Šiuolaikiniame pasaulyje vis daugiau žmonių susiduria su nerimu, depresija, nemiga ir kitomis psichikos sveikatos problemomis. Dažnai, ieškodami palengvėjimo, jie vartoja raminamuosius ar migdomuosius vaistus, o kai kurie griebiasi ir narkotinių medžiagų. Nors medikamentai gali būti veiksmingi esant krizinėms situacijoms, jų netinkamas vartojimas arba piktnaudžiavimas gali sukelti rimtų pasekmių, įskaitant priklausomybę, sunkius abstinencijos simptomus ir ilgalaikius psichikos sutrikimus. Šiame straipsnyje aptarsime raminamųjų ir narkotinių medžiagų poveikį, pavojus bei kelius į atsigavimą.
Raminamieji ir migdomieji vaistai yra skirti slopinti nerimą, depresiją ir gerinti miegą. Tai vaistai, padedantys žmonėms įveikti krizines situacijas; paprastai skiriami ligoniams, kankinamiems nemigos, turintiems rimtų asmeninių problemų. Dažniausi raminamieji vaistai yra šie: diazepamas, temazepamas, nitrazepamas, kiti benzodiazepinai bei panašios medžiagos.
Šie vaistai slopina nervų sistemą, sukelia mieguistumą, lėtina mąstymą, mažina įtampą bei nerimą. Daugelis raminamųjų vaistų veikia panašiai kaip alkoholis - svaigina. Vis dėlto, vartojant juos nepasitarus su gydytoju, galimas neigiamas poveikis.

Raminamieji ir migdomieji vaistai sukelia mieguistumą, lėtina mąstymą, mažina įtampą, nerimą, sutrikdo koordinaciją, silpnina reakciją. Dėl šios priežasties juos vartojantiems asmenims negalima vairuoti automobilio ar dirbti su mechaniniais įrenginiais. Be to, šių preparatų negalima vartoti kartu su alkoholiu, nes poveikis stiprėja ir yra sunkiai prognozuojamas.
Dažnai vartojant raminamuosius ir migdomuosius, organizmas prie to pripranta ir poveikiui patirti reikia vis didesnių dozių. Organizmas, įgijęs toleranciją (atsparumą poveikiui) benzodiazepinų grupės vaistams, turi stipresnį atsparumą ir alkoholiui. Vartojant ilgiau negu keletą mėnesių, atsiranda psichologinė priklausomybė, tam pačiam poveikiui sukelti reikia vis didesnio vaistų kiekio. Jei asmuo dažnai vartoja raminamuosius ir nuolat didina dozę, rizikuoja tapti priklausomas nuo jų.
Suvartojus didesnę raminamųjų dozę, kūno judesiai tampa nestabilūs, kalba neaiški, prasideda haliucinacijos, lengvai prarandama sąmonė. Galima depresija, neprognozuojamo, agresyvaus elgesio priepuoliai. Migdomųjų vartojimas gali nuvesti į beprotybę, žmogus nepastebi, kad vyksta elgesio pokyčiai, kurie gąsdina aplinkinius.
| Vaistų / Medžiagų Grupė | Poveikis organizmui | Priklausomybės rizika | Pagrindiniai pavojai |
|---|---|---|---|
| Benzodiazepinai (pvz., Diazepamas, Xanax, Clonazepamas) | Slopina nerimą, gerina miegą, mažina įtampą | Aukšta (psichologinė ir fizinė) | Tolerancija, stiprūs abstinencijos simptomai, sąveika su alkoholiu, agresija |
| Barbitūratai | Stiprus raminamasis ir migdomasis poveikis | Labai aukšta (fizikinė) | Gyvybei pavojinga abstinencija, priklausomybė |
| Antidepresantai (pvz., Escitalopramas, Seroxatas) | Gydo depresiją, nerimą | Fizinės priklausomybės nėra, bet nutraukimo sindromas galimas | Nutraukimo simptomai (galvos svaigimas, pykinimas), paūmėjusi nerimas/depresija |
| Narkotinės medžiagos (pvz., Amfetaminas, MDMA, LSD) | Euforija, energijos antplūdis, haliucinacijos | Labai aukšta (psichologinė ir fizinė) | Psichikos sutrikimai, "stiklinės akys", panikos atakos, ilgalaikė depresija, mirties rizika |
Bandant nutraukti įprastų dozių vartojimą, jaučiamas nerimas, baimė, panika, nemiga. Gali atsirasti ir traukulių. Abstinencija nuo barbitūratų kur kas sunkesnė nei nuo heroino ir negydoma gali baigtis mirtimi.
Žmonių, bandžiusių nutraukti vartojimą, patirtys rodo, kokia sunki gali būti abstinencija. Pavyzdžiui, vienas asmuo, nustojęs vartoti barbitūratus, patyrė tokią baisią abstinenciją, kad prasidėjo haliucinacijos, apniko baimės ir paranoja. Kitas, po detoksikacijos mėnesį be clonazepamo ir savaitę be relaniumo, teigė besikankinantis ir negalintis net pakilti iš lovos. Net ir nutraukus rūkymą, gali pasireikšti nemiga ir padidėjusi baimė. Nutraukiant antidepresantų (pvz., cymbalta) vartojimą, gali pasireikšti galvos svaigimas, aukštas spaudimas, bendras diskomfortas.
Eksperimentavimas su narkotikais, tokiais kaip amfetaminas, MDMA, LSD ar haliucinogeniniai grybai, gali sukelti ilgalaikių ir sunkių psichologinių bei fizinių problemų. Pavyzdžiui, po amfetamino vartojimo gali atsirasti "stiklinės akys", kurios rodo vidinę būseną ir gali praeiti tik po ilgalaikio psichologinio gydymo. Po MDMA vartojimo, kuris iš pradžių gali sukelti euforiją, su laiku gali atsirasti nerimas, o smegenys gali jaustis tarsi "kepamos".
Asmenys, piktnaudžiavę narkotikais, dažnai kenčia nuo siaubingų panikos atakų, nerimo, depresijos. Jausmas gali būti toks intensyvus, kad tirpsta galūnės ir veidas, atsiranda svaigulys, alpimas, ir žmogus negali normaliai funkcionuoti ar planuoti savo gyvenimo. Šios pasekmės gali trukti mėnesius ar net metus po vartojimo nutraukimo, palikdamos asmenį jaustis "kaip daržove".
Piktnaudžiavimas narkotikais pažeidžia psichiką ir sukelia priklausomybę, paverčiant žmogų "gyvu lavonu".
Psichikos sveikatos problemos, tokios kaip depresija ir panikos atakos, gali būti itin sunkiai gydomos. Kai kurios traumos, pavyzdžiui, vaikystėje patirti tėvų barniai, gali sukelti ilgalaikę paniką ir depresiją. Sunkiais atvejais vaistai gali tik laikinai sumažinti depresiją, bet panikos visiškai nepašalinti.
Svarbu kreiptis į specialistus. Šeimos gydytojas gali duoti siuntimą pas psichiatrą, kuris gali išrašyti reikiamus vaistus, tokius kaip antidepresantai (pvz., Escitalopramas, Seroxatas) ar raminamieji. Pavyzdžiui, gydytojas teisingai nurodė, kad tokius vaistus kaip Xanax gali išrašyti tik psichiatras. Svarbu atvirai kalbėti su gydytoju apie bet kokį buvusį ar esamą narkotinių medžiagų vartojimą, nes tai padės parinkti tinkamiausią gydymą.

Nuo priklausomybės ar lėtinių psichikos problemų pasveikti yra sunku, tačiau įmanoma. Svarbiausia - tai ilgas procesas, reikalaujantis kantrybės ir pastangų: