visą augalų vegetaciją. Augalai, mulčiuoti pjuvenomis, skurdo ir derlius (jei jis gaunamas) buvo labai menkas. Aišku, viena iš priežasčių gali būti tai, kad pjuvenas skaidantys mikroorganizmai ima iš dirvožemio maisto medžiagas ir jų neužtenka augantiems augalams, jeigu augalų papildomai netręšiame. Tuo tarpu smulkinta žolė greitai irdama atpalaiduoja maisto medžiagas ir jomis aprūpinti augalai gerai ir greitai auga.
Pastebėjus, kad žolės mulčias ne tik palaiko drėgmę bei mažina piktžolėtumą, bet ir didina derlių, bandymai daryti darže ir šiltnamyje. Šiltnamyje mulčiuotos paprikos, agurkai, pomidorai, o lauke - cukinijos, agurkai, salierai, porai. Žole mulčiuoti augalai labai intensyviai augo, juos reikėjo mažiau laistyti. Ravėti teko tik visai prie pat kultūrinio augalo išdygusias piktžoles, mat mulčio nebuvo dėta visai prie pat augalų, kad nebūtų pakenkta patiems augalams.

Mulčiavimas - agrotechnikos būdas, kai dirvos paviršiaus yra padengiamas įvairiomis organinėmis medžiagomis. Šiuo būdu bandoma atkartoti natūraliai gamtoje, miško ar pievos nuokritų sluoksnyje, vykstančius procesus. Tokiame nuokritų sluoksnyje gyvena begalė įvairiausių mikroorganizmų, kurie atlieka negyvos organikos skaidymą ir tokiu būdu teikia maisto medžiagas augalams. Kaip jau minėjome, mulčiavimas atkartoja gamtoje vykstantį dirvodaros procesą. Juk esate atkreipę dėmesį, kad pievose bei miškuose nėra tuščio žemės lopinėlio: žemė yra apaugusi augalais arba padengta organiniu sluoksniu (lapais, spygliais, šakelėmis). Visos augalinės atliekos krenta tiesiai po augalais, šį procesą galima palyginti su kompostavimu, tik ne krūvoje, o tiesiai prie augalų šaknų.
Mulčias gali būti visiškai natūralus, organinių atliekų (apvytusi nupjauta žolė, šiaudai, lapai) arba dekoratyvinis (dažytos medienos gabalėliai arba medžio žievės). Specialistai rekomenduoja prie augalų naudoti natūralų mulčią. Gėlyne, naudojant dekoratyvinį mulčią, turėtų dominuoti augalai, o mulčias likti tik kaip fonas tarpuose.
Mulčiavimo plėvelė yra speciali danga, kuri dedama ant žemės paviršiaus, kad būtų apsaugota augalų šaknų sistema ir užtikrintas geresnis jų augimas bei vystymasis. Dirvožemio išlaikymas. Mulčiavimo plėvelė apsaugo dirvožemį nuo tiesioginės saulės spindulių, taip mažindama išgarinimą ir išlaikydama drėgmę. Tai ypač svarbu sausose klimato sąlygose, kai dirvožemis gali greitai išsausėti. Piktžolių kontrolė. Uždengus mulčiavimo plėvele, piktžolėms yra sunkiau augti, todėl mažiau laiko skirsite piktžolių šalinimui. Temperatūros reguliavimas. Pavasario ir vasaros temperatūrų svyravimai gali turėti neigiamą poveikį augalų šaknų sistemai. Mulčiavimo plėvelė padeda stabilizuoti dirvos temperatūrą, apsaugant šaknis nuo pernelyg didelių šilumos svyravimų. Mulčiavimo plėvelė padeda reguliuoti dirvožemio temperatūrą. Maistingų medžiagų išlaikymas. Kai mulčiuojate plėvele, ji laikys dirvožemyje esančias maistingas medžiagas, o tai padeda augalams geriau augti. Organinės medžiagos su laiku supūsta ir tampa maistinių medžiagų šaltiniu šiems mikroorganizmams. Estetinis aspektas. Mulčiavimo plėvelė gali suteikti jūsų kiemui tvarkingą ir patrauklų įvaizdį.
Pasirinkite tinkamą mulčiavimo plėvelę. Egzistuoja įvairių rūšių mulčiavimo plėvelių, todėl svarbu pasirinkti tinkamą pagal jūsų augalų rūšį ir klimato sąlygas. Paruoškite žemę. Prieš dedant mulčiavimo plėvelę, patikrinkite, kad dirvožemis būtų lygus ir išlygintas. Padėkite mulčiavimo plėvelę. Dėkite mulčiavimo plėvelę ant paruošto dirvožemio, užtikrinkite, kad ji būtų gerai pritvirtinta ir padengtų visą norimą plotą. Sodinkite augalus. Kai mulčiavimo plėvelė jau yra paklota, galite pradėti sodinti savo augalus. Papildoma priežiūra. Po sodinimo reguliariai patikrinkite mulčiavimo plėvelę, kad užtikrintumėte, jog ji yra „vietoje“ ir vis dar tinkamos būklės. Mulčiavimo plėvelė yra puikus įrankis palaikant sveiką ir tvarkingą kiemą. Ji padeda išlaikyti drėgmę, kontroliuoti piktžoles, reguliuoti temperatūrą ir išlaikyti maistingas medžiagas dirvožemyje. Naudojant mulčiavimo plėvelę, jūsų kiemas ne tik bus sveikesnis, bet ir atrodys tvarkingai ir patraukliai.
Mulčas - tai natūrali arba dirbtina medžiaga, skirta dirvos paviršiaus padengimui. Padengiant žemės paviršių mulču, piktžolės nebegauna šviesos ir jų paplitimas būna suvaldomas. Tačiau dažnai pamirštama, kad mulčiavimas turi ir daugiau pliusų, apie kuriuos plačiau šiame straipsnyje.
Šiam mulčiui priskiriama: nupjauta žolė, šiaudai, pušų žievė, medžių lapai, nedažytas kartonas, durpės, grikių lukštai, kompostas, medžio čipsai, pjuvenos. Nupjautos žolės mulčą labai pamėgo daržininkai, nes jis nėra labai išvaizdus, bet savo funkcijas atlieka puikiai. Nupjauta žolė, medžių lapai, susmulkintas šienas yra priskiriami prie lengvai skaidomo mulčo, tad jį gali tekti papildyti sezono metu. Jei norite mulčiuoti savo vaismedžius ar vaiskrūmius ir nenorite to daryti dažnai, tai rekomenduojame išbandyti ilgiau skaidomas medžiagas - pjuvenas, didesnius šiaudus, medžio čipsus, žievę.
Šio tipo mulčas neturės tokių privalumų, kaip dirvožemio struktūros gerinimas ar derlingumo didinimas. Bet jei jūsų pagrindinis tikslas - piktžolių kontrolė, tai jie puikiai atlieka šią funkciją, kai kurie tausoja drėgmę ir atrodo dekoratyviai. Šio mulčo nerekomenduotuve mulčiuoti vaismedžių ar vaiskrūmių, tad naudokite tik dekoratyviniams augalams. Mulčo pavyzdžiai: akmenukai, skalda, dirbtinė žolė, smėlis, žvyras, stiklo granulės. Prieš rinkdamiesi tokį mulčą, atkreipkite dėmesį į jo spalvą, nes tamsus mulčas turi savybė sugerti saulės šviesą ir ją atiduoti žemės paviršiui, o šviesus priešingai - atspinti saulės spindulius ir neleidžia žemės paviršiui įkaisti. Be to, neorganinis mulčas neyra, tad norint keisti augalų kompoziciją teks jį visą surinkti ir pašalinti.

Užsisakėte augalų internetu iš www.tadoukis.lt ir išpakavus siuntą nežinote, ką daryti su kartonine pakuote? Mes rekomenduojame jos neišmesti ir iškirpus pomedžio formos apskritimą arba jį suplėšius į gabaliukus, detales padėti ant plikos žemės, o ant viršaus užberti nupjautois žolės, pušų žievės ar kito mulčo, kad neišpūstytų kartono.
Prie visų naudų augalui, negalima pamiršti, kad mulčas padeda sukurti vientisumą jūsų sklype. Jei savo gėlynuosenaudosite tą patį mulčą kaip ir sode, tai ne tik priduos tvarkos, bet ir vaizdas bus malonesnis akiai.
Mulčiavimas, anot daržo tinklaraštininės, lyg naujas 2025 metų daržo „trendas“. „Apie mulčiavimą šiuo metu sulaukiu daugiausia klausimu, o ir pati apie tai dalinuosi daug, nes tai labai aktualu ir itin naudinga tiek sodo, tiek daržo augmenijai”, - sako Dalia. „Augalų mulčiavimas veikia ne tik kaip drėgmę sulaikantis barjeras. Šiltnamyje šviesus mulčas leidžia dirvožemiui ne taip įkaisti ir taip apsaugo ten augančių augalų šaknis, tačiau tai bene pati geriausia, natūraliai susidaranti augalų trąšą“, - pasakoja daržininkė. Visas derlingumo procesas vyksta ten, kur dirvos paviršius liečiasi su mulčiu. Būtent šis procesas užtikrina augalams pilnavertę mitybą. Visai nesvarbu, kiek susikaupia humuso. Svarbiausia, kad dirvodaros procesas vyksta nenutrūkstamai. Rudenį pradėjus vėsti orams pamulčiuotose lysvėse augantys augalai daug vėliau pajus vėstančius orus, taip pat vėstančios naktys bus ne tokios šaltos augalų šaknims.
„Mulčiavimas yra tiesioginis gamtos atkartojimas, aš visada sakau, kad daržininkaujant turime atsižvelgti į gamtą, mulčiuotose lysvėse vyksta natūralūs ir ypač svarbūs procesai. Tiesa, mulčias daug svabesnis ne patiems augalams, o dirvos paviršiuje esantiems mikroorganizmams, kurie maitinasi mulčiu ir pagerina medžiagų įsisavinimą ten augantiems augalams. S. Jasionis knygoje „Gamtinė Žemdirbystė“ teigia, kad geriau, kai mulčio sudėtis įvairių rūšių, taip lysvėje atsiranda didesnė mikroorganizmų įvairovė, o kartu augalai aprūpinami įvairesnėmis maisto medžiagomis“, - žiniomis dalinasi Dalia Rimkė. „Pakeltas lysves visuomet mulčiuoju, tačiau to nesirinkau daryti šiltnamyje, o šiais metais man norisi vėl bandyti jį mulčiuoti. Vienais metais mulčiavau savo šiltnamį, bet tikiu, buvo per storas jo sluoksnis ir rudenėjant apsigyveno drugelių vikšrai, kurie pradėjo maitintis paskutiniaisiais pomidorais. Jausmas - ne iš maloniausių, todėl nusprendžiau nebemulčiuoti. Šiais metais daug purenau šiltnamio žemę, švelniai, su patogiais įrankiais, kad neužkabinčiau šaknų purendama dirvą. Man šiltnamis atrodė tvarkingiau, visada išpurenta žemė. Tad jeigu sprendžiate, ar šiltnamyje mulčiuoti, prisiminkite, kad nusprendus to nedaryti teks dažniau ravėti ir dažniau laistyti. Nusprendus mulčiuoti - nedenkite storo mulčio sluoksnio iškart, nes tai gali prišaukti pelėsį šiltnamį“,- savo patirtimi dalinasi Dalia.