Kūdikio temperatūros ypatumai: normali riba ir teisingi matavimo būdai

Naujagimiai ir kūdikiai - tai mažos, bet ypatingai jautrios gyvybės, kurių organizmas dar tik mokosi prisitaikyti prie išorinio pasaulio. Tėvams vienas dažniausių rūpesčių - kūno temperatūra. Ji dažnai matuojama net kelis kartus per dieną, ypač jei mažylis atrodo vangus, karštas ar priešingai - šaltas. Tačiau kokią kūno temperatūrą laikyti normalia kūdikiui? Kada pakilusi temperatūra - natūralus atsakas, o kada jau reikia kreiptis į gydytoją?

Normali kūdikio temperatūra: nuo kada iki kada?

Normali kūdikio kūno temperatūra laikoma tarp 36,4 °C ir 37,3 °C naujagimiams ir kūdikiams. Tačiau svarbu žinoti, kad kūdikio temperatūra gali svyruoti priklausomai nuo:

• Paros laiko (ryte dažnai būna žemesnė, vakare - aukštesnė).
• Miego ar aktyvumo (verkimas, maitinimas ar intensyvus judėjimas gali ją trumpam pakelti).
• Kūno vietos, kurioje matuojama (ausyje, pažastyje, burnoje ar tiesiojoje žarnoje).

Pavyzdžiui:

• Pažastyje: 36,5-37,3 °C - normali temperatūra.
• Tiesiojoje žarnoje (rektalinė): 37,0-37,7 °C - normali.
• Burnoje: 36,8-37,5 °C - normali.

Svarbu žinoti, jog pačioje pradžioje, kai tik naujagimis gimsta, jo termoreguliacija (gebėjimas pačiam reguliuoti savo kūno temperatūrą) nėra pakankama. Todėl jo kūno temperatūra gali kisti labai greitai, priklausomai nuo aplinkos temperatūros. Vėliau, kai termoreguliacija pasidaro tvaresnė ir stabilesnė, aplinkos temperatūra turi mažiau įtakos.

Dažnai manoma, kad temperatūra, jei viskas yra gerai, turi būti 36.6°C. Tiesa ta, kad „normali“ temperatūra yra sąlyginė sąvoka ir gali priklausyti nuo daugelio faktorių. Amžius: kūdikių, vaikų temperatūra būna šiek tiek aukštesnė, pagyvenusių žmonių - žemesnė. Aplinkos temperatūra ir apranga. Ilgiau pabuvus vėsioje patalpoje temperatūra gali šiek tiek nukristi. Veikla ir aktyvumo lygis. Temperatūros matavimo vieta.

Mažų vaikų temperatūra yra vidutiniškai 0,3-0,4 laipsnio aukštesnė ir labiau svyruoja negu suaugusiųjų. Ji priklauso nuo paros laiko: žemiausia 4-5 val. ryte, o aukščiausia 16-17 val. Paros kūno temperatūra gali svyruoti 0,8 -1 laipsniu. Kai vaiko aktyvumas intensyvus, pavyzdžiui, jis žaidžia judrius žaidimus, sportuoja, net kai ilgai verkia, kūno temperatūra gali šoktelti iki 38°С. Judraus mažylio temperatūra visada keliomis dešimtosiomis laipsnio aukštesnė negu mėgstančio ramius užsiėmimus - knygų skaitymą, piešimą ir kt.

Kūno temperatūra priklauso nuo kelių veiksnių. Matavimui gali turėti įtakos metų laikas, kuriuo paros metu temperatūra yra matuojama ir asmens amžius. Prakaitas taip pat gali turėti įtakos.

Kada temperatūra laikoma pakilusia?

Nedidelis pakilimas: 37,6-38,0 °C - gali būti susijęs su perkaitimu, dantukų dygimu ar emocijomis. Karščiavimas: nuo 38,1 °C - organizmas jau reaguoja į infekciją ar kitą dirgiklį. Aukšta temperatūra: nuo 39 °C - būtina atidžiai stebėti kūdikį ir, jei reikia, kreiptis į gydytoją.

Svarbu: Naujagimiui (iki 3 mėn.) bet kokia temperatūra virš 38 °C laikoma rimtu signalu ir reikalauja nedelsiant kreiptis į gydytoją.

Vaiko temperatūra dažniausiai pakyla kaip atsakas į uždegiminį procesą. Tik pakilus kūno temperatūrai aktyvuojasi tam tikros mūsų imuninės sistemos veikliosios medžiagos, kurios labai svarbios efektyviai kovai su infekcija. Todėl temperatūrą rekomenduojama mažinti nuo 38*C naujagimiams ir nuo 38,5*C kūdikiams. Žinoma, būna ir taip, kad vaikas esant 37,8*C jau jaučiasi itin blogai, gulinėja ir dejuoja, tokiu atveju vaistų galima duoti ir nesulaukus rekomenduojamos temperatūros.

Jeigu vaikas karščiuoja, palietus, jo oda yra karšta, gali parausti mažylio skruostai. Pakilus aukštai temperatūrai, vaikas gali daugiau prakaituoti, pradėti skaudėti kūną. Itin būdingas simptomas yra galvos skausmas.

Aukšta vaikų temperatūra yra aukštesnė nei 38,5 laipsnio, o žemesnė nei 36 laipsnių - per žema. Tokiu atveju vaikas tikrai turėtų būti gydomas.

Kada kūdikio temperatūra yra žema?

Kartais tėvai pastebi, kad kūdikio temperatūra yra žemesnė nei 36 °C - tai vadinama hipotermija. Gali būti dėl:

• Per šalto kambario.
• Per mažo apsirengimo.
• Silpnos termoreguliacijos (ypač neišnešiotiems naujagimiams).

Tokiu atveju - šildykite kūdikį (apkloję, glaudžiant prie savęs oda prie odos) ir matuokite temperatūrą po 15-30 minučių.

Vaiko temperatūra gali nukristi žemiau ribos arba kuomet yra nepilnai adekvati termoreguliacija arba jeigu vaikas ilgą laiką yra per šaltoje aplinkoje. Tokiu atveju vaiką reikia šildyti po truputį, tiek iš išorės (apklojant, einant prie šilumos šaltinio), tiek iš vidaus (šiltais skysčiais).

Kaip teisingai matuoti kūdikio temperatūrą?

Nors atrodo, įprasta temperatūrą matuoti pažastyje, tačiau rezultatas gali būti nevisiškai tikslus dėl aplinkos temperatūros, prakaitavimo, drėgmės pažastyje, nepakankamai prispaudžiamo termometro, jam per mažai liečiantis su kūnu, vaikui kilnojant ranką. Būtent dėl šios priežasties būtina termometrą pažastyje laikyti tiek, kiek nurodo gamintojas.

Elektroniniai ir gyvsidabrio termometrai

Nors, atrodo, įprasta temperatūrą matuoti pažastyje, tačiau rezultatas gali būti nevisiškai tikslus dėl aplinkos temperatūros, prakaitavimo, drėgmės pažastyje, nepakankamai prispaudžiamo termometro, jam per mažai liečiantis su kūnu, vaikui kilnojant ranką. Būtent dėl šios priežasties būtina termometrą pažastyje laikyti tiek, kiek nurodo gamintojas.

Prieš matuojant, pavyzdžiui, elektroniniu termometru, kad vaikas nesusierzintų, šaltą termometrą mama ar tėtis sušildo delne. Dar prieš matavimą pažastį ar kirkšnį reikia sausai iššluostyti.

Pamatuoti temperatūrą mažam vaikui nėra paprasta - tėveliai dažnai sulaukia pasipriešinimo. Mažylis nuolat juda, nulaikyti jį taip, kad termometras neiškristų ir gerai laikytųsi pažastyje arba kirkšnyje, sunku.

Infraraudonųjų spindulių ausies termometrai

Infraraudonųjų spindulių ausies termometrai aptinka ausies būgnelio ir aplinkinių audinių skleidžiamą šilumą infraraudonųjų spindulių diapazone, šią šilumą termometras paverčia į atitinkamą ausies temperatūrą. Tokie termometrai vaikams kur kas saugesni nei, pavyzdžiui, tiesiosios žarnos termometrai. Be to, jie spartesni, juos paprasčiau naudoti nei burnos termometrus. Tokie termometrai - ir saugesni: stiklas nesuduš, vaikas nieko nepraris. Be to, patogu: matuoti temperatūrą galima net miegančiam vaikui. Klinikiniais tyrimais įrodyta, kad ausis - puiki kūno temperatūros matavimo vieta. Ausies būgnelyje yra tos pačios kraujagyslės, kurios yra pagumburyje, t. y. kūno temperatūrą kontroliuojančioje smegenų dalyje.

Bekontakčiai termometrai

Pats naujausias ir patogiausias būdas išmatuoti temperatūrą vaikams - matuoti ją bekontakčiu termometru. Tokiu atveju veikiausiai reikėtų pasirinkti alternatyvų temperatūros matavimo metodą. Iš tiesų labai svarbu laikytis gamintojo nurodymų matuojant bekontakčiu termometru. Tai parodo 2021 m. atliktas ir publikuotas tyrimas1, kuriame įvardijami 3 svarbiausi faktoriai, kad temperatūra būtų išmatuota kuo tiksliau: matavimo atstumas, matavimo kampas (reikia matuoti statmenai) ir aplinkos apšvietimas. Jeigu nesilaikoma šių trijų reikalavimų, tokiu atveju gauti matavimo rezultatai turėtų būti vertinami tik kaip kokybiniai, t. y. Karščiuojant, atsižvelgiant į situaciją, temperatūrą reikėtų matuoti kas 2-4 valandas. Suabejoję, ar termometras temperatūrą išmatavo teisingai, neskubėkite, ir vėl pakartotinai pamatuokite praėjus bent pusvalandžiui.

Paprastai, mažyliui nė nepajutus, pamatuosite temperatūrą bekontakčiu infraraudonųjų spindulių termometru. Tai padaryti lengva net itin kaprizingam vaikui - nereikės jokio pasiruošimo. Šis prietaisas veikia nė nepalietus mažylio ir pamatuoja temperatūrą greičiausiai - per vieną sekundę, tereikia jį nukreipti į vaiko kaktą.

Normali vaiko kūno temperatūra matuojant pažastyje yra iki 37,2°C, kaktos ar smilkinio srityje iki 37,4°C.

Matavimas burnoje ir tiesiojoje žarnoje

Burnoje matuoti temperatūrą galima tik mažiesiems nuo 4 metų, tačiau ir šiuo atveju būtina laikytis tam tikrų sąlygų, norint temperatūrą išmatuoti tiksliai: prieš matuojant vaiko burna turi būti užčiaupta iki 5 minučių, termometras turi būti gerai prispaustas po liežuviu, nejudėti burnoje. Jei vaikas prieš tai valgė ar gėrė, tai gali paveikti matavimo rezultatus. Be to, reikia nepamiršti, kad tokio amžiaus vaikams gana sunku laikytis nurodymų - jis bet kada gali išsižioti.

Rektalinė temperatūra, matuojama tiesiojoje žarnoje, išmatuojama tiksliai, nes tai yra vidinė kūno temperatūra, kuriai neturi įtakos aplinkos veiksniai. Prieš matuojant temperatūrą išangėje reikia patepti termometrą odos nedirginančiu geliu, švelniai įkišti termometro galiuką į išangę ne daugiau kaip iki 1,3 cm. Svarbu žinoti, kad pajutus pasipriešinimą jokiu būdu negalima termometro galiuko kišti į išangę jėga. Po naudojimo termometrą reikia dezinfekuoti. Besimuistančiam vaikui tokiu būdu išmatuoti temperatūrą nėra paprasta, o vyresniems vaikams gana nemalonu.

Ką daryti, jei mažyliui pakilo temperatūra?

Pirmiausia - nepanikuoti. Jei temperatūra yra pakilusi virš 38*C naujagimiui arba virš 38,5*C kūdikiui - reikėtų duoti vaistų nuo karščiavimo (paracetamolio žvakutę) ir kuo daugiau skysčių (dažnai siūlyti mamos pieno ar mišinuko). Jeigu vaiko galūnės šaltos, reikėtų jį sušildyti, o kai jos sušils - reikėtų nukloti, nurengti ir leisti vaikui atvėsti ir tokiu būdu. Deja, bet dar vis yra gajus mitas, kad karščiuojantį vaiką reikia prikloti penkiomis antklodėmis, tačiau taip vaikui temperatūra kris tik dar sunkiau.

Jeigu vaikas negauna pakankamai skysčių, jo temperatūra, tikėtina, kad kris žymiai sunkiau, ilgiau ir greičiau vėl pakils.

Jei temperatūra labai sunkiai krenta arba nenukrenta per 1-2 valandas, tai gali būti dėl kelių priežasčių:

• Per maža vaisto dozė - reikėtų atkreipti dėmesį, kad vaisto dozę reikia skaičiuoti pagal kūno svorį, o ne vaiko amžių, nes vaikų svoris tame pačiame amžiuje gali skirtis.
• Vaikas netekęs per daug skysčių ir per mažai jų gauna.
• Reikia papildomo vėsinimo iš aplinkos - nuklokite, nurenkite rūbus, dėkite vėsius kompresus ant kaktos, pilvo, kirkšnų.

Naujagimiams ir kūdikiams rekomenduojama temperatūrą mažinti paracetamoliu, jo Lietuvoje galima įsigyti žvakutėmis (jos būna įvairaus stiprumo) ir sirupo pavidalu (sirupas nerekomenduojamas iki 3-4 mėnesių dėl springimo rizikos). Ibuprofenas rekomenduojamas nuo 3 mėnesių amžiaus, jo Lietuvoje galima įsigyti sirupo pavidalu (žvakučių Lietuvoje registruotų nėra). Abu vaistai gali būti duodami kas 6-8 valandas esant reikalui.

Kada reikėtų skubiai vykti pasirodyti gydytojui?

Būtina skubi vaikų ligų gydytojo-pediatro konsultacija, jei karščiuoja vaikas >38°C ir:

• Vaikas pasidaro vangus ir sunkiai pažadinamas - ypač jei taip yra kai jau temperatūra nukritusi.
• Atsiranda paspaudus neblykštantis bėrimas.
• Vaikas pradeda daug ir dažnai vemti ir/ar daug ir dažnai viduriuoti.
• Prasideda traukuliai.
• Davus adekvatų vaistų kiekį ir kelis skirtingus vaistus (t.y. ir ibuprofeną ir paracetamolį) ir jei vaikas pakankamai geria skysčių, tačiau temperatūra nekrenta.
• Karščiuoja vaikas jaunesnis nei 3 mėn.
• Yra nuolatinis pilvo skausmas su priverstine padėtimi (guli susirietęs, saugo pilvą, atsisako eiti).
• Neblykštantis bėrimas - galimos meningokokinės infekcijos simptomas. Tai taško ar didesnės kraujosrūvos, kurios neišnyksta paspaudus. Tai galima patikrinti bėrimą paspaudus su permatomos stiklinės dugnu.

Visais atvejais, mamai ir tėčiui reikėtų nepanikuoti ir stengtis išlikti ramiems, pirmiausia dėl to, jog kūdikiai labai gerai jaučia tėvų emocijas ir patys gali jas perimti, kas gali dar pabloginti jų savijautą.

Jeigu vaikas žvalus, gerai jaučiasi, nekosėja, nesloguoja, bet termometras rodo gerokai per 37 laipsnius, galbūt jis per šiltai aprengtas. Nurengus porą sluoksnių drabužių temperatūra nukrito iki 37°С ir mažiau?

Tėveliai turėtų žinoti, kokia kūno temperatūra vaikui yra normali. Šiek tiek pakilusi ji gali būti įprastinė, bet tėvams derėtų įsitikinti, kad dėl jos nėra kaltas lėtinis uždegimas. Svarbi priežastis pamatuoti temperatūrą - pablogėjusi vaiko savijauta. Negaluojančio vaiko elgesys keičiasi: jis pasidaro neramus, dirglus, irzlus sutrinka miegas. Ligą tėveliai gali įtarti iš vaiko išvaizdos: veidukas parausta, akytės blizga, oda palietus karšta. Sergančiam vaikui temperatūra paprastai matuojama du kartus - ryte ir vakare.

Karščiavimas - tai kūno temperatūra >38°C. Sergant ūmia infekcine liga karščiavimas yra natūrali ir reikalinga organizmo reakcija į ligos sukelėją, padedanti pasigaminti reikalingoms medžiagoms sukelėją pašalinti. Aukštas karščiavimas nebūtinai reiškia, kad vaikas serga sunkia liga. Karščiavimas dažniausių vaikų infekcinių ligų atveju nėra žalingas, o padeda kovoti su infekcija, tad jį pravartu mažinti tik tada, kai vaikas dėl to jaučiasi blogai.

Vaikui temperatūra be simptomų: Jeigu vaikui temperatūra be simptomų (iki 38,5°C) ir jis jaučiasi gerai, temperatūros paprastai mažinti nereikia. Tačiau jei vaikas net su žemesne temperatūra jaučiasi blogai, malšinti karščiavimą vaistais galima ir ankščiau.

Gydymas namuose | Rekomendacijos

1. Gerti Pakankamai Skysčių: Reguliariai girdyti vaiką vandeniu arba maitinti krūtimi žindančius. Būtina sugirdyti dienos skysčių normą ir papildomą apskaičiuotą skysčių kiekį esant skysčių trūkumui. Tinkamam karščiavimo valdymui BŪTINAS pakankamas skysčių kiekis organizme.
2. Nepakrauti Skrandžio: Vaikui atsisakant valgyti - duoti saldintų skysčių. Dažnai bet mažais kiekiais, kad nedirgintų virškinamojo trakto. Visus skysčius duoti po nedaug, bet dažnai (2-5 ml kas kelias minutes), o jei nėra virškinamojo trakto simptomų - tiesiog neperkrauti vaiko skrandžio.
3. Stebėti Vaiką (Ir Naktį):
   • Dėl skysčių trūkumo - lūpos ir liežuvis nesausi, šlapinasi gausiai, skaidriai.
   • Dėl bėrimo - atpažinti neblykštantį bėrimą.
   • Bendrą būklę - vangumas net temperatūrai nukritus, blogėjanti būklė → reikalinga rekonsultacija.
4. Malšinti Karščiavimą: Rekomenduojama mažinti kūno temperatūrą, jei ji viršija 38,5 °C, arba jei vaikas jaučiasi prastai, jaučia skausmą ar diskomfortą dėl karščiavimo.
   • Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo: Vienkartinė dozė - 7-10 mg/kg kūno svorio. Galima pakartoti ne anksčiau kaip po 4 valandų. Didžiausia paros dozė - 40 mg/kg (iki 4 dozių per parą). Netinka vaikams iki 6 mėnesių arba sveriantiems mažiau nei 5 kg - prieš vartojimą būtina gydytojo konsultacija.
   • Kitas karščiavimą mažinantis preparatas: Vienkartinė dozė - 10-15 mg/kg kūno svorio. Galima pakartoti kas 4 valandas. Kūdikiams iki 3 mėn. didžiausia paros dozė - 60 mg/kg, vyresniems - iki 80 mg/kg per parą. Netinka kūdikiams iki 3 mėnesių - prieš vartojimą būtina gydytojo apžiūra.
   • Jei 2 valandos po vieno vaisto pakankamos dozės temp. nekrenta/vaikas jaučiasi blogai - skirti kitą vaistą.
   • Vaistą išvėmus iškart (iki 15 min.) vaisto dozę galima kartoti, tačiau rekomenduotina skirti kitą vaistą. Išvėmus po 15 - 60 min., dozės nekartoti, po 2 valandų skirti kito vaisto dozę. Visada geriau pasikonsultuoti su gydytoju.
5. Leisti Vaikui Ilsėtis: Leisti vaikui daug ilsėtis, apsirengti ar užsikloti pagal norą: jei šalta - daugiau, jei jaučia karštį - mažiau.
6. Pakartotinė Konsultacija: Būtina pakartotinė vaikų gydytojo konsultacija, jei:
   • Tėvai/globėjai jaučiasi labiau sunerimę nei kreipiantis pirmą kartą.
   • Būklė negerėja 2 paros po konsultacijos/vizito skubios pagalbos skyriuje.
   • Yra skubios konsultacijos reikalaujančių simptomų.

tags: #kokia #yra #normali #kudikio #temperatura

• Raseinių lopšelis-darželis „Liepaitė“
• Vaikiškų odinių striukių priežiūros patarimai
• Kaip išsirinkti baldus kūdikiui?
• Nauda ir rizika vartojant rukolą nėštumo metu
• Tradicijų puoselėjimas per šokį