Dantų gydymas nėštumo metu: mitai, faktai ir svarbiausios rekomendacijos

Nėštumas - ypatingas laikotarpis, kurio metu reikėtų kuo mažiau jaudintis, stresuoti ir kuo labiau rūpintis savo dvasine ir fizine sveikata. Specialistai pataria rūpintis savo psichologine bei fizine savijauta, o tame tarpe ir burnos ertmės būkle. Dantų ir dantenų priežiūra nėštumo metu yra ypač svarbi, nes burnos ertmės sveikata gali turėti įtakos tiek besilaukiančios mamos, tiek besivystančio kūdikio sveikatai.

Dažnai vyrauja įsitikinimas, kad odontologinis gydymas besilaukiant kūdikio gali stipriai pakenkti vaisiui, tačiau tai tėra mitas. Per savo praktiką ne vienas gydytojas yra sutikęs moterų, kurioms nėštumas yra savotiška dingstis negydyti dantų šiuo jautriu metu, nes turima įvairių mitų, susijusių su skirtingomis procedūromis. Nėštumas atneša ne tik begalinį džiaugsmą, bet ir daugybę pokyčių moters organizme. Šiuo laikotarpiu pakitimai neišvengiamai vyksta ir burnos ertmėje. Dėl įvairių priežasčių, nėštumo metu padidėja rizika susirgti dantų ar dantenų ligomis, tokiomis kaip ėduonis, periodontitas ar gingivitas.

Hormoniniai pokyčiai ir burnos ertmės problemos

Nėštumo metu dėl hormoninių organizmo pokyčių vyksta pakitimai ir burnos ertmėje. Dėl hormoninių pokyčių pasikeičia ir dantenų kraujotaka. Dantenos gali paburkti, būti skausmingos, kraujuoti, tačiau jei laikomasi geros burnos higienos, po nėštumo viskas grįžta į pradinę būklę. Gydytojos odontologės Mantvilės Vindašiūtės teigimu, dėl hormoninių pokyčių nėštumo metu dantenos labiau pažeidžiamos apnašų, todėl gali atsirasti uždegimas ir kraujavimas, dar vadinamas nėštuminiu gingivitu.

Dažniausiai pasitaikanti burnos liga nėštumo metu yra dantenų uždegimas, dar kitaip vadinamas gingivitu. Jis pasitaiko net apie 60 proc. nėščiųjų. Būsimoms mamoms padidėja hormonų estrogeno ir progesterono kiekis, todėl dantenos tampa jautresnės apnašose esančioms bakterijoms. Tai ir sukelia uždegimą. Gingivitas dažniausiai prasideda antrą nėštumo mėnesį. Palaipsniui požymiai sunkėja ir aštuntame mėnesyje pasireiškia sunkiausia forma.

Gingivito simptomai: patinusios, paburkusios, paraudusios, skausmingos dantenos, kraujavimas iš dantenų valant šepetėliu ar tarpdančių siūlu. Dauguma moterų išsigąsta ir nustoja valytis dantis galvodamos, kad dantenų kraujavimą sukėlė intensyvus valymas šepetėliu. Tačiau tai dar labiau pakenkia burnos ertmės higienai.

Dėl nėštumo hormonų pokyčių, kurie padeda atpalaiduoti raumenis, kartais gali pradėti klibėti ir dantenos, todėl dantis gali jaustis klibantis. Neišsigąskite, greičiausiai danties neprarasite. Tačiau svarbu stebėti dantenų būklę ir kreiptis į odontologą, jei atsiranda kitų nerimą keliančių simptomų.

Periodonto ligų rizika

Kita neretai pasitaikanti nėščiųjų burnos ertmės liga - periodontitas. Jis gali išsivystyti, jeigu negydomas gingivitas. Periodontito pažeistos dantenos yra toksinų rezervuaras, kuris gali tiesiogiai paveikti besilaukinčią moterį. Būsimos mamos organizmas reaguoja į infekciją dantenose, išskirdamas uždegiminius mediatorius prostaglandinus.

Besilaukiančios moterys, sergančios periodonto ligomis turi didesnę tikimybę pagimdyti kūdikį su mažesniu kūno svoriu bei patirti priešlaikinį gimdymą. Manoma, kad apie 18% gimusių neišnešiotų kūdikių ir priešlaikinio gimdymo atvejų yra susiję su periodonto ligomis bei burnos gleivinės uždegimais. Svarbu nepamiršti, jog bakterijos, atakuojančios dantenas bei dantis, per kraujo sistemą gali nukeliauti iki vaisiaus ir sukelti komplikacijas ar netgi persileidimą bei priešlaikinį gimdymą.

Rytinio pykinimo ir vėmimo poveikis dantims

Pirmuosius nėštumo mėnesius daugelį moterų lydi rytinis pykinimas, vėmimas. Pykinimas ir vėmimas yra dažna nėščiųjų problema. Šie nėštuminiai toksikozės reiškiniai susiję su daroma žala dantų emaliui bei ėduonies atsiradimu. Vėmimas kenkia dantims, nes į burną patekusios skrandžio sultys sudaro rūgštinę terpę, dėl kurios gali prasidėti dantų emalio erozijos. Jei nesilaikoma burnos ertmės higienos, ant dantų atsiranda daug apnašų, o vėmimams kartojantis dėl rūgščių poveikio vyksta emalio demineralizacija. Tokia situacija labai palanki dantų ėduoniui vystytis.

Siekiant sumažinti žalingą rūgščių poveikį po vėmimo, rekomenduojama neskubėti valytis dantų šepetėliu ir dantų pasta, nes pažeistas emalis pasidaro mažiau atsparus mechaniniam poveikiui. Iškart valytis dantų nepulkite, nes skrandžio rūgštis minkština emalį ir dantys tampa labiau pažeidžiami. Prieš valydami palaukite bent valandą. Pradžioje patartina neutralizuoti rūgščią terpę burnoje skalaujant paprastu vandeniu arba sodos tirpalu (puodelis vandens su vienu arbatiniu šaukšteliu sodos). Jeigu vemiate, išskalaukite burną vandeniu arba burnos skalavimo skysčiu tuoj pat, kai tik galėsite.

Dantų priežiūra namuose nėštumo metu

Gera dantų higiena yra ypač svarbi nėštumo metu. Svarbu laikytis pastovaus dantų priežiūros režimo:

• Dantis valyti mažiausiai du kartus per dieną, po dvi minutes. Valytis dantis rekomenduojama ryte po pusryčių ir po paskutinio valgymo vakare prieš miegą.
• Kruopščiai nuvalykite dantų paviršių toje vietoje, kur jie siekiasi su dantenomis.
• Šepetėlis turi būti minkštas: taip sumažinama dantenų kraujavimo ir uždegimo rizika. Visai nesvarbu, naudojate įprastą ar elektroninį dantų šepetėlį, bet kai kurie žmonės pastebi, kad elektroniniu dantų šepetėliu dantis išsivalo kruopščiau.
• Naudokite dantų pastą, kurioje yra natūralių mineralų ir reikiamas fluoro kiekis, kuris padeda apsisaugoti nuo ėduonies. Jei valantis dantis pykina, patariama pasirinkti dantų pastą, turinčią švelnesnį skonį. Jei nežinote, kokia dantų pasta tinkamiausia nėštumo metu, telefonu ar nuotoliniu būdu pasitarkite su savo odontologu.
• Nepamirškite siūlo tarpdančiams valyti.
• Jei susiduriate su dantenų problemomis, kelis kartus per dieną burną skalaukite dantų skalavimo skysčiu. Nors medikų bendruomenėje kyla diskusijos, ar sveikas dantenas turintiems žmonėms būtina naudoti šį skystį (jis apnašų nepašalina, tai padaryti gali tik mechaninis valymas dantų šepetėliu), bet besilaukiančios moterys patenka į didesnę rizikos zoną susidurti su dantenų pažeidimais, todėl naudodamos dantų skalavimo skystį gali sumažinti lipnios apnašų medžiagos, leidžiančios bakterijoms kauptis ant dantų paviršiaus, susidarymą.
• Kasdienis skalavimas druska (1 arbatinis šaukštelis druskos vienam šilto vandens puodeliui) gali sumažinti dantenų uždegimą.
• Jei burnoje padidėjusi rūgštingumo terpė (taip nutinka po valgio ir gėrimo, taip pat - po vėmimo), valyti dar neskubėkite, nes rizikuojate pažeisti dantų emalį. Gali būti, kad dantenos kraujuoja dėl netinkamai pasirinktų burnos priežiūros priemonių: per kieto šepetėlio, neatsargaus tarpdančių siūlo naudojimo.

Mitybos svarba dantų sveikatai nėštumo metu

Norint išlaikyti sveikus dantis nėštumo metu, svarbu ir tinkamai maitintis. Racionali, subalansuota mityba padeda išvengti problemų, susijusių su emalio pažeidimais ir taip sumažinti ėduonies atsiradimo tikimybę. Be to, pilnavertė besilaukiančios mamos mityba turi didelę įtaką ir būsimo vaikelio dantukų sveikatai, kuri užtikrina gerą vaisiaus dantų užuomazgų susiformavimą, mineralizaciją.

Būsimos mamos kartais pernelyg mėgsta saldumynus, o burnoje esančios bakterijos cukrų mėgsta, skaido jį, ir išskiria danties paviršiuje rūgštis. Taip prasideda emalio tirpimas, atsiranda palankios sąlygos dantų ėduoniui vystytis. Todėl rekomenduojama atsisakyti saldžių gėrimų, nealkoholinio vyno arba alaus ir saldumynų.

Besilaukiančiai mamai rekomenduojama valgyti kuo daugiau vaisių, daržovių, pieno produktų, žuvies, liesos mėsos, mažiau perdirbto, konservuoto maisto. Labai svarbūs motinos mityboje vitaminai D, A, B, C, fosforo ir kalcio santykis. Jei moters maisto racione yra pakankamai kalcio, kurį gauna vaisius, ji kalcio nepraranda.

Puikiausias desertas - sūris. Jis stabdo ėduonies susidarymą, nes savo sudėtyje turi didelį kalcio ir fosforo kiekį. Šie elementai yra kaulų ir dantų sudedamoji dalis. Dėl to sūris išsaugo bei atstato dantų emalį, skatina seilių išsiskyrimą, padeda neutralizuoti burnos pH, naikina bakterijas, kurios sukelia dantų ir dantenų ligas. Būna situacijų, kai moterims nėštumo metu džiūsta burna, sumažėja seilių. Tokiu atveju rekomenduojama pakramtyti becukrės kramtomos gumos kelis kartus per dieną.

Nėštumo metu gali tekti dažniau užsukti pas odontologą, bet ne todėl, kad kūdikis „pasiima” kalcį ar mamos dantis. Iš dantų jokios medžiagos nėštumo metu nedingsta. Dantys genda dėl daug paprastesnių priežasčių. Nėštumo metu dažniau užkandžiaujama, lepinamasi skanumynais, dėl to burnoje susidaro puiki terpė veistis bakterijoms, o jos sukelia ėduonį.

Kada kreiptis į odontologą?

Apsilankymas prieš nėštumą

Geriausia apsilankyti dar tik planuojant nėštumą ir pasirūpinti, kad būtų atlikta profesionali burnos higiena, išgydyti ėduonies pažeisti dantys ar kitos burnos ligos. Jei nėštumas planuojamas, dar iki pastojimo rekomenduojama apsilankyti pas gydytoją odontologą. Jis atliks profesionalią burnos higieną, išgydys ėduonies pažeistus dantis ar kitas esančias burnos ligas. Gydytojas odontologas tokio vizito metu taip pat pataria, kaip prižiūrėti dantis visą nėštumo laikotarpį, kad jie išliktų sveiki ir nepaveiktų būsimos mamos ar vaiko sveikatos. Gydymą visada geriau užbaigti dar iki pastojimo.

Odontologinis gydymas nėštumo metu

Kiekviena nėščioji privalo reguliariai tikrintis dantų būklę, o pajutus danties skausmą, gydymo neatidėlioti. Ar turiu gydytojui pasakyti, kad laukiuosi? Būtinai! Pasakykite savo gydytojui, kad laukiatės, net jei tai tik nėštumo pradžia ar dar tik įtariate, kad galite būti pastojusi. Apsilankymo metu būtinai praneškite, kad laukiatės. Jei kūdikėlio jau laukiamasi, pacientė turėtų apie tai pasakyti savo odontologui. Tai padės gydytojui sudaryti tinkamą gydymo planą, parinkti tinkamus gydymo metodus bei medikamentus. Rekomenduojama informuoti ir kokius vaistus vartoja nėščioji, kokias rekomendacijas pateikė gydytojas-ginekologas dėl esamų nėštumo komplikacijų ar patologijų.

Nėštumo metu odontologinės procedūros yra nerekomenduojamos - jos atliekamos tik tuo atveju, jeigu tai yra neišvengiama. Nors pagrindinį dantų gydymą visada geriau užbaigti dar iki pastojimo, tačiau esant ekstrinėm situacijom, kai skauda dantį ar gydymas neišvengiamas dėl gresiančios rizikos mamos bei vaisiaus sveikatai, odontologinės procedūros galimos ir nėštumo metu. Nėštumo metu pasikeitęs imuninis atsakas ir atidėtas dantų gydymas ypač padidina riziką vystytis stiprioms odontologinėms infekcijoms. Visa tai kenkia tiek motinai, tiek vaikui.

Odontologijos klinika turėtų būti aplankyta per antrąjį nėštumo trimestrą (13-21 nėštumo savaitė). Tai - geriausias metas. Palankiausias dantų taisymui yra antrasis nėštumo trimestras, kuomet vaisius jau susiformavęs, o pilvukas dar nedidelis.

Per pirmuosius tris nėštumo mėnesius formuojasi visi pagrindiniai vaisiaus organai, ir šis laikotarpis yra pats svarbiausias vaiko vystymuisi. Tad gydytis pirmame trimestre nerekomenduojama, kad būtų sumažinta bet kokia galima rizika pakenkti vaisiui. Ypač nerekomenduojama gydyti dantų pirmuoju nėštumo trimestru, nes tai yra pats svarbiausias laikotarpis vaiko vystymuisi.

Trečias trimestras taip pat netinkamas, nes odontologinė kėdė mamai nepatogi. Kai gulima ant nugaros spaudžiama vena, taip gali sutrikti kraujo cirkuliacija, o dėl patirto streso atsiranda priešlaikinio gimdymo grėsmė. Pirmuoju ir trečiuoju trimestru suteikiama tik būtiniausia odontologinė pagalba (prieš tai pasitarus su ginekologu).

Lentelė: Nėštumo trimestrų rekomendacijos odontologiniam gydymui

Specifinės procedūros ir baimės

Dantų gydymas daliai moterų yra stiprus stresas. O vaisius labai reaguoja į mamos emocinę ir fizinę būseną. Viena pagrindinių priežasčių, kodėl nėščiosios atideda dantų taisymą yra baimė dėl nuskausminamųjų vaistų poveikio. Ši baimė yra nepagrįsta: nuskausminimą galima naudoti ir nėščiosioms, nes vaistai veikia vietiškai (tik toje vietoje, kur suleidžiami).

Kad būtų išvengta visų didelės baimės, išgyvenamo streso, komplikacijų, gydymo metu galima naudoti lokalius anestetikus (vietiniai nuskausminamieji), kurių sudėtyje nėra adrenalino. Gydytojai rekomenduoja naudoti kaip galima mažiau skausmą malšinančių vaistų nėštumo metu - ypač vengti lidokaino. Nereikėtų nėštumo metu naudoti šių vaistų: antibiotikų - tetraciklino, eritromicino, klaritromicino, analgetikų - aspirino.

Jei nėštumo metu gydymas yra būtinas, dantų plombavimo nereikėtų baimintis. Šiuolaikinės medžiagos ir gydymo metodai neturi neigiamos įtakos nėščiosios sveikatai. Diskusijų kyla tik dėl amalgamos (sidabro ir gyvsidabrio) plombų.

Daug diskusijų kelia rentgeno nuotraukos. Nėštumo metu patariama jų vengti. Tačiau jei dantų rentgeno nuotrauka neišvengiama, mama ir jos būsimas kūdikis apsaugomas kiek galima labiau naudojant specialias apsaugines prijuostes. Šiuolaikinės pažengusios technologijos siūlo ir naują rentgeno būdą - kompiuterinį tyrimą. Remiantis mokslinių tyrimų duomenimis, rentgeno sukeliamos radiacijos kiekis toks mažas, kad rizika yra minimali, todėl vengti šios ir kitų procedūrų visiškai nebūtina. Šiuolaikiniai rentgeno aparatai yra saugesni, jų apšvitos dozė mažesnė, tad ypatingai baimintis jų nereikėtų.

Profesionali burnos higiena nėštumo metu yra saugi ir rekomenduojama procedūra. Dantų apnašų ir akmenų pašalinimas padeda užkirsti kelią dantenų problemoms ir užtikrina geresnę burnos sveikatą. Pastebėjus daug susikaupusių apnašų ir kraujuojančias dantenas, svarbu kreiptis pagalbos, kadangi tai gali reikšti periodonto ligas. Jas ignoruojant, prastėja ne tik dantų sveikata, bet ir trumpėja vaisiaus augimo procesas, gali atsirasti netgi priešlaikinis gimdymas.

Dantų priežiūra po gimdymo

Pagimdžius ir maitinant vertėtų rūpintis burnos higiena dar labiau. Maitinančios moters organizmas pieno gamybai sunaudoja daug svarbių medžiagų, todėl labai svarbu atkreipti dėmesį į savo mitybą.

tags: #danties #gydymas #nestumo #metu

• Apie vaikų kepenų suriebėjimą
• Kūdikių priežiūros reikmenų gidas
• Jauki erdvė mažiesiems tyrinėtojams
• „Žiedelio“ darželio veikla ir vadovybė
• Galvos formos problemos kūdikiams