Atsakomybė už vaiko teisių ir interesų pažeidimus bei neteisėtą išvežimą

Vaiko teisės ir interesai yra griežtai ginami įstatymais, o tėvams bei kitiems atstovams, neužtikrinantiems jų tinkamo įgyvendinimo, gresia įvairios teisinės pasekmės. Teisiniu požiūriu, vaikas yra žmogus, neturintis 18 metų. Tam tikrais atvejais teismas gali šį amžių sumažinti, pripažindamas, kad ir jaunesnis nei 18 metų asmuo gali savarankiškai įgyvendinti savo teises, pavyzdžiui, sudaryti santuoką ar tvarkyti gaunamas pajamas. Nors vaikas yra iki 18 metų, už pačio vaiko neteisėtus veiksmus jis gali būti baudžiamas jau nuo 16 metų, o tam tikrais atvejais ir nuo 14 metų.

Vaiko atstovai ir jų pareigos

Vaiko atstovai pirmiausia yra tėvai. Būna išimčių, pavyzdžiui, jei tėvai yra neveiksnūs. Tais atvejais, kai tėvai negali pasirūpinti savo vaikais, vaikams yra paskiriami globėjai, rūpintojai, kurie taip pat privalo užtikrinti vaikų interesus. Tėvai ir kiti vaikų atstovai turi pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje.

Mūsų teisinė sistema nenumato tėvams jokių galimybių savanoriškai atsisakyti teisių ir pareigų savo nepilnamečiams vaikams. Taigi, net ir kylant bet kokiems sunkumams auginant vaikus, tėvai negali nusišalinti nuo vaikų priežiūros pareigos, o jiems vengiant tai daryti, kyla atsakomybė už tokį jų elgesį. Būtina atkreipti dėmesį, kad net ir tėvams gyvenant atskirai, už vaiko auklėjimą ir priežiūrą, neatsižvelgiant į tai, su kuo vaikas gyvena, abu tėvai atsako bendrai ir vienodai. Nei vienas iš tėvų negali išvengti atsakomybės už vaikų nepriežiūrą, pasiteisindami, jog vaikas su juo negyvena.

Vaiko interesų pažeidimo formos ir teisinė atsakomybė

Vaiko atstovai gali būti baudžiami už blogą elgesį su vaiku. Specialistų nuomone, blogas elgesys su vaiku - tai vaiko vystymosi poreikių ignoravimas. Pagal įstatymus vaikas turi teisę į mokslą, į būstą, į jo poreikių užtikrinimą, ir tai privalo garantuoti vaiko atstovai. Blogas elgesys su vaiku gali būti fizinė prievarta, seksualinė prievarta, vaiko nepriežiūra, moralinė prievarta ar tapimas smurto šeimoje liudininku. Tėvų ir kitų atstovų pareiga užtikrinti, kad vaikai jokia forma nepatirtų netinkamo elgesio su jais. Jei nustatomi tokie neteisėti veiksmai su vaiku, privaloma skubiai imtis priemonių sustabdyti tokį elgesį ir padėti vaikui.

Fizinis smurtas ir seksualinis išnaudojimas

Fizinis smurtas gali būti vienkartinis veiksmas arba pasikartojantys veiksmai - mušimas, stumdymas, spardymas, deginimas, kandžiojimas, smaugimas, bet koks skausmo kėlimas (žnaibymas, badymas ir pan.). Vaikų seksualinis išnaudojimas gali pasireikšti išprievartavimu, seksualiniu tvirkinimu, vaiko panaudojimu pornografijai, kita seksualinio pobūdžio veikla vaiko atžvilgiu.

Nepriežiūra ir emocinis smurtas

Nepriežiūra - tai nuolatinis ir rimtas nesirūpinimas vaiku ar nesugebėjimas apsaugoti vaiko nuo bet kokio pavojaus, pvz., ir šalčio, ir badavimo, arba nesugebėjimas užtikrinti vaiko priežiūros, dėl ko pablogėja vaiko sveikata ir vystymasis. Dažniausiai bet kurios iš minėtų smurto formų beveik neišvengiamai būna susijusios ir su psichologiniu arba emociniu smurtu. Ši smurto forma pasireiškia nuvertinimu, menkinimu, žeminimu, šmeižtu, grasinimu, gąsdinimu, atskyrimu, kvailinimu, judėjimo laisvę apribojančiais veiksmais, sukeliančiais ar sudarančiais sąlygas sukelti žalą vaiko fizinei, emocinei, psichinei, dvasinei, moralinei ar socialinei sveikatai ir raidai.

Atsakomybė tėvams už vaikų nusižengimus

Už nepilnamečių nuo 14 iki 16 metų padarytus pažeidimus administracinėn atsakomybėn gali būti traukiami jų tėvai. Tėvams gali būti surašomas protokolas ir jie baudžiami už tėvų valdžios nepanaudojimą arba panaudojimą priešingai vaiko interesams. Yra susiformavusi nuostata, kad jeigu vaikas daro pažeidimus, tėvai galimai netaikė tinkamų auklėjimo priemonių, kurios suformuotų vaiko teisingą požiūrį į elgesį ir visuomenines nuostatas. Jeigu administracinio nusižengimo požymių turinčią veiką padarė nepilnametis, kuriam iki šios veikos padarymo nebuvo suėję 16 metų, atlikus tyrimą, informacija apie šią veiką ir ją padariusį nepilnametį turi būti perduota savivaldybės administracijos direktoriui ir Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybai. Tai parodo, kad nepilnamečio vaiko elgesio problemų priežasčių ieškoma šeimoje, auklėjime, o nustačius, kad vaiko netinkamas elgesys susiformavo dėl šeimoje egzistuojančių nuostatų, tėvai dėl netinkamo savo tėvų pareigų įgyvendinimo gali būti traukiami atsakomybėn. Jeigu nustatyti pažeidimai nesukelia sunkių pasekmių ir nėra sistemingi, tėvams paprastai skiriama bauda.

Laisvės atėmimo bausmė tėvams

Laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama tais atvejais, kai nustatomos sunkios pačių tėvų veiksmų pasekmės, kurios yra sukeliamos vaikams. Tai apima situacijas, kai tėvai naudoja fizinį, seksualinį ar emocinį smurtą prieš vaikus, arba dėl vaikų nepriežiūros vaikų sveikatai, jų interesams kyla sunkios pasekmės. Pavyzdžiui, tėvams nesirūpinant vaikų maitinimu, dėl ko vaikams nustatomas išsekimas ar sveikatos sutrikimai, arba jeigu tėvai nesirūpina tinkama vaikų apranga, dėl ko vaikai patiria kūno nušalimus. Net tais atvejais, kai nelaimingo atsitikimo metu nukenčia vaikas, tėvai gali būti traukiami baudžiamojon atsakomybėn, jei nesiėmė visų priemonių, kad užtikrintų saugų vaiko buvimą pavojingoje aplinkoje.

Taip pat tėvams gali būti skiriama laisvės atėmimo bausmė už neteisėtus veiksmus vaikui ir šeimai: už vaiko palikimą be būtinos priežiūros, siekiant juo atsikratyti; už nepilnamečio įtraukimą į girtavimą ar nusikalstamą veiką; už naudojamą smurtą šeimoje. Laisvės atėmimo bausmė yra numatyta ir tais atvejais, kai vienam iš tėvų teismas nustato pareigą išlaikyti vaiką, tačiau yra vengiama ją vykdyti. Už tai yra numatyta maksimali bausmė - laisvės atėmimas iki 2 metų.

Vaiko paėmimas iš šeimos

Visuomenėje vyraujanti nuomonė, kad vaikai lengvai gali būti paimami iš šeimos, yra mitas. Vaiko teisių apsaugos specialistai turi teisę ir pareigą reaguoti į situacijas, pavojingas vaikui. Tačiau šios institucijos atstovai vaiką gali patalpinti globos namuose ar pas globėjus tik labai trumpam laikui, o vėliau šį klausimą sprendžia teismas. Pažymėtina, kad procesas teisme nėra paprastas. Proceso metu užtikrinamos vaikų ir tėvų teisės, tėvams skiriama teisinė pagalba, aiškinamasi visos susiklosčiusios situacijos aplinkybės ir ieškoma geriausio vaiko interesus atitinkančio sprendimo.

Visais atvejais vaiko teisių apsaugos specialistai, atvykę į įvykio vietą, pirmiausia ieško galimybės perduoti vaikų priežiūrą vaikų artimiems giminaičiams. Klausimas dėl vaiko paėmimo iš šeimos sprendžiamas nustačius realų pavojų vaiko saugumui, sveikatai, gyvybei jo gyvenamojoje aplinkoje. Tokia aplinka gali būti nustatoma šiais atvejais:

• Kai kyla pavojus vaiko gyvybei ir sveikatai;
• Kai vaikas paliktas be priežiūros arba paliktas prižiūrėti asmenims, kurie netinkamai juo rūpinasi;
• Kai tėvai yra dingę ir jų ieškoma;
• Kai tėvai negali rūpintis vaiku dėl ligos, suėmimo, bausmės atlikimo ar kitų svarbių priežasčių.

Dažniausiai realus pavojus šeimoje būna konstatuojamas, kai tėvai sistemingai smurtauja prieš vaikus, ilgą laiką nesirūpina ir netinkamai prižiūri vaikus. Paprastai tai nebūna vienkartinis, netyčinis veiksmas ar neapgalvotai susiklosčiusi situacija - tai būna ilgalaikiais ir sistemingais neteisėtais veiksmais padaroma žala vaiko interesams.

Vaiko teisė į atvaizdą ir privatumą

Vaiko atvaizdo panaudojimas be vaiko ir bent vieno iš vaiko atstovų pagal įstatymą sutikimo laikytinas vaiko teisės į atvaizdą pažeidimu - tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos visuomenės informavimo įstatyme. Šis įstatymas tiesiogiai užtikrina vaiko teisę į atvaizdą ir privatų gyvenimą viešai skelbiant informaciją. Tėvų sutikimas fotografuoti ar filmuoti vaiką nereiškia, kad jie sutiko, kad vaiko atvaizdas būtų viešinamas ir / ar teikiamas kitiems asmenims. Apie skelbiamą vaiko atvaizdą turi žinoti tėvai arba teisėti jų atstovai. Taip pat turi būti nurodoma, kam atvaizdas bus naudojamas.

Kai vienas iš tėvų nesutinka

Jei, esant vieno iš vaiko atstovų pagal įstatymą sutikimui, antrasis iš tėvų nesutinka su vaiko atvaizdo panaudojimu, jis turi teisę reikalauti nutraukti veiksmus, susijusius su atvaizdo naudojimu. Jei kitas iš tėvų ar tretieji asmenys tokių veiksmų nutraukti nesutinka, nesutinkantysis su vaiko atvaizdo naudojimu turi teisę kreiptis į teismą, reikalauti nutraukti veiksmus, susijusius su atvaizdo naudojimu bei civilinio proceso tvarka prašyti atlyginti turtinę ir neturtinę žalą, padarytą vaikui.

Privatumas viešoje vietoje

Net ir viešoje vietoje esantys vaikai nepraranda savo privatumo ir individualumo, todėl turi būti paisoma atvaizdo savininko ir / ar vaiko tėvų (globėjų) valios dėl atvaizdo fiksavimo ar jo panaudojimo sąlygų. Tad, jeigu pašaliniai asmenys fotografuoja mažamečius ir tokiose nuotraukose fiksuojamas ne bendras vaizdas, o galima aiškiai įžiūrėti vaikus, jų veidus, tėvai pirmiausia gali įspėti fotografą, kad jie nesutinka, jog vaikas būtų fotografuojamas, ir paprašyti tokias nuotraukas sunaikinti. Jeigu atsitinka taip, kad vaiko teisė į atvaizdą pažeidžiama, vaiko tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą turi teisę kreiptis į teismą ir reikalauti nutraukti veiksmus, kurie pažeidžia vaiko teisę į atvaizdą, bei atlyginti žalą. Tokiu atveju galima reikalauti ne tik turtinės, bet ir neturtinės žalos atlyginimo.

Draudimas viešinti net ir su tėvų sutikimu

Nepilnamečių apsaugos nuo neigiamo viešosios informacijos poveikio įstatymas besąlygiškai, t. y., net ir esant vaiko ar kitų atstovų pagal įstatymą sutikimui, draudžia skelbti nepilnamečio atvaizdą neigiamų socialinių reiškinių kontekste, jei iš paskelbtos vaizdo informacijos galima atpažinti nepilnametį. Šiame įstatyme taip pat įtvirtintas besąlygiškas draudimas visuomenės informavimo priemonėse skleisti neigiamą poveikį nepilnamečių vystymuisi darančią informaciją, susijusią su asmens duomenimis, t. y. draudžiama skleisti visuomenės informavimo priemonėse nepilnamečių asmens duomenis, kurie žemina jo orumą ir (ar) pažeidžia interesus.

Atsakingas tėvų elgesys internete

Atsakomybė už viešoje interneto erdvėje paskelbtus vaiko atvaizdus tenka pirmiausia vaiko tėvams ar kitiems jo atstovams pagal įstatymą, todėl už neatsakingą vaiko atvaizdo naudojimą jiems gali būti taikoma administracinė atsakomybė. Vaiko tėvams ar kitiems asmenims, prieš keliant vaiko atvaizdą į socialinius tinklus, svarbu žinoti teisinę atsakomybę, atidžiai pasirinkti socialinius tinklus, konkrečios nuotraukos ar vaizdo įrašo pobūdį, įvertinti, ar tikrai būtina tai skelbti ir kokiu tikslu tai daroma. Taip pat, jei įmanoma, nustatyti socialinio tinklo naudotojų grupę, kuri galės matyti vaiko atvaizdą. Siūlytina internete skelbti „prastesnės kokybės“ nuotraukas arba nuotraukas, kurios gali būti žymimos vandens ženklais, arba pateikiamos mozaikos stiliumi, arba programiniu kodu uždrausti nuotraukų kopijavimą bei imtis kitų prieinamų nuotraukos plagijavimo apsaugos priemonių. Vaikai gali būti fotografuojami ir filmuojami tik tinkamai apsirengę. Iš jų neturi būti šaipomasi bei kitaip žeminama jų garbė ir orumas. Taip pat reikia įvertinti, kokią įtaką nuotrauka ar vaizdo įrašas gali turėti vaikui augant ir keičiantis jo asmenybei. Rekomenduotina pasiklausti paties vaiko nuomonės, jei jis sugeba ją suformuluoti, ar jis sutinka ir nori, kad jo nuotraukos ar vaizdo įrašai būtų viešinami interneto erdvėje. Tais atvejais, kai vaiko nuomonė skiriasi nuo tėvų nuomonės, turi būti vadovaujamasi vaiko interesais. Todėl dėdami vaiko nuotraukas (atvaizdus) į socialinius tikslus tėvai turi elgtis atsakingai ir pirmiausia turi atsižvelgti į geriausius vaiko interesus.

Kur kreiptis ginant vaiko teisę į atvaizdą?

Pastebėjus netinkamo turinio, nepilnamečiams neigiamą poveikį darančią informaciją ar galimai pažeidžiamas vaiko teises reikia:

1. Kreiptis į interneto svetainės administraciją, kurioje paviešinta galimai netinkama informacija, arba į viešosios informacijos rengėją (skleidėją), kad informacija, jei ji priskiriama draudžiamos informacijos kategorijai, būtų pašalinta. Pranešimas, skundas ar pareiškimas gali būti adresuojamas apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kurio prižiūrimoje teritorijoje yra nukentėjusio asmens deklaruota gyvenamoji vieta. Pranešimas apie neteisėtą veiką gali būti pateiktas ir nuotoliniu būdu, naudojantis vieša Policijos elektroninių paslaugų sistema „ePolicija.lt“.
2. Kreiptis į Valstybinę duomenų apsaugos inspekciją, kuri įvertins, ar įvykdytas asmens duomenų pažeidimas ir, nustačius pažeidimą, pritaikys sankcijas.
3. Kreiptis į Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybą.
4. Pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus ar neigiamą poveikį nepilnamečiams darančią informaciją, esančią viešojoje erdvėje, galima teikti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos teritoriniams skyriams pagal pažeidimo padarymo vietą.

Tragiška realybė: Editos Sajenko atvejis

Ši skandalinga istorija prasidėjo 2019-ųjų gruodžio 16 dieną. Nuo gimimo silpnaprotystę turinti vilnietė Edita Sajenko (tuo metu - 35 m.), būdama viena bute pagimdė kūdikį. Sutrikusi, kraujuojanti motina susuko naujagimį į antklodę, nusileido iš savo buto ir padėjo kūdikį prie laiptinės durų, kurioje yra šiukšlių konteineris. Kaimynai, visą gyvenimą pažinoję E. Sajenko ir jos tėvus, iškvietė policiją. Kraujo pėdsakais policija atsekė iki buto, kur rado nukraujavusią ir nualpusią motiną. Po trijų dienų moteriai teismas skyrė suėmimą, ji buvo pervežta į Vilniaus areštinę, o po dviejų mėnesių - į Kauno tardymo izoliatorių. Ten laikyta kameroje be teismo ir neatsižvelgus į jos sveikatos būklę. Negana to, vėliau vilnietė buvo priverstinai išvežta į Rokiškio psichiatrijos ligoninę.

Editos motina pasakojo, kad dukra nuo gimimo turi negalią, diagnozuotą intelekto sutrikimą ir mokėsi specialiajame internate. Kai Edita namie pradėjo gimdyti, ji net nesuprato, kas jai įvyko. Ligoninėje jai pasakė, kad ji - vaiko žudikė, kūdikio jai neparodė, nors kūdikis taip pat buvo atvežtas į Santaros klinikas. Kūdikio tėvas Petras G., atskubėjęs į ligoninę, taip pat negalėjo pamatyti sūnaus, net ir po DNR testo, įrodančio tėvystę. Jis teigė, kad jam nebuvo pranešta, kur yra vaikas, ir jo skambučiai vaiko teisių apsaugos specialistams liko be atsako.

Kalinama dukra buvo visai palūžusi, paaštrėjo psoriazė, vaistų neleido perduoti. Kameros kaimynės ją mušė. Nors visos instancijos turėjo informaciją, kad ji neįgali, sutrikusio intelekto, nieko tai nejaudino. Teismai net 5 kartus pratęsė neįgalios motinos suėmimą. Pagaliau 2020 m. birželio 25 dieną Lietuvos apeliacinio teismo sprendimu E. Sajenko buvo skirta kita prevencinė priemonė - moteris buvo išvežta į Rokiškio psichiatrijos ligoninę. Iš ligoninės ji buvo išleista Vilniaus apygardos teismo sprendimu po 14 dienų.

Grįžusi namo E. Sajenko savo kūdikio pamatyti vis tiek negalėjo. Ji net ilgai nežinojo, kas gimė. Kūdikis Editai buvo grąžintas tik 2020 m. rugsėjo 16 dieną, kai vaikui jau buvo 10 mėnesių. Spalio 2 dieną moteris susituokė su Petru G. ir dukrą pakrikštijo. Gyvenimas šeimoje po truputį grįžo į vėžes.

Teisminiai sprendimai ir aukščiausiojo teismo išaiškinimas

E. Sajenko, kuriai padėjo advokatas, 2022 metais kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl žalos, patirtos dėl neteisėto suėmimo ir neteisėto atidavimo į psichiatrijos ligoninę, atlyginimo. Moteris prašė priteisti 50 000 eurų neturtinės žalos. Vilniaus apylinkės teismas, o vėliau ir Vilniaus apygardos teismas neteisėtai 6 mėnesius kalintai ir 14 dienų neteisėtai psichiatrijos ligoninėje laikytai moteriai priteisė tik 1000 eurų. Abiejų instancijų teismų teigimu, suėmimas buvo teisėtas, nes E. Sajenko galėjo pabėgti pas brolį į Norvegiją, ir teismų veiksmai atitiko bendrąją rūpestingumo pareigą.

Tačiau Aukščiausiasis teismas (AT), remdamasis Europos žmogaus teisių teismo (EŽTT) praktika, 2023 metų kovo 21 dieną išaiškino, „kad psichikos liga sergantys asmenys sudaro ypač pažeidžiamą grupę, todėl bet koks jų teisių apribojimas turėtų būti griežtai tikrinamas“. AT teisėjų kolegija E. Sajenko suėmimą nuo pat pradžių pripažino neteisėtu. Neteisėta buvo ir kita prievartos priemonė - neįgalios moters patalpinimas į Rokiškio psichiatrijos ligoninę, nes E. Sajenko, nors protiškai atsilikusi, neserga psichikos liga, dėl kurios gali ir turi būti gydoma, nesant duomenų apie jos pavojingumą visuomenei. Aukščiausiasis teismas iš Lietuvos valstybės E. Sajenko priteisė 10 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo ir 2800 eurų bylinėjimosi išlaidų. Ši istorija pabrėžia sisteminių klaidų ir negebėjimo įvertinti individualių aplinkybių pasekmes.

Tarptautinis vaikų grobimas ir teisinės pasekmės

Vienas iš tėvų, išsiveždamas iš užsienio į Lietuvą arba iš Lietuvos į užsienį vaiką su laikinu jo kito tėvo sutikimu arba be sutikimo ir nutaręs negrįžti, nepamąsto, o dažnai, ko gero, net nežino, kad toks jo veiksmas pagal tarptautinius teisės aktus yra vadinamas vaiko grobimu.

Hagos konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų

Kiekvienas suaugęs žmogus yra laisvas pasirinkti su kuo ir kaip gyventi, tačiau jo priimtas sprendimas dažnai keičia ir nepilnamečių vaikų padėtį. Būtent todėl, kad vienas iš tėvų, nusprendęs pakeisti savo gyvenamosios vietos valstybę, kartu pasiima ir vaiką (-us), taip apribodamas kito tėvo (motinos) galimybes palaikyti pastovų ryšį su vaiku bei pažeisdamas vaiko teisę bendrauti su abiem tėvais ir būti jų auklėjamam, ir lėmė 1980 m. Hagos konvencijos dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų (toliau - Hagos konvencija) priėmimą. Prie šios konvencijos yra prisijungusios daugiau kaip 100 pasaulio valstybių, tai rodo, jog problema, kai vienas iš tėvų, pasinaudodamas savo tėvų valdžia, be kito tėvo (motinos) sutikimo išsiveža vaiką, yra aktuali įvairiose šalyse. Pagal Hagos konvenciją vaiko grobimu pripažįstamas neteisėtas vaiko iki 16 metų išvežimas arba laikymas užsienio valstybėje.

Taigi, kas yra svarbu:

1. Vaiko amžius: vaikas iki 16 metų.
2. Vaiko perkėlimas: iš jo įprastinės gyvenamosios vietos valstybės į kitą šalį (dėmesys kreipiamas ne į vaiko pilietybę, o į jo gyvenamąją aplinką, t. y. kur buvo vaiko įprastinė gyvenamoji vieta).
3. Neteisėtas išvežimas ar laikymas: reiškia, kad yra pažeidžiamos kito globos teises vaikui turinčio asmens teisės.

Statistika Lietuvoje

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenys atskleidžia tarptautinio vaikų grobimo mastą Lietuvoje.

Paprastai, jei vaikas yra neteisėtai išvežtas ar laikomas, bylą nagrinėjantis teismas nurodo vaiką tuojau pat grąžinti. Išimtys, dėl kurių grąžinti vaiką gali būti atsisakyta, yra tik kelios ir pakankamai griežtos. Dažniausiai pasitaikantys vaikų grobimo atvejai yra susiję su Didžiąja Britanija ir Vokietija.

Neteisėtas vaiko išvežimas ar laikymas?

Įsivaizduokime vaiką kaip gėlę, kurią auginame gražiame vazone. Būtent vazonas yra valstybė, socialinė, kultūrinė, ugdomoji aplinka ir pan., kurioje vaikas yra įpratęs būti. Paprastai šioje aplinkoje vaikas gyvena kartu su tėvais. Tačiau tai nereiškia, kad vaikas privalo gyventi kartu su abiem tėvais. Svarbu nustatyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę. Vaiko gyvenamosios vietos nustatymas yra vienas iš tėvų valdžios elementų. Tėvų valdžia naudojasi abu tėvai po lygiai. Vadinasi, tik jie abu ir turėtų spręsti, kurioje aplinkoje, kurioje valstybėje geriau augti vaikui.

Teismų praktikoje taip pat akcentuojama, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, turėtų spręsti abu tėvai tarpusavio susitarimu, nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku, todėl tik bendrai pasiektas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus. Tačiau gyvenime dažnai susiklosto situacijos, kai tėvai tarpusavyje nesusikalba. Tokioms situacijoms išspręsti visų pirma reikia pasinaudoti valstybės, kurioje gyvena vaikas, teikiama pagalba: kreiptis į socialines tarnybas, mediatorius ar teismus.

Pagal dabar galiojantį teisinį reguliavimą, norint išvežti vaiką nuolat gyventi į užsienio valstybę, reikia gauti kito tėvo (motinos) rašytinį sutikimą, o jei šis sutikimo neduoda, ginčą sprendžia teismas. Vadinasi, tuo atveju, jei tėvas (motina) nori kartu su vaiku išvykti gyventi į užsienio valstybę, pirmiausia jis turi tartis su kitu tėvu (motina). Nesitarti galima nebent tuo atveju, jei tėvas (motina) nesinaudoja savo tėvų valdžia, pavyzdžiui, nebendrauja su vaiku, neteikia išlaikymo ir pan. Vaiko išvežimas į kitą valstybę neabejotinai pažeis šias tėvo teises bendrauti su vaiku taip, kaip buvo numatyta. Jei vienas iš tėvų nesutinka, kad vaiko gyvenamosios vietos valstybė pasikeistų, ir kitas tėvas (motina) išvyksta be sutikimo, laikoma, kad vaikas išvežtas neteisėtai.

Lygiai taip pat, jei tėvas (motina), išvykęs su vaiku atostogų, pavyzdžiui, atvykę į Lietuvą aplankyti senelių, pasilieka „atostogauti“ ilgiau ir praneša, kad grįžti neplanuoja, tai laikoma neteisėtu vaiko laikymu kitoje, nei jo nuolatinės gyvenamosios vietos, valstybėje. Trumpalaikis išvažiavimas į užsienį su vaiku nelaikomas neteisėtu išvežimu. Vaiko išvežimas bus laikomas neteisėtu, jei vienas iš tėvų, įgyvendinantis tėvų valdžią su kitu iš tėvų, gavo leidimą trumpai kelionei su vaiku į užsienį, tačiau negrįžta į pirminę gyvenamąją vietą.

Galimi teisiniai padariniai neteisėtai išvežus ar laikant vaiką

Tėvas (motina), be kurio sutikimo vaikas buvo išvežtas į kitą valstybę, turi kuo greičiau kreiptis į savo gyvenamosios vietos centrinę įstaigą dėl pagalbos grąžinti vaiką. Pagal Hagos konvenciją buvo sukurtas centrinių įstaigų bendradarbiavimo mechanizmas, kurį pasitelkus tėvas (motina) gali greičiau rasti neteisėtai išvežtą vaiką ir užtikrinti jo teisių apsaugą. Klausimą dėl vaiko grąžinimo į jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę sprendžia valstybės, į kurią išvežtas vaikas, teismai. Šios bylos turi būti nagrinėjamos kuo greičiau, mat praėjus metams nuo vaiko išvežimo, dažnai gali būti sunku nuspręsti, ar vaikas nesijaučia geriau naujoje valstybėje.

Sprendimas dėl vaiko grąžinimo nėra sprendimas grąžinti vaiką tėvui (motinai), likusiam valstybėje, iš kurios vaikas buvo išvežtas. Kalbama tik apie vaiko grąžinimą į jam įprastą socialinę aplinką. Iki bus išspręstas tolesnis vaiko gyvenamosios vietos klausimas, vaikas arba liks gyventi su tėvu (motina), gyvenančiu toje valstybėje, iš kurios buvo išvežtas, arba galės gyventi su vaiką išvežusiu tėvu (motina), jei šis priims sprendimą grįžti kartu su vaiku, arba bus laikinai perduotas kitų asmenų priežiūrai.

Kada galima vaiko negrąžinti į jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę?

Jeigu grįžtume prie vaiko-gėlės alegorijos, tai natūralu, kad gėlę staiga išrovus iš vazono, gali būti pažeistos gėlės šaknys, kas neabejotinai apsunkins gėlės prigijimą naujame vazone. Būtent todėl pirmiausia siekiama grąžinti gėlę į jai įprastą vazoną, kol dar šaknys nepažeistos. Vis dėlto, kalbant apie neteisėtai išvežto ar laikomo vaiko grąžinimą, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko interesus.

Hagos konvencija numato kelias išimtis, kada teismas gali atsisakyti grąžinti vaiką į jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę:

1. Vaiko prisitaikymas prie naujos aplinkos. „Prisitaikymas“ apima du elementus: fizinį (įsikūrimą bendruomenėje ir aplinkoje) ir emocinį (saugumą ir stabilumą). Vaiko prisitaikymas kiekvienu atveju sprendžiamas individualiai.
2. Paties vaiko prieštaravimas būti grąžintam. Sprendžiant tokio pobūdžio bylas išklausyti vaiką yra būtina. Vaiko nuomonė vertinama atsižvelgiant į jo amžių, gebėjimą priimti sprendimus ir galimą tėvų įtaką.
3. Didelė rizika vaikui. Yra didelė rizika, kad vaiką grąžinus jam būtų padaryta fizinė ar psichinė žala arba kad vaikas paklius į kitą netoleruotiną situaciją. Pavyzdžiui, jei grėsmė vaikui grindžiama galimu smurtu, piktnaudžiavimu alkoholiu ar tėvystės įgūdžių nebuvimu. Kiekvienu atveju turi būti įvertinta, ar šios aplinkybės yra pagrįstos įrodymais.

Reikėtų priminti, kad vaiko grąžinimas į jo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybę nereiškia vaiko grąžinimo ten likusiam tėvui (motinai). Tai yra grąžinimas į jam įprastą socialinę aplinką.

Grįžimo procedūra

Jei vienas iš tėvų perkėlė jūsų vaiką į kitą valstybę, turite teisę prašyti, kad vaikas būtų grąžintas į ankstesnę gyvenamąją vietą (valstybę, kurioje vaikas gyveno iki išvežimo).

tags: #atsakomybe #uz #neteisetai #isvezta #vaika

• Meditacinės muzikos nauda vaikų kasdienybėje
• Sužinokite, kiek sveria 6 mėnesių kūdikis
• Atviros veiklos geometrinėms figūroms vaikams
• Naujagimių slaugytojos kompetencijos ir darbo specifika
• Japonijos inžinerijos pasiekimai