Vaiko teisių apsauga ir ATPK taikymas: institucijų vaidmuo ir tėvų atsakomybė
Vaiko teisių apsauga yra kompleksinė sritis, apimanti daugybę įstatymų ir institucijų, siekiančių užtikrinti kiekvieno vaiko gerovę ir teisę į saugią aplinką, mokslą bei visapusišką vystymąsi. Šiame straipsnyje apžvelgiama, kaip Lietuvos teisės aktai, įskaitant Administracinių teisės pažeidimų kodeksą (ATPK), reguliuoja vaiko teisių apsaugą, ypač pabrėžiant Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VTAT) bei švietimo įstaigų vaidmenį, tėvų atsakomybę ir tarpinstitucinio bendradarbiavimo svarbą.
Įstatyminė atsakomybė už vaiko teisių pažeidimus ir pranešimo tvarka
Lietuvos Respublikos teisės aktai numato griežtą atsakomybę už vaiko teisių pažeidimus ir įpareigoja asmenis pranešti apie tokius atvejus kompetentingoms institucijoms. Tai yra gyvybiškai svarbi grandis vaiko apsaugos sistemoje.
35 straipsnio 1 dalies 2 punktas nurodo, kad asmenys, turintys pagrįstos informacijos apie daromą ar galimai padarytą nusikalstamą veiką vaiko atžvilgiu, privalo nedelsdami apie tai informuoti policiją ir (ar) Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą ar jos įgaliotą teritorinį skyrių. Be to, asmuo, žinantis apie daromą ar padarytą labai sunkų nusikaltimą vaiko atžvilgiu ir be svarbios priežasties nepranešęs apie tai policijai ar Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybai ar jos įgaliotam teritoriniam skyriui, atsako Baudžiamojo kodekso nustatyta tvarka.
Svarbu pažymėti, kad asmens, pateikusio šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytą informaciją, raštu ar žodžiu aiškiai išreikštu pageidavimu turi būti išlaikytas jo anonimiškumas prieš trečiuosius asmenis, išskyrus ikiteisminio tyrimo institucijas, prokuratūrą ir teismus. Tačiau ši nuostata netaikoma šio straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytų institucijų, įstaigų, organizacijų darbuotojams, kuriems pranešimo pareiga yra privaloma ir be anonimiškumo garantijų.
Vaiko teisė į mokslą ir tėvų pareigos
Vaiko teisė į mokslą yra viena pagrindinių teisių, įtvirtintų tarptautiniuose ir nacionaliniuose teisės aktuose. Ji užtikrina vaiko galimybes vystytis ir tapti visaverte asmenybe.
Vaiko teisių konvencijos 29 straipsnio 1 dalyje, Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 34 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę į mokslą, kuris ugdytų jo bendrą kultūrinį išprusimą, intelektą, sugebėjimus, pažiūras, dorovinę bei socialinę atsakomybę ir sudarytų sąlygas asmenybei vystytis.
Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje nurodant, kad tėvų teisė ir pareiga - auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir ištikimais piliečiais, iki pilnametystės juos išlaikyti. Tėvų valdžios turinys nustatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.155 straipsnio 2 dalyje - tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 35 straipsnio 2 dalies 6 punktas nuostato, kad tėvai privalo sudaryti sąlygas vaikui įgyti privalomą išsilavinimą arba galimybę mokytis iki 16 metų. Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 47 straipsnio 2 dalis nustato tėvų pareigą užtikrinti, jog vaikas punktualiai ir reguliariai lankytų mokyklą, nedelsiant informuotų apie vaiko negalėjimą atvykti į mokyklą.
Tėvai, įgyvendindami vaiko teisę į mokslą, turi laikytis nustatytų pareigų bei užtikrinti, jog nebūtų sudarytos sąlygos vaiko teisės į mokslą pažeidimui. Tėvams, nesilaikantiems nustatytų pareigų užtikrinti tinkamo vaiko teisės į mokslą įgyvendinimą ir (ar) kitaip pažeidžiantiems vaiko teises, gali būti taikoma teisės aktuose nustatyta atsakomybė (pvz., administracinė atsakomybė už vaiko teisių pažeidimą, tėvų valdžios neįgyvendinimą, trukdymą mokytis).
Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinamos pagrindinės vaiko teisę į mokslą reglamentuojančios nuostatos ir tėvų pareigos:
| Teisės aktas | Pagrindinė nuostata | Tėvų pareiga |
|---|---|---|
| Vaiko teisių konvencija, 29 str. 1 d. | Vaiko teisė į mokslą, ugdant bendrą kultūrinį išprusimą ir asmenybės vystymąsi. | - |
| LR Konstitucija, 38 str. 6 d. | Tėvų teisė ir pareiga auklėti vaikus. | Auklėti vaikus dorais žmonėmis, iki pilnametystės juos išlaikyti. |
| LR Civilinis kodeksas, 3.155 str. 2 d. | Tėvų valdžios turinys. | Dorai auklėti ir prižiūrėti vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti sąlygas vystytis. |
| LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, 35 str. 2 d. 6 p. | Tėvų pareiga sudaryti sąlygas įgyti išsilavinimą. | Sudaryti sąlygas vaikui įgyti privalomą išsilavinimą arba galimybę mokytis iki 16 metų. |
| LR Švietimo įstatymas, 47 str. 2 d. | Tėvų pareiga užtikrinti vaiko mokyklos lankomumą. | Užtikrinti, jog vaikas punktualiai ir reguliariai lankytų mokyklą, nedelsiant informuoti apie neatvykimą. |
Mokyklos lankomumo kontrolė ir nepateisinamas neatvykimas
Mokyklos lankomumo stebėjimas yra svarbi priemonė užtikrinant vaiko teisę į mokslą. Švietimo įstaigos turi aiškius mechanizmus, skirtus identifikuoti ir spręsti problemas, susijusias su mokyklos nelankymu.
Savivaldybės teritorijoje gyvenančių vaikų apskaitos tvarkos aprašas, patvirtintas 2012-04-25 Vyriausybės nutarimu Nr. 466, nustato, kad mokyklos nelankantis mokinys - tai įregistruotas Mokinių registre vaikas, kurio deklaruota gyvenamoji vieta yra atitinkamoje savivaldybėje, arba vaikas, įrašytas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą pagal savivaldybę, kurioje gyvena, tačiau per mėnesį be pateisinamos priežasties neatvykęs į mokyklą praleido daugiau kaip pusę pamokų ar ugdymui skirtų valandų. Mokinių lankomumo kontrolė pavesta mokyklos vadovui, socialiniam pedagogui ir kitiems mokyklos darbuotojams.
Paprastai mokyklose, direktoriaus įsakymu, patvirtintos mokyklos lankymo tvarkos, kuriose nustatyta pateisinimų ir(ar) nepateisinamų pamokų skaičius, priežastys, informavimo tvarka ir kiti aspektai. Svarbu paminėti, kad teisės aktuose nėra nustatytų konkrečių terminų, pavyzdžiui, 3 ar 5 dienų, kada vaikas gali neateiti į mokyklą su tėvų rašteliu. Tai reiškia, kad mokyklos vadovui, mokyklos bendruomenei palikta teisė pasirinkti ir nustatyti šiuos terminus savo vidaus dokumentuose.
Kompleksinių vaiko gerovės problemų sprendimas ir institucijų bendradarbiavimas
Sunkūs ir kompleksiniai vaiko gerovės atvejai reikalauja ne tik individualių institucijų pastangų, bet ir nuoseklaus, koordinuoto bendradarbiavimo. Tai ypač aktualu, kai susiduriama su rizikos šeimomis ir vaikais, turinčiais specialiųjų poreikių.
Nepilnametės elgesio ir kitos su jos gyvenimo, ugdymo(si) sąlygomis ir kt. susijusios problemos negali ir neturi būti sprendžiamos kompetentingų institucijų savarankiškai, individualiai bei išimtinai savo jėgomis ir turimomis priemonėmis (atskirai mokyklos, vaiko teisių apsaugos skyriaus, socialinio darbuotojo ar pan.). Atsižvelgiant į tai, kad nepilnametė tam tikrą laiką gyveno ir buvo ugdoma vaikų socializacijos centre, darytina prielaida, kad merginos ir jos šeimos situacija buvo ir turi būti gerai žinoma įvairioms valstybės ir savivaldybės institucijoms (savivaldybės struktūriniams padaliniams, atsakingiems už vaiko teisių apsaugos, švietimo, socialinių paslaugų organizavimo ir kt. sritis, pedagoginei psichologinei tarnybai, policijai, mokyklai ir t.t.).
Siekiant užtikrinti kuo sklandesnę merginos integraciją į bendruomenę jai sugrįžus iš vaikų socializacijos centro, visą merginos buvimo vaikų socializacijos centre laikotarpį, privalėjo būti dirbama su šeima, palaikomas ryšys su mergina, jos tėvais ir vaikų socializacijos centru, vertinamos tėvų galimybės ir atsakomybė tinkamai vykdyti pareigas savo nepilnametės dukters atžvilgiu, galimybė nepilnametę sugrąžinti į šeimą bei šio sprendimo atitikimas geriausiam vaiko interesų principui. Šiuo, kaip ir kitais atvejais, būtina priimti, kad sprendžiant su vaiku susijusius klausimus privalo vykti aktyvus, nuoseklus ir koordinuotas visų kompetentingų asmenų bendradarbiavimas, o sprendimai dėl konkrečių pagalbos priemonių (esant poreikiui, ir poveikio priemonių) nepilnametei ir tėvams taikymo (atitinkamai parengiant pagalbos teikimo planą, numatant atsakingus vykdytojus, situacijos pokyčių vertinimo periodiškumą ir kt.) turi būti priimami atlikus išsamią ir visapusišką situacijos analizę, išsiaiškinus nepilnametės probleminio elgesio priežastis, jos bei jos tėvų nuomonę dėl galimų problemos sprendimo būdų, pagalbos poreikio ir t.t.
Jei kyla abejonių dėl savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus veiksmų (neveikimo) konkrečioje situacijoje, vaiko teisių apsaugos kontrolierė, gavusi papildomą informaciją, galėtų atlikti tyrimą ir įvertinti atsakingų asmenų veiksmus, sprendžiant nepilnametės teisių ir teisėtų interesų užtikrinimo klausimus. Skundų dėl asmenų veiksmų ar neveikimo, dėl kurių pažeidžiamos (manoma, kad pažeidžiamos) ar gali būti pažeistos vaiko teisės ar jo teisėti interesai, taip pat skundų dėl pareigūnų piktnaudžiavimo ar biurokratizmo vaiko teisių apsaugos srityje tyrimas yra viena iš vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus pareigų (Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstatymo 11 straipsnio 2 punktas, 16 straipsnis).
Skundo pateikimo tvarka Vaiko teisių apsaugos kontrolieriui
Norint pateikti skundą Vaiko teisių apsaugos kontrolieriui, reikia nurodyti konkrečią informaciją. Skunde turėtų būti nurodyta: pareiškėjo vardas, pavardė (pavadinimas) ir adresas (buveinė); skundžiamo juridinio asmens pavadinimas ir buveinė ar skundžiamo fizinio asmens vardas, pavardė, įstaiga, įmonė ar organizacija, kurioje jis dirba, arba adresas; skundžiamo sprendimo arba skundžiamos veikos apibūdinimas, jos padarymo laikas ir aplinkybės; prašymas vaiko teisių apsaugos kontrolieriui; pridedamų dokumentų sąrašas; skundo surašymo data ir pareiškėjo parašas. Prie skundo gali būti pridedama: ginčijamo sprendimo nuorašas; turimi įrodymai ar jų aprašymas; siūlomų apklausti asmenų sąrašas, nurodant jų adresus ir kokias aplinkybes ar informaciją jie gali patvirtinti. Pasirašytą skundą, adresuotą vaiko teisių apsaugos kontrolieriui, galima atsiųsti paštu, adresu: Plačioji g. 10, LT-01308 Vilnius; faksu (8 5) 265 7960, el. paštu. Svarbu, kad kiekvienu atveju, kai Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigoje gaunama informacija apie vaiko teisių ir teisėtų interesų pažeidimus (ne skundas), vaiko teisių apsaugos kontrolierė sprendžia tyrimo pradėjimo savo iniciatyva klausimą.
Socialinio pedagogo vaidmuo vaiko teisių užtikrinime
Socialinis pedagogas mokykloje atlieka nepaprastai svarbų vaidmenį užtikrinant mokinių gerovę ir teisę į mokslą, ypač susiduriant su sunkumais mokymosi aplinkoje.
Švietimo ir mokslo ministro 2004-06-15 įsakymu Nr. ISAK-941 (2011-07-21 įsakymo Nr. V-1393 redakcija) patvirtinti Bendrieji socialinės pedagoginės pagalbos teikimo nuostatai nustato, kad socialinės pedagoginės pagalbos tikslas - padėti įgyvendinti mokinių teisę į mokslą, užtikrinti veiksmingą mokinių ugdymąsi ir mokymąsi mokykloje bei sudaryti prielaidas pozityviai vaiko socializacijai ir pilietinei brandai. Minėtos pagalbos teikimo uždaviniai - kartu su tėvais (globėjais, rūpintojais) padėti vaikams pasirinkti mokyklą pagal jų protines ir fizines galias; padėti sėkmingai vaikams ir mokiniams adaptuotis mokykloje, kitose institucijose, jų gyvenimo ir mokymosi aplinkoje, tapti visuomeniniu žmogumi, asmenybe; išsiaiškinti ir šalinti priežastis, dėl kurių vaikai ir mokiniai negali dalyvauti privalomame švietime, lankyti mokyklos ar vengia tai daryti; sugrąžinti į mokyklą jos nelankančius mokinius, bendradarbiaujant su tėvais (globėjais, rūpintojais) ir institucijomis, atsakingomis už vaiko gerovę. Socialinis pedagogas savo darbe vadovaujasi Švietimo ir kitais įstatymais, minėtais Nuostatais, Socialinio pedagogo pareigine instrukcija, patvirtinta švietimo ir mokslo ministro 2001 m. gruodžio 14 d. įsakymu Nr. 1667, bei kitais lokaliniais teisės aktais (vidaus darbo taisyklėmis ir pan.). Manytina, kad darbdavys, formuluodamas konkrečios įstaigos socialinio pedagogo pareigybės aprašymą, gali jį tikslinti (papildyti (konkretizuoti), atsižvelgdamas į minėtą Socialinio pedagogo pareiginę instrukciją.
Pažymėtina, kad socialinis pedagogas ir kiti specialistai, bendradarbiaujant su tėvais ir kitomis institucijomis (savivaldybių Vaiko teisių apsaugos skyriumi, Pedagogine psichologine tarnyba, policija, socialines paslaugas teikiančios institucijos ir kt.) pagal kompetenciją privalo užtikrinti ir teikti visokeriopą pagalbą mokiniui ir padėti jam įveikti ugdymosi bei kitus sunkumus. Jeigu teikiama pagalba mokiniui ir taikytos priemonės nepadeda išspręsti problemų, tuomet būtina įvertinti teiktos (teikiamos) pagalbos efektyvumą. Švietimo įstatymo 47 straipsnis nustato, kad tėvai (globėjai, rūpintojai) privalo bendradarbiauti su mokyklos vadovu, kitu švietimo teikėju, mokytojais, specialistais, teikiančiais specialiąją, psichologinę, socialinę pedagoginę, specialiąją pedagoginę pagalbą, sveikatos priežiūrą, sprendžiant vaiko ugdymosi klausimus; kontroliuoti ir koreguoti vaiko elgesį; užtikrinti vaiko mokymąsi. Pirmiausia tėvai (globėjai, rūpintojai) atsako už savo vaikų auklėjimą ir priežiūrą, tačiau ir mokykla negali likti nuošalyje.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 56 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tėvams ir kitiems teisėtiems vaiko atstovams, kurie pažeidžia vaiko teises, vengia arba nevykdo pareigos auklėti, mokyti, prižiūrėti, išlaikyti vaiką, žiauriai elgiasi su vaiku ar kitaip piktnaudžiauja savo teisėmis bei pareigomis, taikoma įstatymų nustatyta civilinė, administracinė arba baudžiamoji atsakomybė. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 215 straipsnis nustato administracinę atsakomybę tėvams bei kitiems asmenims už vengimą arba kliudymą leisti į mokyklą pagrindinio išsilavinimo neįgijusį jaunimą iki 16 metų.
Manytina, kad tėvų (globėjų, rūpintojų) nenoras bendradarbiauti su specialistais turi būti fiksuojamas oficialiais dokumentais (apsilankymo aktais, protokolais ir pan.), jog vėliau būtų lengviau įrodyti, jog pagal kompetenciją ėmėsi visų įmanomų priemonių problemai spręsti. Veiksmai (neveikimas), kai įstatyminiai vaiko atstovai (tėvai, globėjai, rūpintojai) netinkamai įgyvendina tėvų valdžią (nesirūpina vaiku, tinkamai jo neauklėja, neužtikrina reguliaraus mokyklos lankymo, nesikreipia dėl būtinos (specialistų rekomenduotos pagalbos) pagalbos teikimo į specialistus ir pan.), gali būti vertinami kaip netinkamas tėvų valdžios įgyvendinimas. Administracinių teisės pažeidimų protokolą pagal ATPK 181 straipsnį (Tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams) turi teisę surašyti policijos pareigūnai, savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyriaus specialistai.
Atkreiptinas dėmesys į tai, kad mokymo institucijos, kiti asmenys, turintys duomenų apie būtinumą ginti vaiko teises ir interesus, privalo apie tai nedelsdami informuoti valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją pagal vaiko ar savo gyvenamąją vietą (Civilinio kodekso 3.250 straipsnio 1 dalis). Mokykla, manydama, jog mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai) savo veiksmais (neveikimu) pažeidžia vaiko teises, mokyklos teikiamos rekomendacijos nevykdomos ir dėl to netinkamai įgyvendinama vaiko teisė į mokslą, privalo pagal kompetenciją kreiptis į savivaldybės vaiko teisių apsaugos skyrių, kitas kompetentingas institucijas (policiją ir kt.). Socialinio pedagogo funkcijos apibrėžtos gan aiškiai, tačiau praktikoje gali kilti įvairių klausimų. Manytina, kad socialinis pedagogas pirmiausia savo funkcijas turi atlikti pagal teisės aktuose apibrėžtą kompetenciją, o trūkstant įgaliojimų - informaciją perduoti kompetentingoms institucijoms, kreiptis pagalbos į kitas institucijas, įstaigas. Pažymėtina, kad švietimo įstaigose veikia Vaiko gerovės komisija, kuri taip pat negali likti nuošalyje.
Vaikų paėmimas iš šeimos, kai kyla reali grėsmė
Ypatingais atvejais, kai kyla reali grėsmė vaiko gyvybei ar sveikatai, valstybė imasi radikalių priemonių, siekdama nedelsiant apsaugoti vaiką.
Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 56 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, jog, kai tėvai (tėvas, motina) arba kitas teisėtas vaiko atstovas smurtaudamas arba kitaip sukeldamas pavojų vaikui piktnaudžiauja tėvų valdžia ir dėl to kyla reali grėsmė vaiko sveikatai ar gyvybei, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija arba valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija kartu su policija nedelsdama paima vaiką iš tėvų arba kitų teisėtų vaiko atstovų ir perduoda jį globoti (rūpintis) Civilinio kodekso nustatyta tvarka. Šiuo atveju policijos pareigūnas turi teises, numatytas Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatyme, užtikrinančias sklandų ir saugų vaiko paėmimo procesą.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
