Pogimdyvinė depresija: supratimas, simptomai ir pagalba
Pogimdyvinė depresija nėra silpnumo ar netinkamo motinystės jausmo ženklas. Tai medicininė būklė, kai po gimdymo (ar net nėštumo pabaigoje) išryškėja depresijos epizodas: nuotaika ilgam tampa prislėgta, atsiranda nerimas, beviltiškumas, dingsta džiaugsmas, sutrinka miegas ir apetitas, pasidaro sunku atlikti kasdienes užduotis ir rūpintis savimi.
Pasauliniu mastu pogimdyminio laikotarpio psichikos sutrikimai yra dažni ir gydomi, o jų neatpažinimas gali pabloginti mamos funkcionavimą bei šeimos gerovę, todėl svarbu kalbėti apie simptomus atvirai ir be gėdos.
Kasdieninėje praktikoje pogimdyvinė depresija dažnai apibrėžiama plačiau nei tik pirmos savaitės po gimdymo. Klinikiniu požiūriu simptomai gali prasidėti nėštumo pabaigoje, per pirmą mėnesį po gimdymo arba vėliau, o daliai žmonių jie išlieka mėnesius, jei negaunama pagalbos. Diagnostikos klasifikacijose yra skirtingos ribos: pavyzdžiui, DSM aprašyme peripartum pradžia siejama su laikotarpiu iki 4 savaičių po gimdymo, tačiau sveikatos priežiūroje dažnai vertinama ir iki 12 mėnesių po gimdymo, nes realūs atvejai neretai išryškėja vėliau, ypač kai didėja nuovargis ir socialinis spaudimas.
Jei emocinė būsena prastėja palaipsniui, dažnas scenarijus yra toks: pirmomis dienomis ar savaite po gimdymo pasireiškia trumpalaikis pogimdyminis liūdesys (nuotaikos svyravimai, verksmingumas, jautrumas), kuris paprastai praeina per kelias dienas ar iki maždaug dviejų savaičių.
Pogimdyminės depresijos simptomai
Pogimdyvinės depresijos simptomai gali būti labai įvairūs. Vieni žmonės pirmiausia pastebi nuotaikos prislėgtumą ir ašarojimą, kiti - nuolatinį nerimą, įtampą, minčių įkyrumą ar fizinį išsekimą. Svarbu ir tai, kad pogimdyvinė depresija nebūtinai atrodo kaip nuolatinis liūdesys: ji gali pasireikšti dirglumu, pykčiu, emociniu atbukimu, atsitraukimu nuo artimųjų.
Emociniai simptomai
Emociniai simptomai dažniausiai tampa matomiausi. Jie gali apimti prislėgtą nuotaiką, beviltiškumą, dažną verksmingumą, nerimą, panikos pojūčius, dirglumą, netikėtus pykčio protrūkius, vidinę tuštumą ar jausmą, kad nebejauti džiaugsmo net tada, kai, rodos, turėtum jausti laimę.
Kognityviniai simptomai
Kognityviniai simptomai susiję su mąstymu ir dėmesiu. Gali būti sunku susikaupti, priimti sprendimus, planuoti net paprastus dalykus, įsiminti informaciją. Kai kuriems atsiranda įkyrios mintys apie galimas grėsmes kūdikiui ar šeimai, nuolatinis katastrofizavimas, o kartu - jausmas, kad galvoje visą laiką ūžia.
Pogimdyminu laikotarpiu dalis žmonių patiria ir įkyrių, bauginančių minčių (pavyzdžiui, netikėtą vaizdinį, kad kūdikiui gali nutikti kažkas blogo).
Fiziniai simptomai
Fiziniai simptomai dažnai apsunkina atpažinimą, nes pogimdyminis laikotarpis ir taip susijęs su dideliu nuovargiu bei kūno pokyčiais. Vis dėlto depresijai būdinga, kad nuovargis yra neproporcingas, nepraeina net tada, kai pavyksta pamiegoti, o energija negrįžta. Gali sutrikti miegas (nemiga net kai kūdikis miega, ankstyvas prabudimas, neramus miegas), keistis apetitas (sumažėti arba padidėti), atsirasti somatiniai nusiskundimai (širdies plakimas, spaudimas krūtinėje, skrandžio jautrumas, galvos skausmai), sumažėti lytinis potraukis.
Ryšys su kūdikiu
Pogimdyvinė depresija gali paliesti ryšį su kūdikiu, tačiau svarbu suprasti: tai nereiškia, kad tu nemyli vaiko. Dažnai tai reiškia, kad depresija užgožia gebėjimą jausti šilumą ir ramybę. Kai kuriems atsiranda emocinis atsiribojimas, jausmas, kad kūdikis lyg svetimas, baimė būti vienai su juo, sunkumas reaguoti į verksmą ar kasdienius poreikius. Kiti, priešingai, tampa itin budrūs ir nerimastingi, nuolat tikrina kvėpavimą, bijo palikti kūdikį net trumpam, o toks nuolatinis budrumas dar labiau išsekina.
Pogimdyminė depresija tėčiams ir partneriams
Pogimdyminės depresijos simptomai gali pasireikšti ne tik mamoms. Tėčiai ir partneriai taip pat patiria staigų gyvenimo pokytį, miego trūkumą, finansinį spaudimą, santykių persitvarkymą ir naują atsakomybę. Vyrams ir partneriams depresija neretai pasireiškia ne tiek verksmingumu, kiek dirglumu, pykčiu, emociniu atsitraukimu, didesniu polinkiu dirbti iki išsekimo, vartoti alkoholį ar rizikingai elgtis, taip pat sunkumu užmegzti ryšį su kūdikiu.
Kada kreiptis pagalbos?
Pagalbos verta kreiptis anksčiau, nei atrodo, kad situacija tapo nepakeliama. Praktinis kriterijus yra toks: jeigu simptomai tęsiasi ilgiau nei dvi savaites, stiprėja, trukdo pasirūpinti savimi ar kūdikiu, gadina santykius, arba jei vis dažniau kyla mintis, kad nebesusitvarkysi, profesionalus pokalbis yra ne prabanga, o sveikatos priežiūros dalis.
Skubi pagalba
Yra situacijų, kai delsti nereikėtų. Skubi pagalba reikalinga, jei pastebi bent vieną iš žemiau esančių požymių, net jeigu jie pasirodė staiga ir atrodo gėdingi ar bauginantys. Skubūs simptomai nereiškia, kad esi blogas žmogus. Jie reiškia, kad nervų sistema pervargo ir jai reikia išorinės pagalbos.
Pogimdyminė psichozė
Pogimdyminė psichozė yra reta, bet labai rimta būklė, kuri laikoma medicinine skuba. Ji dažniausiai prasideda staiga per pirmąsias dvi savaites po gimdymo, neretai per valandas ar kelias dienas. Simptomai gali apimti haliucinacijas, kliedesius, manijos požymius, greitai besikeičiančią nuotaiką, stiprų sumišimą ir nemigą, o būklė gali greitai blogėti ir kelti riziką mamai bei kūdikiui. Praktikoje tai reiškia: jei yra įtarimas dėl psichozės, nereikėtų laukti, kol praeis. Geriausia, kad artimieji padėtų susisiekti su skubia pagalba, o mamai tuo metu nereikėtų likti vienai.
Pogimdyminės depresijos priežastys
Pogimdyvinė depresija neturi vienos priežasties. Dažniausiai ji atsiranda susidėjus keliems sluoksniams: biologiniams pokyčiams, psichologiniams veiksniams, gyvenimo aplinkybėms ir paramos stokai. Kartais moteris turi daug resursų ir palaikymo, bet depresija vis tiek pasireiškia, nes organizmas jautriai reaguoja į hormoninius ir miego pokyčius.
Biologiniai ir fiziniai veiksniai
Po gimdymo organizme vyksta dideli hormonų svyravimai, keičiasi streso hormonų reguliacija, sutrinka miego ciklai, o nervų sistema dažnai gyvena nuolatinio budrumo režimu. Prie to prisideda fizinis atsistatymas po gimdymo, kraujo netekimas, skausmas, žindymo iššūkiai.
Kai kuriems žmonėms biologinis jautrumas šiems pokyčiams yra didesnis dėl genetikos, ankstesnių depresijos epizodų ar gretutinių būklių, o simptomai gali pasireikšti ir kaip nerimo bei depresijos mišinys.
Psichologiniai ir socialiniai veiksniai
Vienas svarbiausių rizikos veiksnių yra ankstesnė depresija, nerimo sutrikimai, bipolinis sutrikimas, valgymo sutrikimai ar potrauminis stresas. Taip pat svarbi šeimos istorija, nes genetinis ir psichologinis pažeidžiamumas gali būti paveldimas.
Socialiniai veiksniai dažnai lemia, ar simptomai „įsisiūbuos“. Vienišumas, menka šeimos ar partnerio parama, konfliktai santykiuose, smurtas, finansinis nesaugumas, būsto problemos, migracija, kultūrinė izoliacija ar nuolatinis spaudimas būti tobula mama didina riziką. Panašiai veikia ir nerealistiški lūkesčiai: jei tikiesi, kad motinystė bus vien džiaugsmas, realybė su naktiniais prabudimais ir kūno atsistatymu gali sukelti didelį nusivylimą, kuris greitai perauga į kaltę.
Gimdymo patirtis
Riziką gali didinti sunkus gimdymas, skubi operacija, komplikacijos, intensyvios terapijos patirtis, kūdikio sveikatos problemos ar buvimas naujagimių skyriuje, taip pat trauminė gimdymo patirtis, kai jautiesi negirdima, neinformuota ar bejėgė. Net ir objektyviai sklandus gimdymas gali būti išgyvenamas kaip trauma, jei buvo stipri baimė ar prarastas kontrolės jausmas.
Diagnostika ir vertinimas
Diagnozė nėra lipdukas. Ji reikalinga tam, kad būtų parinktas tinkamas pagalbos lygis: nuo pokalbių ir savipagalbos priemonių iki psichoterapijos, vaistų ar intensyvesnės priežiūros.
Edinburgo pogimdyminės depresijos skalė (EPDS)
EPDS yra vienas plačiausiai taikomų pogimdyminio laikotarpio depresijos patikros klausimynų, sudarytas taip, kad būtų lengva užpildyti per kelias minutes. Jis vertina nuotaikos ir nerimo simptomus per pastarąją savaitę. Svarbiausia EPDS dalis yra saugumo aspektas: klausimas apie savęs žalą reikalauja dėmesio net ir tada, kai bendras balas nėra aukštas.
EPDS nėra diagnozė, bet jis padeda suprasti, ar reikėtų išsamesnio įvertinimo. Skirtingose šalyse ir įstaigose ribos gali kiek skirtis, tačiau dažnai orientuojamasi, kad 10-12 balų rodo didesnę riziką ir poreikį stebėti bei pakartoti įvertinimą, o 13 ir daugiau balų dažnai laikoma stipriu signalu dėl tikėtinos depresijos ir poreikio specialistui. Vis dėlto svarbiausia yra ne vien balas, o tavo realus funkcionavimas ir saugumas. Jei tu „tempiesi“ tik todėl, kad bijai pasirodyti silpna, bet viduje jautiesi ant ribos, tai jau pakankama priežastis kalbėtis su gydytoju ar psichologu.
Edinburgo pogimdyminės depresijos skalė (EPDS) klausimynas:
- Aš galėdavau juoktis ir pastebėti linksmąją gyvenimo pusę:
- Taip, kaip visada.
- Nebe taip dažnai.
- Tikrai nebe taip dažnai.
- Su malonumu žiūrėjau į gyvenimą:
- Taip, kaip visada.
- Nebe taip dažnai kaip visada.
- Tikrai nebe taip kaip anksčiau.
- Aš be reikalo kaltinau save dėl nesėkmių:
- Taip, beveik visą laiką.
- Taip, kartais.
- Nelabai dažnai.
- Aš be priežasties jaučiausi susirūpinusi ar jaudinausi:
- Ne, niekada.
- Beveik niekada.
- Taip, kartais.
- Aš be priežasties baiminausi ar panikavau:
- Taip, gana dažnai.
- Taip, kartais.
- Ne, nedažnai.
- Aš nebesusitvarkiau su mane užgriuvusiais rūpesčiais:
- Taip, dažniausiai aš visai nebepajėgiau susitvarkyti.
- Taip, kartais aš nebepajėgiau susitvarkyti kaip paprastai.
- Ne, dažniausiai aš susitvarkiau visai neblogai.
- Aš jaučiausi tokia nelaiminga, kad nebegalėčiau miegoti:
- Taip, beveik nuolat.
- Taip, kartais.
- Nelabai dažnai.
- Aš jaučiausi liūdna ar prislėgta:
- Taip, beveik visą laiką.
- Taip, gana dažnai.
- Nelabai dažnai.
- Jaučiausi tokia nelaiminga, kad apsiverkčiau:
- Taip, dažniausiai.
- Taip, gana dažnai.
- Tik retkarčiais.
- Man kildavo minčių apie savęs žalojimą:
- Taip, gana dažnai.
- Kartais.
- Beveik niekada.
Pastaba: skalę galima naudoti ir platinti be papildomo leidimo, tačiau reikia nurodyti šiuos informacijos šaltinius: Cox, J., Holden, J. & Sagovsky, R. (1987). Detection of postnatal depression: Development of the 10-item Edin-burgh Postnatal Depression Scale. British Journal of Psychiatry, 150, 782-786. NHS Ayrshire & Arran. Translated Leaflets A to Z.
Specialistų vertinimas
Specialistai paprastai derina kelis dalykus: pokalbį apie simptomus ir jų trukmę, miego ir apetito pokyčius, nerimo lygį, ankstesnę psichikos sveikatos istoriją, gimdymo patirtį, socialinį palaikymą ir saugumo klausimus. Taip pat vertinama, ar nėra būklių, kurios gali imituoti depresiją arba ją sustiprinti, pavyzdžiui, skydliaukės funkcijos sutrikimų, anemijos, stipraus skausmo, kai kurių vaistų poveikio. Svarbi dalis yra rizikos įvertinimas: ar kyla minčių apie savęs žalą, ar yra reali grėsmė, ar reikalinga intensyvesnė priežiūra.
Gydymas ir pagalba
Gydymo tikslas nėra vien sumažinti simptomus. Tikslas yra grąžinti gebėjimą gyventi kasdienį gyvenimą, rūpintis savimi, atkurti ryšį su kūdikiu, sustiprinti santykius ir sumažinti atkryčio riziką ateityje.
Psichoterapija
Lengvos ar vidutinio sunkumo pogimdyminės depresijos atvejais psichoterapija dažnai yra pirmo pasirinkimo pagalba, o sunkesniais atvejais ji labai gerai veikia kartu su vaistais. Dažniausiai rekomenduojamos struktūruotos, įrodymais paremtos kryptys, tokios kaip kognityvinė elgesio terapija (padeda atpažinti savikritikos, kaltės, katastrofizavimo schemas ir jas keisti) bei interpersonalinė terapija (daug dėmesio skiria santykiams, vaidmenų pokyčiams, netektims ir konfliktams, kurie po gimdymo dažnai paaštrėja).
Kai kurioms šeimoms padeda porų konsultavimas: ne todėl, kad partneris „kaltas“, o todėl, kad pogimdyvinė depresija dažnai persitvarko kasdienę logistiką, artumą ir komunikaciją. Taip pat naudingi palaikymo grupių formatai, ypač jei jos yra moderuojamos specialisto ir orientuotos į realius įgūdžius, o ne vien pasidalijimą emocijomis.
Medikamentinis gydymas
Vidutinės ar sunkios pogimdyminės depresijos atvejais, ypač kai yra ryškus funkcionavimo sutrikimas, labai stiprus nerimas, įkyrios mintys, nemiga ar savižudiškos mintys, gali būti rekomenduojami antidepresantai. Dažniausiai pradedama nuo SSRI grupės vaistų, nes jų veiksmingumas ir saugumo duomenys perinataliniu laikotarpiu yra geriausiai ištirti. Svarbu žinoti, kad daugumai žmonių antidepresantų poveikis pilnai išryškėja ne per dieną, o per kelias savaites, todėl gydytojas kartu su vaistu paprastai aptaria, kaip išbūti pirmąsias savaites, kaip valdyti miegą, nerimą ir kokius šalutinius poveikius stebėti.
Kai simptomai labai sunkūs arba yra pogimdyminės psichozės ar bipolinio sutrikimo požymių, gydymo taktika gali skirtis: gali būti reikalingi nuotaikos stabilizatoriai, antipsichotikai, intensyvesnė priežiūra ar net stacionarinis gydymas.
Žindymas ir gydymas
Žindymas ir pogimdyvinė depresija dažnai sukelia dvigubą spaudimą: norisi žindyti, bet kartu bijoma, kad gydymas pakenks kūdikiui. Praktinis principas yra toks: negydoma depresija irgi turi rizikų, todėl sprendimai priimami vertinant visą situaciją. Daugeliu atvejų galima rasti gydymą, suderinamą su žindymu. Vis dėlto individualus parinkimas yra būtinas. Gydytojas atsižvelgia į tai, kas tau veikė anksčiau, kokie šalutiniai poveikiai buvo, koks kūdikio amžius (naujagimio periodu jautrumas didesnis), ar kūdikis gimė laiku, ar yra sveikatos problemų.
Nauji gydymo metodai
Be įprastų antidepresantų ir psichoterapijos, pastaraisiais metais atsirado specifinių gydymo variantų, skirtų pogimdyminiai depresijai, susijusių su neurosteroidų mechanizmais. Kitas reikšmingas pokytis Europoje yra zuranolonas - geriamas vaistas, skirtas pogimdyminiai depresijai.
Atkūrimo procesas
Pagerėjimo laikas priklauso nuo simptomų sunkumo ir pasirinkto gydymo. Psichoterapijoje dalis palengvėjimo dažnai juntama per kelias savaites, kai atsiranda struktūra, palaikymas ir aiškesnis planas, tačiau tvaresni pokyčiai dažniausiai formuojasi per 8-16 savaičių ar ilgiau. Gydymo trukmė dažnai apima ne tik simptomų sumažėjimą, bet ir stabilizacijos laikotarpį, kad sumažėtų atkryčio rizika. Dėl to net ir pasijutus geriau, gydytojas dažnai rekomenduoja tęsti gydymą dar kelis mėnesius ir tik tada planuoti palaipsnį mažinimą.
Savipagalba
Savipagalba nėra pakaitalas gydymui, kai simptomai sunkūs, bet ji yra labai svarbi gydymo dalis ir dažnai pagreitina atsigavimą. Pogimdyminiu laikotarpiu savipagalbos tikslas nėra tapti tobulesnei ar produktyvesnei.
Miego svarba
Miego pogimdyminiu laikotarpiu yra gydomasis veiksnys. Jei įmanoma, verta taikyti principą bent vienas ilgesnis miego blokas per parą, net jei jis įvyksta dieną. Kartais tai reiškia praktinius sprendimus: partneris perima vieną naktinį maitinimą (jei įmanoma), artimasis ateina pasėdėti su kūdikiu, o tu miegi kitame kambaryje su ausų kištukais, arba kelioms dienoms sumažinamas lankytojų skaičius.
Praktiniai patarimai
Praktiškas klausimas, kuris dažnai padeda: kokį vieną dalyką šiandien galiu padaryti, kad rytoj būtų 10 procentų lengviau. Švelni rutina ir minimalus judėjimas dažnai veikia kaip stabilizatorius. Pogimdyminiu laikotarpiu nereikia sporto planų, užtenka mažų, saugių žingsnių: 10 minučių pasivaikščiojimo su vežimu, keli tempimo pratimai, gryno oro porcija ryte. Mityboje svarbiausia reguliarumas ir paprastumas: užkandžiai, kuriuos galima suvalgyti viena ranka, pakankamai baltymų ir skysčių, kad kūnas turėtų energijos.
Kovojimas su kaltės ir perfekcionizmo jausmu
Kaltė pogimdyvinėje depresijoje dažnai yra centrinė. Ji gali sakyti: kitos susitvarko, tu nesusitvarkai, vadinasi, su tavimi kažkas negerai. Vienas efektyviausių būdų ją mažinti yra atskirti faktus nuo minčių. Faktas gali būti: šiandien verkiu ir man sunku. Mintis gali būti: esu prasta mama. Perfekcionizmas dažnai atrodo kaip atsakomybė, bet pogimdyminiu laikotarpiu jis tampa spąstais. Naudingas pratimas yra apsibrėžti pakankamai gerai standartą: kas šiandien yra būtina (saugumas, maistas, šiluma, kontaktas), o kas gali būti atidėta (ideali tvarka, atsakyti visiems, būti visada linksmai).
Kodėl visi turime kalbėti apie pogimdyminę depresiją | Auburn Harrison | TEDxNevados universitetas
Kur ieškoti pagalbos Lietuvoje?
Pagalbos kelias neturi būti sudėtingas. Geriausia pradėti nuo paprasčiausio žingsnio, net jei jis atrodo mažas: parašyti šeimos gydytojui, paskambinti į psichikos sveikatos centrą arba paprašyti partnerio ar artimo žmogaus tai padaryti kartu.
Lietuvoje dažnas pirmas žingsnis yra šeimos gydytojas, tačiau daugeliu atvejų galima kreiptis ir tiesiogiai į psichikos sveikatos centrą, prie kurio esi prisirašiusi, ypač jei reikia greitesnio psichologo ar psichiatro įvertinimo. Jeigu susiduri su tuo, kad nežinai, prie kurio centro esi prisirašiusi, arba sunku susiorientuoti, verta pradėti nuo poliklinikos registratūros ar šeimos gydytojo kabineto, o jei būklė labai bloga, rinktis skubią pagalbą.
Pagalbos šaltiniai
- Psichikos sveikatos centrai: Kreipkitės į poliklinikos, kurioje esate registruota(s), psichikos sveikatos centrą.
- Vilties linija: 116 123 (visą parą / www.viltieslinija.lt)
- Jaunimo linija: Emocinė parama ir pagalba telefonu, laiškais ir pokalbiais internetu / www.jaunimolinija.lt
- TU ESI: Informacija esant savižudybės krizei ir ieškant pagalbos sau ar kitam / www.tuesi.lt
- Specializuotos kompleksinės pagalbos centrai (SKPC): Pagalba nukentėjusiems nuo smurto artimoje aplinkoje. Ji yra nemokama ir konfidenciali, veikia visoje Lietuvoje, kiekvienoje savivaldybėje / www.specializuotospagalboscentras.lt
- Moterų grupės, mamų forumai, susitikimai, šilti ryšiai su draugėmis.
Specializuota pagalba
Specializuota pagalba pogimdyminiu laikotarpiu gali reikšti įvairius dalykus: psichologo konsultacijas, perinatalinės psichiatrijos konsultavimą, žindymo konsultanto pagalbą kartu sprendžiant nerimą ir nuovargį, tėvystės įgūdžių stiprinimą, porų konsultavimą, palaikymo grupes. Kartais efektyviausia yra ne viena priemonė, o derinys: pavyzdžiui, terapija ir aiškus miego planas, arba vaistai ir praktinė pagalba namuose.
Nėštumo metu ir po gimdymo moters organizme vyksta ne tik dideli fiziniai pokyčiai, bet ir reikšmingi psichologiniai procesai. Moteris tampa motina, sprendžiami nauji šio gyvenimo laikotarpio uždaviniai, tarsi persvarstoma moters tapatybė, kuriamos naujos vidinės reprezentacijos apie save, kitus, prieraišumą ir rūpinimąsi vaiku. Nėštumas moterims gali reikšti tiek naujas galimybes, tiek krizę, tuo metu gali paaštrėti psichologinės problemos ir atsirasti psichologinio palaikymo poreikis, šiuo laikotarpiu moterys tampa jautresnės ir pažeidžiamesnės. Daugiau nei pusė moterų po gimdymo patiria vadinamąjį motinystės liūdesį, kuris paprastai praeina per dvi savaites. Tačiau maždaug 10-20 proc. moterų po gimdymo pasireiškia pogimdyminė depresija, kurios simptomus svarbu pastebėti ir laiku nukreipti moterį kreiptis pagalbos. Užsitęsusi prislėgta nuotaika, energijos stoka, sumažėjęs dėmesys aplinkai, kaltės jausmas, beviltiškumas, verksmingumas, jau pagimdžius jaučiama baimė pakenkti kūdikiui ar jį sužeisti rodo depresijos požymius. Pogimdyminė depresija gali pasireikšti tiek pirmosiomis paromis po gimdymo, tiek per pirmuosius kūdikio gyvenimo metus. Taip pat dažnai depresijos simptomai pasireiškia jau nėštumo metu. Tačiau dažnai šie simptomai lieka nepastebėti. Todėl labai svarbu, jog pačios moterys, jų artimieji, sveikatos priežiūros specialistai laiku atkreiptų dėmesį į depresijos simptomų pasireiškimą, kad šie simptomai būtų įvertinti ir moterys gautų reikiamą pagalbą. Atpažinti depresijos simptomus pasitelkus depresijos vertinimo klausimynus, o paskui nukreipti moteris pas psichikos sveikatos specialistus rekomenduoja tiek Pasaulio sveikatos organizacija, tiek Nacionalinis sveikatos ir priežiūros meistriškumo institutas Jungtinėje Karalystėje. Edinburgo pogimdyminės depresijos skalė laisvai prieinama internete, ji gali būti naudojama sveikatos priežiūros įstaigose, užduodant anketos klausimus žodžiu arba duodant moteriai raštu užpildyti anketą, tačiau taip pat ją gali pildyti ir pačios moterys, kad galėtų geriau suprasti savo būseną ir laiku kreiptis pagalbos. Skalė gana paprasta ir patogi naudoti, pakanka 10 min. žodinio interviu arba 5 min. pildant anketą raštu.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
