Šis sąvadų rinkinys skirtas atostogų klausimams, siekiant paaiškinti darbuotojų teises ir galimybes, susijusias su atostogomis, ypač toms šeimoms, kurios augina vaikus su negalia. Kiekvienas darbuotojas turi teisę į kasmetines mokamas atostogas, tačiau jų trukmė gali skirtis priklausomai nuo darbo pobūdžio, šeiminės padėties, sveikatos būklės ar darbo trukmės. „Darbuotojai privalo žinoti savo teises ir galimybes, - pabrėžia Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) kancleris Šarūnas Orlavičius. Šios specialios nuostatos yra skirtos suteikti papildomą paramą ir poilsį tiems, kuriems dėl jų šeiminės padėties ar sveikatos būklės reikia daugiau laiko atsigauti ir pasirūpinti savo gerove.
Neįgaliems darbuotojams ir tėvams, vieniems auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų, suteikiamos 25 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama 5 dienas per savaitę) arba 30 darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama 6 darbo dienas per savaitę). Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 126 straipsnio 3 dalies nuostatas, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki keturiolikos metų arba vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų, suteikiamos dvidešimt penkių darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama penkias darbo dienas per savaitę) arba trisdešimties darbo dienų kasmetinės atostogos (jeigu dirbama šešias darbo dienas per savaitę). Ilgesnės trukmės kasmetinės atostogos priklauso darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką su negalia iki 18 metų, taip pat darbuotojams su negalia. „Šių atostogų tikslas - suteikti papildomą poilsio laiką tiems, kuriems dėl jų amžiaus, šeiminės padėties ar sveikatos būklės reikia daugiau laiko atsigauti ir pasirūpinti savo gerove“, - teigia Š. Orlavičius.

Lietuvos darbo teisė numato specialias garantijas darbuotojams, kurie vieni augina vaikus. Svarbu teisingai suprasti, ką teisiškai reiškia sąvoka „vienas auginantis vaiką”. Teisiškai vertinant, ar darbuotojas vienas augina vaiką, pagrindinis kriterijus yra vaiko ir tėvo/motinos psichologinis ryšys. Vaikų auginimas pasižymi nuolatinumu ir nepertraukiamumu - šie aspektai realizuojami tik per pastovų psichologinį ir socialinį kontaktą su vaiku. Ilgesnės atostogos darbuotojams, vieniems auginantiems vaikus, yra svarbi socialinė garantija, padedanti geriau derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus. Ši garantija priklauso tik tiems, kas faktiškai vieni augina vaikus, o jų statuso nustatymui būtina vertinti psichologinio ryšio su vaiku buvimą ar nebuvimą.
Darbuotojas turėtų kreiptis į darbdavį dėl išaiškinimo, kokių dokumentų pakanka pagrįsti vienišo tėčio/mamos statusą konkrečioje organizacijoje. Įstatymas nepateikia privalomų dokumentų sąrašo, tad darbdaviai patys sprendžia, kokie dokumentai yra pakankami. Svarbu atkreipti dėmesį, kad Vyriausybės nutarime Nr. 496 nustatytoms darbuotojų kategorijoms, kurioms priklauso pailgintos kasmetinės atostogos, netaikomos papildomos atostogų dienos dėl vienišo tėvo ar mamos statuso.
Darbo kodeksas taip pat numato aiškius prioritetus, sudarant kasmetinių atostogų grafiką. Aukščiau pateiktos darbuotojų kategorijos, įskaitant tėvus, auginančius neįgalius vaikus, yra nurodytos prioriteto tvarka. Tai reiškia, kad darbdavys privalo pirmiausia atsižvelgti į šių darbuotojų norus dėl kasmetinių atostogų laiko pasirinkimo. „Darbdavys turi šių darbuotojų pageidavimus laikyti prioritetiniais ir atsižvelgti į juos pirmiausia, - sako I. Piličiauskaitė-Dulkė.
Darbuotojams, auginantiems vaikus, suteikiamas papildomas poilsio laikas arba sutrumpinamas darbo laikas, priklausomai nuo vaikų skaičiaus ir jų sveikatos būklės.
| Darbuotojo kategorija | Papildomas poilsio laikas / sutrumpintas darbo laikas |
|---|---|
| Auginantis 1 vaiką iki 12 metų | 1 papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba 8 val. per tris mėnesius) |
| Auginantis vaiką su negalia iki 18 metų arba 2 vaikus iki 12 metų | 1 papildoma poilsio diena per mėnesį (arba 2 val. per savaitę) |
| Auginantis 3 ir daugiau vaikų iki 12 metų arba 2 vaikus iki 12 metų, kai 1 ar abu su negalia | 2 papildomos poilsio dienos per mėnesį (arba 4 val. per savaitę), mokant vidutinį darbo užmokestį |
Darbuotojų, dirbančių ilgesnėmis negu aštuonios darbo valandos pamainomis, prašymu šis papildomas poilsio laikas gali būti sumuojamas kas 3 mėnesiai.
Darbo kodeksas taip pat suteikia teisę tam tikroms darbuotojų grupėms gauti nemokamas atostogas. Darbuotojai, auginantys vaiką su negalia iki 18 metų, gali gauti iki 30 kalendorinių dienų nemokamų atostogų. Darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti ne trumpesnes negu prašo darbuotojas (iki 30 kalendorinių dienų) nemokamas atostogas, jeigu jį pateikia neįgalus darbuotojas / darbuotojas, auginantis neįgalų vaiką iki 18 metų ar slaugantis neįgalų asmenį, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas.
Darbuotojai, auginantys vaiką iki 8 metų, vieni auginantys vaiką iki 14 metų ar vaiką su negalia iki 18 metų, turi teisę prašyti leisti dirbti nuotoliniu būdu. Darbdavys privalo svarstyti tokį prašymą.
Darbo sutartis gali būti nutraukta darbuotojo iniciatyva (Darbo kodekso 56 straipsnis), apie tai įspėjus ne vėliau kaip prieš 5 darbo dienas, jeigu darbuotojas negali tinkamai atlikti savo darbo funkcijos dėl ligos ar neįgalumo arba dėl to, kad namuose slaugo šeimos narį (vaiką, tėvą, motiną, vyrą, žmoną), kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos ar specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis. Teikiant prašymą darbdaviui būtina pridėti asmens neįgalumo / vaiko spec. nuolatinės slaugos / priežiūros poreikio pažymą.
Neįgaliesiems ir asmenims, auginantiems neįgalų vaiką iki 18 metų ar slaugantiems neįgalųjį, pasyviai budėti arba pasyviai budėti namuose gali būti skiriama tik su jų sutikimu.

„Darbo sutartyse ar kolektyviniuose susitarimuose gali būti numatytos dar palankesnės atostogų sąlygos nei nustato Darbo kodeksas“, - pabrėžia Š. Orlavičius ir priduria, kad darbuotojų teisių užtikrinimas ir sąlygų gerinimas yra ne tik būtinybė, bet ir investicija į jų gerovę, sveikatą ir darbingumą.