Smurto prieš vaikus pasekmės ir visuomenės požiūris Lietuvoje

Smurtas prieš vaikus yra viena skaudžiausių socialinių problemų, paliečianti daugelį Lietuvos šeimų ir paliekanti ilgalaikes neigiamas pasekmes vaikų raidai. Nors vaiko teisių gynėjų darbo praktika liudija, kad nuo smurto Lietuvoje kasdien nukenčia 9 vaikai, ir didžioji dalis smurtinių situacijų įvyksta vaiko artimiausioje aplinkoje, visgi galime stebėti mažais žingsneliais vykstantį pokytį visuomenėje.

Visuomenės požiūris į smurtą prieš vaikus

Nors smurtas atpažįstamas vis geriau, vis tik didelė dalis žmonių, tyrimo duomenimis, tam tikrose situacijose smurtą prieš vaiką toleruotų. Pavyzdžiui, 2021 metais tyrimo dalyvių paklausus, ar dėl nesutvarkyto kambario vaikui užsukta ausis būtų lygu smurtui - net 47 proc. neturėjo vienareikšmio atsakymo arba laikė tai auklėjimo priemone, 2022 metais prie smurtą pateisinančių variantų liko 58 proc. Pernai už nepaklusnumą vaikui užsuktos ausies smurtui nepriskyrė arba neturėjo aiškios nuomonės 34 proc. respondentų. 2023 m. taip manančių buvo 35 proc., o 2022 m. - 42 proc.

Pasak Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos, 2022 metais 47 proc. respondentų paklausus, ar fizinių bausmių taikymą vaikui už nepaklusnumą ar netinkamą elgesį, jie laiko smurtu - 59 proc. neturėjo vienareikšmio atsakymo arba laikė tai auklėjimo priemone. Tyrimo duomenimis, fizines bausmes kaip smurtą dažniau įvardijo moterys ir žmonės, įgiję aukštąjį išsilavinimą bei gaunantys didesnes pajamas, o didesnė dalis vyrų ir vyresnio amžiaus respondentų manė, jog tai yra auklėjimo priemonė ir fizines bausmes tam tikrose situacijose jie būtų linkę pateisinti.

Tyrimo dalyvių paklausus, ar pavyzdyje, kai tėvams savo paauglį sūnų, grįžusį namo be jų žinios vidurnaktį, išvadinus „nevykėliu“ ir „valkata“, jie įžvelgtų smurtą, 2022 metais net 54 proc. respondentų atsakė neigiamai arba susilaikė nuo tiesaus atsakymo, o praėjusių metų rezultatuose neigiama arba neutrali nuomonė išliko 49 proc.

Respondentų pasiteiravus, ar situaciją, kai tėvai reguliariai, pagal gydytojo rekomendacijas, neveda vaiko į gydymo įstaigą, pavyzdžiui, patikrinti jo regėjimo ar dantų būklės, būtų galima priskirti smurtui, 2022 metais atliktame tyrime 48 proc. atsakė „ne“ arba „sunku pasakyti“, tuo metu 2023 metais smurto čia neįžvelgė arba neturėjo aiškios nuomonės 40 proc.

Dar viena tyrime aptarta situacija, kai kaimynai pastebi, jog vaikas kieme žaidžia apsirengęs drabužiais, kurie nepritaikyti konkrečiam sezonui, nuo jo sklinda nemalonus kvapas ir lauke būna iki vėlaus vakaro susilaukė tokių vertinimų: 2022 metais smurtui tokios situacijos nepriskyrė arba nepateikė konkretaus 42 proc.

Tyrimo respondentų paklausus, ar situacija po tėvų skyrybų, kai yra ribojama vaiko galimybė matytis su skyriumi gyvenančiu tėčiu ir mama, gali būti laikoma smurtu, 2021 metais atsakė neigiamai arba neturėjo konkretaus vertinimo 32 proc. apklaustųjų, 2022 m. - 35 proc., o 2023 - 34 proc.

Taip pat įvardytą situaciją, kai vaikams miegant tarp tėvų kyla konfliktas, kuris baigiasi muštynėmis, 2022 metais pateiktuose atsakymuose 35 proc.

Tyrimo duomenimis, fizines bausmes kaip smurtą dažniau įvardijo moterys ir žmonės, įgiję aukštąjį išsilavinimą bei gaunantys didesnes pajamas, o didesnė dalis vyrų ir vyresnio amžiaus respondentų manė, jog tai yra auklėjimo priemonė ir fizines bausmes tam tikrose situacijose jie būtų linkę pateisinti.

Tyrimo duomenimis, per trejų metų laikotarpį pateisinančių fizines bausmes nuo 58 proc. sumažėjo iki 45 proc. Tai rodo, kad visuomenės sąmoningumas pamažu auga.

Vaiko teisių apsaugos pagrindai ir smurto samprata

Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, kuris įsigaliojo nuo šių metų liepos, draudžia bet kokį smurtą ir fizines bausmes vaikų atžvilgiu. Toks sprendimas priimtas atsižvelgus į liūdną Lietuvos statistiką.

Remiantis įstatymu, smurtas prieš vaiką - tai veikimu ar neveikimu vaikui daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis, jeigu dėl to vaikas mirė, buvo sutrikdyta jo sveikata, normali raida, jam sukeltas skausmas ar pavojus gyvybei, sveikatai, normaliai raidai ar pažeminta vaiko garbė ir (ar) orumas. Smurtu prieš vaiką taip pat laikoma vaiko nepriežiūra.

Pranešti apie įtariamą smurtą prieš vaiką galima tiek policijai, tiek Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos teritoriniam skyriui. Visais atvejais šios institucijos atlieka pirminį aplinkybių patikrinimą. Šiame procese vaiko teisių specialistų užduotis yra įsitikinti, ar egzistuoja grėsmė vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei: jie bendrauja su tėvais, vaikais ir kitais žmonėmis, kurie gali suteikti informacijos apie vaiką, jo elgesį, elgesio kaitą, jei ji buvo pastebėta.

Vaiko teisių gynėjai yra pasiruošę sureaguoti į galimą vaiko teisių pažeidimą bet kuriuo paros metu ir visomis savaitės dienomis. Tad žmonės į mus gali kreiptis tiek skambindami ar rašydami į Vaiko teisių liniją, tiek atvykdami tiesiogiai ar registruodami galimą pažeidimą internetu, arba pateikdami skubią informaciją policijos pareigūnams.

Statistika ir reforma po Matuko tragedijos

Statistikos departamento duomenimis, 2017 m. nuo smurto artimoje aplinkoje tiesiogiai nukentėjo 1,4 tūkst. vaikų iki aštuoniolikos metų amžiaus. 90,3 proc. Šią statistiką papildo ir naujesni duomenys: pernai Lietuvoje artimiausi žmonės nužudė 4 vaikus. Viso 2023 metais dėl smurto prieš vaikus artimoje aplinkoje pradėti 689 ikiteisminiai tyrimai. Remiantis socialinės paramos šeimai informacinės sistemos (SPIS) duomenimis, įtraukus vaikus, kurie tapo smurto šeimoje stebėtojais ir liudininkais, patyrė psichologinį smurtą, turėjo gelbėti savo mamą ar kitą šeimos narį, galimai nukentėjusiųjų skaičius 2017 m. išaugo iki 2,5-4 tūkst. vaikų.

Plataus masto vaiko teisių apsaugos reformos pradžią paskatino 2017 metais šalį sukrėtusi keturmečio Matuko nužudymo istorija. 2017 m. sausio 27-osios rytą Kauno klinikose mirė žiauriai savo motinos ir jos sugyventinio sumuštas 4 metų berniukas. Vaikas į ligoninę dėl daugybinių kūno sumušimų pristatytas iš namų Kėdainiuose. Ekspertai nustatė, kad vaikui suduoti ne mažiau kaip 135 smūgiai, mirtini iš jų - suduoti į galvą. 2017 m. Keturmečio Mato istorija padėjo tašką valstybės požiūryje į smurtą prieš vaikus artimoje aplinkoje. Vaiko auklėjimas diržu, vadinama „beržine koše“, tapo draudžiamas įstatymų, o už tokių metodų taikymą tėvams ėmė grėsti baudžiamoji atsakomybė bei vaiko paėmimas iš šeimos. Tačiau tais metais mažametis buvo ne vienintelis nuo smurto artimoje aplinkoje žuvęs vaikas. Viso 2017 metais tėvai ar įtėviai nužudė 6 vaikus.

Prieš dešimtmetį (2013 m.) Lietuvoje vykdyta vos 540 ikiteisminių tyrimų dėl vaikų artimoje aplinkoje patiriamo smurto. Pradėjus reformą ir gerokai sugriežtinus įstatymus, tokių tyrimų skaičius 2017 metais pasiekė piką - tais metais buvo vykdoma 2,5 karto daugiau ikiteisminių tyrimų, nei įprastai - 1365. Dar po metų ikiteisminių tyrimų dėl vaikų patiriamo smurto artimoje aplinkoje kreivė pamažu ėmė leistis - nuo 982 tyrimų 2019-aisiais iki 686 atvejų 2023 - iaisiais.

Vaiko paėmimo iš šeimos procesas ir grėsmės lygiai

Kai nustatomas II grėsmės lygis, tai reiškia, kad manoma, jog vaiko saugumui, sveikatai ar gyvybei yra kilusi grėsmė. Tais atvejais vaikas yra paimamas iš tėvų ar globėjų ir kreipiamasi į teismą dėl leidimo gavimo. Spalio 29 dienos duomenimis, nuo liepos grėsmės lygis buvo vertintas 9235-iems vaikams. Dėl įvairių priežasčių teismas leido iš Lietuvoje gyvenančių šeimų paimti 1371 vaiką.

Vaiko teisių apsaugos specialistas turi įvertinti ir pažymėti rizikos veiksnius, kurių dalis priskiriami prie aukštos rizikos veiksnių. Aukštos rizikos veiksniai anketoje pažymėti raudonu šauktuku (!).

Grėsmės lygio nustatymas

Grėsmės lygio nustatymas labai susijęs su vaiko amžiumi, nes kūdikiai kur kas labiau pažeidžiami nei didesni mažamečiai.

• II grėsmės lygis 0-3 metų kūdikiui nustatomas, jei yra bent vienas aukštos rizikos veiksnys.
• Nustatant tokį patį grėsmės lygį 4-6 metų vaikui - turi būti ne mažiau nei 2 aukštos rizikos veiksniai.
• I grėsmės lygis nustatomas, jei yra 1 aukštos rizikos veiksnys arba 5 kiti rizikos veiksniai, atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandą.

II grėsmės lygis vaikui nustatomas atsižvelgiant į anketoje pildomus klausimus. Dažniausiai tai daroma bendraujant su šeima ir vaiku šeimos gyvenamoje vietoje. Laikinas vaiko paėmimas iš nesaugios aplinkos gali baigtis trimis būdais. Pirma, nenustačius grėsmės vaikui lygio - tuomet vaikas perduodamas tėvams ar globėjams (o šeimai gali būti teikiama pagalba). Antra, nustačius I grėsmės vaikui lygį - tuomet vaikas perduodamas tėvams, globėjams ir šeimai teikiama atvejo vadybininko koordinuojama pagalba.

Aukštos rizikos veiksniai

Aukštos rizikos veiksniai, susiję su vaiko saugumu, sveikata, gyvybe:

• Vaiko palikimas be priežiūros arba jei vaikas paliekamas prižiūrėti žmonėms, kurie netinkamai juo rūpinasi ir dėl to kyla grėsmė vaiko saugumui, gyvybei bei sveikatai.
• Tėvai visapusiškai ignoruoja vaiko poreikius ir neigia juos (dėl galimų tėvų psichikos sutrikimų ar įgūdžių stokos).
• Gyvenamoji aplinka kelia tiesioginį pavojų vaiko sveikatai, gyvybei ir tėvai atsisako imtis net minimalių pastangų.

Iššūkiai ir pokyčiai vaiko teisių apsaugos sistemoje

„Vienas iš reformos metu įgyvendintų pokyčių yra tai, kad kiekvienu atveju dėl vaiko paėmimo iš šeimos ir laikinosios globos sprendžia teismas. Ne taip kaip anksčiau, kuomet tokį sprendimą priimdavo iš esmės vaiko teisių apsaugos pareigūnai. Kadangi nebuvo vieningos sistemos, tai vienose savivaldybėse buvo vieni kriterijai, kitose - kiti. Dabar sistema vieninga, kriterijai aiškūs, galutinį sprendimą priima teismas“, - sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė.

Būna atvejų, kuomet teismas netenkina VVTAĮT prašymo leisti paimti vaiką ar vaikus. 2023 metais, teismo sprendimu, šeimoms grąžinti 48 vaikai, 2022 m. - 49 vaikai. Dviejų vaikų tėvas Paulius (vardas pakeistas) papasakojo apie jų šeimos gyvenimą iš esmės pakeitusią vaikų paėmimo dramą, kuri prasidėjo 2023 m. balandžio mėnesį. Tuo metu jų dukrai buvo beveik 8 metai, sūnui - 6,5 m. Pagal dukrą konsultavusios psichologės pranešimą dėl galimai prieš vaikus namuose naudojamas smurtines bausmes, patikrinti situaciją namuose atvyko vaiko teisių tarnybos pareigūnai.

„Duomenys apie vaikus yra labai sudėtingi, jų yra daug, jie kaupiami. Kiekvieną mėnesį gaunu ataskaitas, kuriose duomenys pagal tam tikrą tvarką kaupiami nuo 2018 m. liepos 1 dienos. Tačiau iš esmės jūs teisingai pataikėte, kad duomenų turime daug, tačiau jie kaupiami skirtinguose registruose, todėl negalime atlikti rimtų analizių. Šiuo metu kaip tik baigiama kurti vieninga duombazė, kuri leis tai daryti ateityje“, - sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos direktorė Ilma Skuodienė. Kad susistemintų duomenų, rodančių, kokie buvo smurto prieš vaikus artimoje aplinkoje mastai iki reformos, neneigia ir Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) direktorė Ilma Skuodienė. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė savo 2023 m. ataskaitoje pirmu numeriu įvardijo poreikį „plėsti statistinių duomenų apie vaikus rinkimo apimtis“ bei užtikrinti „šių duomenų prieinamumą bei pakankamumą“.

tags: #atsakovo #padaryti #nusikaltimai #daro #neigiama #itaka

• daugiavaikių šeimų rėmimas ir prevencija
• Vadovas dėl darželio prašymo pildymo
• Nauda ir atsargumo priemonės geriant imbiero arbatą laukiantis
• Ugdomojo proceso ypatumai autistiškiems vaikams
• Grikiai 9 mėnesių kūdikio mityboje