Mėsa yra nepaprastai svarbus maisto produktas kūdikiams ir mažiems vaikams, padedantis išvengti geležies stokos mažakraujystės. Joje gausu nepakeičiamų aminorūgščių, visaverčių baltymų, vitaminų (B1, B2, B3, B6, B12, folio rūgšties) ir mineralinių medžiagų (geležies, cinko, kalio, fosforo, magnio, vario, sieros). Baltymai - vertingiausia mėsos sudedamoji dalis, ypač reikalinga raumenims ir gyvybiniams organams vystytis. Geležis ne mažiau vertinga mažo žmogučio organizmui, ji dalyvauja kraujo gaminimo procese ir sumažina anemijos tikimybę.
Daugiausia šio gėrio - raudonoje mėsoje, pavyzdžiui, jautienoje, neriebioje kiaulienoje, ypač gausu liežuvyje ir širdies raumenyje. Vitaminų mėsoje taip pat nemažai, daugiausia - B12, kuris itin svarbus virškinimo sistemai, kraujo kūnelių gamybai bei nervų sistemai.

Svarbu pradėti kūdikius maitinti mėsa ne per vėlai. Mėsos galima pradėti duoti nuo 6-7 mėnesių, jeigu jūsų kūdikis jau pabandė daržovių ir kruopų košes. Jei mažylis žindomas, šis laikas gali būti nukeltas keliais mėnesiais vėliau, tačiau irgi jau po daržovių ir kruopų įvedimo. Svarbu atsižvelgti, kad kiekvienas mažylis auga ir vystosi individualiai, todėl laikas, kada vaiko valgiaraštyje turi atsirasti mėsa, tėra rekomenduojamas.
Pirmąjį pusmetį išnešiotam kūdikiui užtenka geležies, gautos gyvendamos mamos pilvelyje. Tačiau jei į pasaulį pasibeldė anksčiau, geležies atsargų jam taip pat pritrūksta anksčiau, nes geležis vaikelio organizme kaupiasi paskutinį nėštumo trimestrą.
Pradėti reikėtų nuo šaukštelio (20-30 gramų) ir palaipsniui didinti kiekį. Kas mėnesį iki pirmojo gimtadienio pridedant po dešimt gramų. Nuo 1 metų vaikas gali suvalgyti iki 100 gramų mėsos. Mėsos kūdikiui užtenka duoti vieną kartą per parą.
Nebūtina, kad vaikas mėsą valgytų kasdien: pakanka jos duoti 3-5 kartus per savaitę po 40-60 gramų per dieną. Kartais mėsą galite pakeisti žuvimi (be kaulų), pupelėmis, lęšiais ar avinžirniais (pastarieji produktai tinka ir vegetarams bei mėsos kategoriškai nevalgantiems vaikams).
Kūdikių ir mažų vaikų mėsos patiekalai gali būti gaminami iš įvairios liesos mėsos: veršienos, jautienos, kiaulienos, triušienos, nutrijos mėsos, paukštienos (vištienos, putpelienos, kalakutienos, strutienos). Geriau tinka jaunų gyvulių mėsa ir paukštiena. Pirmiesiems mėsos patiekalams tinka triušiena, veršiena, neriebi kiauliena.
Pirmiausia reikėtų pradėti nuo triušienos, veršienos ir kalakutienos. Šios mėsos lengviausiai virškinamos, nes turi mažiau jungiamojo audinio. Jautienoje geležies yra daugiau, nei veršienoje, tačiau veršiena lengviau pasisavinama. Kuo jaunesnio gyvūno mėsa, kuo mėsa liesesnė - tuo ji lengviau pasisavinama.
Kalakutiena yra vienas iš geriausių pasirinkimų, supažindinant kūdikį su mėsa. Ji itin lengvai virškinama, turi daug baltymų, vitaminų ir mineralinių medžiagų. Daugiausia geležies yra tamsesnėje kalakutienoje, t.y. šlaunelių mėsoje.
Nors antiena, žąsiena, aviena dažniausiai būna riebi, dėl ko mažiau tinka pirmajam įvedimui, maistui alergiškiems vaikams dažnai tinka triušiena, aviena, nutrijos mėsa. Dietologė Daiva Markauskaitė sako, kad avieną ypač aktualu valgyti vaikams ir vyresniems žmonėms.
Avienos mėsa ypač vertinga ir daug sveikesnė - žmogaus organizmas pasisavina ne tiek daug avienos riebalų, kaip kiaulienos. Avienoje gausu fluoro, kuris apsaugo dantis nuo ėduonies, o jos riebaluose mažai cholesterolio, todėl ji neužkemša kraujagyslių. Avieną naudinga valgyti ir norint išvengti diabeto, nes ji puikiai stimuliuoja kasos darbą. Šioje mėsoje gausu kalio, magnio, jodo, geležies, B grupės vitaminų, o taip pat - karotino, fosforo, vario, seleno ir cinko.
Visgi bandoms augant teko keisti avininkystės strategiją. Maždaug prieš 8000 m. neolito žmonės bandas pradėjo ginti į atokesnes pievas. Avys laikytos savotišku išgyvenimo garantu. Mat jos teikė pieną, mėsą, šilumą ir buvo naudojamos net kaip pinigų ekvivalentas. Avių augino visoje Europoje, dalyje Azijos ir Šiaurės Afrikoje. Iš pradžių naudotasi mėsa, vėliau pienu, galiausiai vilna. Avių laikyta ir Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje.
Avienos nauda:
Visų pirma atkreipkite dėmesį į avienos spalvą: taip galite nustatyti apytikslį gyvūno amžių. Pavyzdžiui, ėriena, kuri laikoma švelniausia, yra šviesiai rausvos arba šiek tiek rausvos spalvos su minimaliu riebalų kiekiu. Paprastai tokia mėsa parduodama tik žiemą ir pavasarį. Jauno avino mėsa šviesiai raudona, o suaugusio - sodriai raudona arba raudonai kaštoninė. Abiem atvejais riebalų nėra daug, o jie balti ir gana tankūs. Sena mėsa, kuri dažniausiai būna beskonė, tamsiai raudonos spalvos, riebalai birūs ir geltoni.
Geriausia mėsa - 1,5-2 m. avių. Jaunų gyvulių mėsa skaisčiai raudona, o lajus - šviesiai rausvas. Tačiau ir vyresnių avių mėsa vertinga ir gardi, jeigu parenkami tinkami prieskoniai. Vertingiausia avienos mėsa yra nugarinė, šonkauliai. Iš kumpio visada puikiai pavyksta plovas, troškiniai, kibinai. Renkantis ėrieną, reikėtų rinktis kuo jaunesnio gyvulio mėsą, kuri nebeik neturi kvapo.

Kūdikiams, vaikams, alergiškiems karvės pienui, labiau tinka vištiena, kalakutiena, triušiena, strutiena. Jei kūdikis, vaikas alergiškas kiaušiniui - labiau tinka galvijų mėsa. Maistui alergiškiems vaikams dažnai tinka triušiena, aviena, nutrijos mėsa. Alerginės reakcijos į mėsą gali atsirasti ir dėl įvairių medžiagų, esančių kombinuotuose pašaruose, kuriais buvo šertas gyvūnas. Alergija mėsai pasitaiko nedažnai, o jeigu ji ir pasireiškia, tuomet ją įprastai sukelia raudona mėsa: visų pirma, jautiena ir veršiena, rečiau - aviena, ėriena, kiauliena ir kt. mėsa.
Kūdikiui patiekiamą mėsą svarbiausia gerai paruošti: smulkiai pertrinti, supjaustyti ir sumalti. Kai vaikui atsiranda noras kramtyti (maždaug 8-9 mėnesių laikotarpyje), pakaks mėsą supjaustyti peiliu, malti jos nebereikia. Kalbant apie terminį apdorojimą, naudingiausia yra garuose virta mėsa, tačiau vaikui galima duoti ir troškintos mėsos.
Kad išvirta mėsa išliktų kuo vertingesnė, jos prieš virimą nemirkykite. Mėsą virkite stambesniais gabalais, bet jie turi būti apsemti vandeniu. Mėsą dėkite į verdantį sūrų vandenį (8 g druskos 1 litrui vandens). Nuo 1 m. galima į vandenį įdėti druskos. Mėsą virkite ant silpnos ugnies, matomas virimas (kunkulai) neturi būti intensyvus. Taip verdant, į vandenį mažiau prasisunkia tirpių baltymų. Jeigu vandens, kuriame verdama mėsa, paviršiuje susidaro daug putų, vadinasi, mėsa verdama per daug intensyviai.
Verdama mėsa netenka daug svorio: verdant mažus (75-100 g) gabaliukus netenkama 40-50 proc. svorio. Gerai išvirta mėsa yra minkšta, bet neištižusi. Kūdikiams virkite nedidelį mėsos gabaliuką (100 g). Išvirtos mėsos skonis pagerėja, kai į vandenį pridedama prieskoninių daržovių.
Žemiau pateikiama lentelė su apytiksliais virimo laikais:
| Mėsos rūšis | Virimo laikas | Pastabos |
|---|---|---|
| Veršiena | apie 60 min. | |
| Jauna vištiena (viščiukas), triušiena | apie 45 min. | |
| Jautiena ir sena paukštiena | 2,5-3 val. | |
| Jauna aviena (ėriena) | apie 40 min. | Mažiems gabalėliams |
| Senesnė aviena | iki 2,5 val. |

Pirmiausia atšaldykite avieną, jei ji buvo užšaldyta. Nupjaukite nereikalingą riebalų sluoksnį - nes jis priduos specifinį kvapą. Avieną gerai išplaukite vandenyje. Į puodą įpilkite vandens ir pastatykite ant didelės ugnies, kol užvirs. Į vandenį įdėkite svogūną, lauro lapą, druskos ir pipirų pagal skonį. Tada sudėkite avieną. Vandens turi būti virš mėsos 2 cm. Verdant avieną, ant viršaus susidarys putos, kurias reikia nuimti (kas 5-7 minutes). Kad įsitikinti, ar mėsa išvirusi, pradurkite ją šakute arba peiliu.
Išvirus mėsą reikia sumalti į vientisą masę be gumuliukų (kai pradeda kramtyti galima malti rūpiau arba pjaustyti gabalėliais) ir tuomet sumaišyti su daržovių koše, pagardinant ją sviesto gabalėliu ar lašeliu aliejaus. Išvirtą šiltą mėsą/paukštieną 2-3 kartus permalkite pro tankų mėsmalės sietą. Sumaltą mėsą perspauskite per verdančiu vandeniu perlietą sietelį. Taip paruoštą tyrę duokite su daržovių koše.
Augant mažyliui mėsos tyrė gaminama tirštesnė. Nuo 8 mėnesių galima ruošti stambiau sutrintą mėsą, maždaug 10-11 mėn. ją galima keisti į mėsos kukulius, vėliau - į garinius kotletus. Pažintį su pieniškomis dešrelėmis ar rūkyta mėsa reikėtų atidėti iki trejų metų.
Mėsą geriausiai valgyti su daržovėmis - šviežiomis ir troškintomis. Idealu patiekti mėsą tik su daržovėmis. Daržovėse esančios skaidulos bei kitos medžiagos paskatins tinkamą virškinimą. Jei vaikas visai mažytis - mėsą pateikite su daržovių tyrelėmis. Vėliau - įveskite į racioną ir šviežių vandeningų daržovių.
Netinka ją valgyti su riebia bulvių koše (labai sunkiai virškinama), pieniškomis košėmis. Mėsa duodama per pietus.
Mažyliai turi labai skirtingą skonio pojūtį, tad išlaviruoti tarp jo pomėgių ir sveikos mitybos gali būti išties sudėtinga. Negaminkite vaikui specialiai - jis turi valgyti tai, ką valgo ir kiti šeimos nariai. Bet pasistenkite, kad maistas būtų kuo įvairesnis, o lėkštėje būtų bent vienas maisto produktas, kurį vaikas tikrai valgys.
Mėsą, ypač skirtą vaikams, geriausi pirkti parduotuvėse. Svarbu, kad perkama mėsa būtų patikrinta veterinarų, iki pardavimo tinkamai laikyta (šaldytuvuose). Perkant nepatikrintą mėsą didelė rizika užsikrėsti trichinelioze. Netinka pirkti mėsą ir tose prekybos vietose, kuriose nėra šaldytuvų, kur žalia mėsa laikoma kartu su jos pusfabrikačiais.
Visada geriau naudoti šviežią mėsą, jos patiekalus ruošti prieš valgymą ir vienam kartui. Pakartotinai atšildytos mėsos užšaldyti nebegalima.
Atšildytos mėsos nemirkykite vandenyje, tik nuplaukite tekančiu vandeniu, nuimkite plėves, riebalus, pašalinkite sausgysles. Nedera mėsos atšildyti karštame vandenyje ar mikrobangų krosnelėje.
Jei kūdikis, kuriam duodate mėsos, bando ją išstumti iš burnytės, tuomet rekomenduojama nekišti jos per prievartą. Tiesiog pabandykite išvirti kitos rūšies mėsos, o jeigu ir šios nenorės, kurį laiką dėkite po lašelį mėsos tyrelės į kūdikio mėgstamą maistą ir palaipsniui vis didinkite kiekį.
Tėveliams dažnai kyla klausimas, su kuo mėsą pateikti. Pasak specialistų - geriausia su šviežiomis arba virtomis ar troškintomis daržovėmis. Mėsa su kruopomis ar makaronais - sunkus maistas, todėl tokio patiekalo nereikėtų valgyti dažnai. Be to, valgant mėsą su kruopomis, geležies pasisavinama mažiau, nei su daržovėmis.
Jei kūdikis atsisako valgyti mėsą, pabandykite šiuos patarimus:
Mažylis gali atsisakyti valgyti tam tikrą patiekalą, tai yra normalu ir jokiu būdu nelaikytina maisto netoleravimu. Tiesiog gali prireikti 8-10 bandymų, kol vaikas pripras prie skonio ir jį pripažins.
