Šeimos metų minėjimas yra ypatinga proga pasibelsti į kiekvienus namus, norint su meile pasveikinti ir pakalbėti apie šeimos vaidmenį mūsų gyvenime. Iš daugybės kelių, kuriais keliauja žmogus, šeima yra pirmasis ir svarbiausias: tai bendras kelias, bet ir ypatingas, absoliučiai nepakartojamas, kaip nepakartojamas yra ir kiekvienas žmogus. Į pasaulį žmogus paprastai ateina šeimoje, todėl galima sakyti, kad už savo buvimą žmogumi jis turi būti dėkingas šeimai. Jeigu šeimos nėra, į pasaulį atėjęs žmogus randa nerimą keliančią ir skaudžią spragą, kuri apsunkins visą jo gyvenimą.

Bažnyčia su nuoširdžiu rūpestingumu palinksta prie šeimų, nes ji gerai supranta šį pagrindinį vaidmenį. Šeima yra kilusi iš pačios Kūrėjo meilės sukurtajam pasauliui, o Dievo Sūnus į žmonių istoriją įėjo per šeimą. Kristus „pačiam žmogui iki galo parodo, kas yra žmogus“ ir tai padaro per šeimą, kurioje panoro gimti ir augti. Sekdama Kristumi, Bažnyčia yra įsitikinusi, jog tarnauti šeimai yra vienas esmingiausių jos uždavinių. Ta prasme žmogus ir šeima vienodai yra „Bažnyčios kelias“.
Šeima iš tikrųjų yra asmenų bendruomenė, o jų tikras egzistavimo ir gyvenimo drauge būdas yra bendrystė (communio personarum). Tai, kad jie yra sukurti kaip asmenys ir apdovanoti asmenišku kilnumu, nuo pat „pradžios“ rodo bendrą žmonijos gėrį kiekvienoje gyvenimo dimensijoje. Sutuoktinių „bendrystė“ sukuria šeimos „bendruomenę“, kurią giliai veikia tai, kas sudaro „bendrystės“ esmę.

| Sąvoka | Reikšmė |
|---|---|
| Bendrystė | Asmeniškas santykis tarp „aš“ ir „tu“. |
| Bendruomenė | Šeima kaip pirmoji žmonijos visuomenė („mes“). |
Statistiškai įsimylėjimas trunka apie 3 mėnesius, ilgiausiai kelis metus. Tuomet ateina laikas gimti tikrai meilei, kuri yra pasirinkimas, o ne vien hormoninė ar cheminė reakcija. Problema būna tame, jog žmonės skirtingai supranta, kas yra meilė ir kaip ji turi būti reiškiama. Vienintelis būdas išspręsti šias problemas yra pažinti save ir vienas kitą - sukurti bendrą meilės kalbą.
Kalbant skirtingomis kalbomis, partneriai ne tik kad emociškai nesusikalba, bet ištuštėja jų vidinis meilės rezervuaras. Remiantis G. Chapman, kiekvienas iš mūsų labiausiai suprantame vieną iš meilės kalbų:
Skirtingos meilės kalbos leidžia skirtingais būdais pademonstruoti savo partneriui, jog jį mylime ir nuoširdžiai rūpinamės juo. Šeimos gyvenimas yra užduotis ir iššūkis, kurį įveikti galima tik per nuolatinį darbą ir abipusį norą pažinti vienas kito poreikius.