Ką daryti, jei vaikas suserga per atostogas: Darbo kodekso nuostatos ir ligos išmokos

Planuotos atostogos yra laikas, skirtas pailsėti ir atgauti jėgas, tačiau kartais netikėtos aplinkybės, pavyzdžiui, vaiko liga, gali sujaukti visus planus. Tokiais atvejais svarbu žinoti, kokios yra darbuotojų teisės ir kokios galimybės numatytos Lietuvos Darbo kodekase bei „Sodros“ teikiamos išmokos.

Specialistai paaiškino, kas nutinka, jei darbuotojas suserga prieš atostogas ar jų metu, kaip nusikelia atostogų dienos, kaip jos skaičiuojamos. Šiame straipsnyje rasite atsakymus į šiuos klausimus, ypatingą dėmesį skiriant situacijai, kai suserga vaikas.

Kasmetinių atostogų perkėlimas ir pratęsimas sergant vaikui

Kasmetinės atostogos yra laisvas nuo darbo laikas, suteikiamas darbuotojui pailsėti ir darbingumui susigrąžinti, mokant jam atostoginius. Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovų teigimu, Darbo kodekse (DK) nustatyta, kad, jeigu darbuotojas negali pasinaudoti kasmetinėmis atostogomis pagal jų tikslinę paskirtį, jau suteiktos kasmetinės atostogos tam laikotarpiui perkeliamos šiais atvejais, kai: asmuo yra laikinai nedarbingas; asmuo naudojasi teise į tikslines atostogas, t. y. nėštumo ir gimdymo, tėvystės, mokymosi ir kt.; asmeniui suteikiamos nemokamos atostogos.

Darbuotojui svarbu žinoti, kad jeigu aplinkybės, dėl kurių kasmetinės atostogos negali būti panaudotos, atsiranda:

• iki kasmetinių atostogų pradžios, tai kasmetinių atostogų pradžia nukeliama, tačiau ne ilgiau kaip iki suteiktų kasmetinių atostogų pabaigos;
• jau naudojantis kasmetinėmis atostogomis, tai darbuotojo nepanaudotos kasmetinės atostogos jam suteikiamos kitu šalių (darbuotojo ir darbdavio) susitartu laiku, tačiau tais pačiais darbo metais.

VDI atstovų aiškinimu, tais atvejais, kai darbuotojas suserga iki numatytų kasmetinių atostogų pradžios, kasmetinės atostogos suteikiamos iš karto po laikinojo nedarbingumo pabaigos, nebent darbuotojas serga visą jam numatytų kasmetinių atostogų laikotarpį. Tokiu atveju, kasmetinės atostogos perkeliamos kitam laikui.

Vis dėlto, VDI atstovų teigimu, jeigu darbuotojui laikinasis nedarbingumas baigiasi numatytų suteikti atostogų laikotarpiu, atostogų pradžia laikoma pirmoji diena po laikinojo nedarbingumo pabaigos. Pavyzdžiui, jeigu darbuotojui numatytos kasmetinės atostogos nuo gegužės 8 d. iki 19 d. (10 d. d.), tačiau darbuotojas nuo gegužės 5 d. suserga ir tęsia laikinąjį nedarbingumą iki gegužės 11 d. - kasmetinių atostogų pradžia laikoma 12 d. O dėl nepanaudotų 4 d. d. kasmetinių atostogų pasinaudojimo, darbo sutarties šalys iš naujo tartųsi tarpusavyje (galima susitarti ir pratęsti esamas atostogas arba tartis dėl šių dienų išnaudojimo kitu šalių susitartu laiku).

Jeigu darbuotojas tampa laikinai nedarbingas kasmetinių atostogų metu, jis gali susitarti su darbdaviu pratęsti kasmetines atostogas iškart po nedarbingumo laikotarpio ar pasinaudoti jomis kitu šalių susitartu laiku. Darbuotojo prašymu pratęstų kasmetinių atostogų dalis gali būti perkelta ir pridėta prie kitų darbo metų kasmetinių atostogų.

VDI atstovai pažymi, kad, nepriklausomai nuo to, ar susergama prieš kasmetines atostogas, ar kasmetinių atostogų metu, darbuotojas kreipiasi į savo gydytoją, kuris, nustatęs darbuotojo ligą, darbuotojui išduoda laikinojo nedarbingumo pažymėjimą. Lietuvos įdarbinimo įmonių asociacijos (LĮĮA) prezidentė Aurelija Maldutytė patarė, kad susirgęs atostogų metu žmogus turėtų kreiptis į gydytoją, kuris išduotų biuletenį. Tokiu atveju įmonė automatiškai gauna informaciją apie darbuotojo susirgimą, taigi tos dienos darbdavio tabelyje pažymėtos kaip ligos dienos. Atitinkamai atostogų dienos lieka nepanaudotos.

Svarbiausia, kad žmogaus atostogos niekur nedingsta - jos lieka nepanaudotos, nes tuo metu žmogus sirgo. Mes jokiu būdu nerekomenduojame dirbti sirgimo ar atostogų metu, nes tos dienos ir yra tam skirtos: arba atstatyti sveikatą, arba pasikrauti naujos energijos atostogų metu.

Ligos išmoka už vaiko slaugą: „Sodros“ taisyklės ir apskaičiavimas

Susirgus vaikui, tėvai (ar kiti šeimos nariai) turi teisę gauti ligos išmoką. Norint gauti ligos išmoką iš „Sodros“, reikia būti apdraustam (tuo metu turėti darbo ar tarnybos santykius) bei pirmajai ligos dienai būti įgijus ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba ne trumpesnį kaip 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą.

Ligos išmoką už sergančio vaiko slaugą gali gauti vienas iš tėvų, įtėvių, senelių, budinčių globotojų, globėjų, rūpintojų ar asmuo, laikinai prižiūrintis vaiką, kuriam nustatyta laikinoji priežiūra.

Kaip apskaičiuojama ir išmokama ligos išmoka?

„Sodros“ komunikacijos skyriaus patarėjos Malgožatos Kozič teigimu, ligos išmoką už dvi pirmąsias kalendorines nedarbingumo dienas, sutampančias su darbuotojo darbo ar tarnybos grafiku, moka kiekvienas darbdavys. Tokiu atveju nėra atsižvelgiama į apdraustojo asmens turimą ligos socialinio draudimo stažą. Už dvi pirmąsias nedarbingumo dienas darbdavys turi mokėti išmoką, ne mažesnę kaip 62,06 proc. gavėjo vidutinio darbo užmokesčio.

Nuo trečiosios laikinojo nedarbingumo dienos ligos išmoką moka „Sodra“. Ligos išmokos dydis apskaičiuojamas kiekvienam asmeniui individualiai pagal jo draudžiamąsias pajamas, turėtas per paeiliui einančius tris mėnesius, buvusius prieš mėnesį iki mėnesio, kai žmogus susirgo. Pavyzdžiui, jei asmens laikinasis nedarbingumas prasidėjo 2023 m. gegužę, vertinamos 2023 m. sausio, vasario ir kovo draudžiamosios pajamos.

Ligos išmokos dydis už vaiko slaugą siekia 65,94 proc. išmokos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Vidutinė ligos išmoka siekia 42,9 euro už dieną.

Ligos išmokos turi savo „grindis“ ir „lubas“. Ligos išmoka, mokama „Sodros“, per mėnesį negali būti mažesnė negu 11,64 proc. šalies VDU, galiojusio užpraeitą ketvirtį iki laikinojo nedarbingumo nustatymo mėnesio. Taigi, 2023 m. balandį vienos dienos ligos išmoka negali būti mažesnė nei 219,74 euro per mėnesį arba 10,51 euro per dieną. Maksimalus kompensuojamasis uždarbis ligos išmokoms apskaičiuoti negali viršyti dviejų šalies VDU, galiojusių užpraeitą ketvirtį iki nedarbingumo atsiradimo mėnesio, dydžio. Tad ligos išmoka už balandį negali viršyti 112,11 euro per dieną arba 2343,14 euro per mėnesį.

Išmoka mokama ne vėliau kaip per 17 darbo dienų nuo prašymo su visais reikiamais dokumentais ir duomenimis gavimo į išmokos prašyme nurodytą gavėjo sąskaitą.

Gaudamas ligos išmoką žmogus toliau kaupia darbo stažą ir yra laikomas apdraustuoju, todėl nuo išmokos taip pat atskaitomas 15 proc. GPM ir 6 proc. PSD įmoka. Norėdami sužinoti prognozuojamą savo ligos išmokos dydį, galite pasinaudoti „Sodros“ skaičiuokle.

Kaip pateikti prašymą ligos išmokai?

Norint gauti ligos išmoką, reikia pateikti neterminuotą ligos išmokos prašymą „Sodrai“. Nebūtina laukti, kol susirgsite pats ar reikės slaugyti sergantį vaiką - prašymą ligos išmokai skirti galite pateikti bet kada. Susirgus ir gydytojui išdavus elektroninį nedarbingumo pažymėjimą, daugiau nieko nebereikės daryti. Kartą pateiktas šis prašymas galios visiems ateities, taip pat ir buvusiems atvejams.

Norėdami pateikti prašymą:

1. Prisijunkite prie asmeninės „Sodros“ paskyros www.sodra.lt/gyventojui su elektroniniu parašu, el. bankininkyste ar per e. valdžios vartus;
2. Pasirinkite skiltį Prašymai / Susirgau arba slaugau šeimos narį;
3. Pasirinkite „Prašymas skirti ligos išmoką (įskaitant slaugą) (neterminuotas) GPS1“ ir jį užpildykite;
4. Paspauskite „Pateikti“.

Vaiko slaugos ypatumai ir trukmė

Ligos išmoka mokama skirtingiems laikotarpiams, atsižvelgiant į vaiko amžių ir ligos sunkumą. Gydytojas, atsižvelgdamas į vaiko ligos kodą, nustato, kada vaikui reikia specialios priežiūros. Ypač sunkių ir sunkių ligų sąrašus tvirtina sveikatos apsaugos ministras ir socialinės apsaugos ir darbo ministras.

Ligos išmokos ir nedarbingumo pažymėjimo trukmė slaugant vaiką

Sanatorinis gydymas. Vykstant sanatoriniam gydymui, būtina, kad TLK pažymoje būtų pažymėta, jog vaikui reikalinga motinos ar kito lydinčiojo asmens slauga. Tuomet už slaugančio asmens nakvynę ir maitinimą sumoka ligonių kasos ir išduodamas nedarbingumo pažymėjimas (EP). EP vaiką slaugančiam asmeniui išduodamas gydančio gydytojo, o sanatorinio gydymo metu pažymėjimą tęsia arba išduoda reabilitacijos įstaigos gydytojas pagal ligų sąrašą. Jeigu slaugomi keli vaikai, EP išduodamas tik vienam slaugančiam asmeniui.

Papildomos poilsio dienos ir nemokamos atostogos vaikų priežiūrai:

• Darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų ar vaiką su negalia iki 18 metų, suteikiamos ilgesnės kasmetinės atostogos (ne mažiau kaip 25 darbo dienos dirbantiems penkias darbo dienas per savaitę arba 30 darbo dienų dirbantiems šešias darbo dienas per savaitę).
• Galima pasinaudoti mamadienių ir tėvadienių (papildomų poilsio dienų, už kurias mokamas vidutinis darbo užmokestis) skyrimo tvarka kiekvieną mėnesį: viena papildoma poilsio diena darbuotojams, kurie turi du vaikus iki 12 metų arba vaiką su negalia iki 18 metų; dvi papildomos poilsio dienos darbuotojams, turintiems tris ir daugiau vaikų iki 12 metų.
• Pasinaudojus tikslinėmis nemokamomis atostogomis, darbdaviui pristačius pažymą (forma Nr. 094/a), liudijančią apie sergančio šeimos nario slaugą: 14 kalendorinių dienų, kai vaiką iki 14 metų amžiaus augina vienas iš tėvų; 30 kalendorinių dienų, auginantiems vaiką su negalia iki 18 metų amžiaus. Atostogų bendra trukmė negali viršyti trijų mėnesių vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu ir vaiko priežiūros atostogų metu tėvas (motina - tėvo atostogų) vaikui prižiūrėti metu.

Kitos dažnos situacijos

• Slaugant šeimos narį ar vaiką apdraustojo mokamų kasmetinių atostogų metu ligos pašalpa nemokama. Tačiau, jei slaugote sergantį vaiką ilgiau nei įstatyme įtvirtinta ligos išmokos mokėjimo trukmė, išduodama medicininė pažyma, kuri pateisina Jūsų neatvykimą į darbą. Tačiau už pažymoje nurodytą laiką nemokama ligos išmoka. Vadinasi, kad vaikas iki galo pasveiktų, po dviejų savaičių reikia nutraukti nedarbingumą ir prašyti gydytojo, kad priskirtų kitokio tipo ligą arba gydytojas išduoda medicininę pažymą (forma Nr. 094/a), kurios pagrindu bus suteiktos tikslinės neapmokamos atostogos vaiko slaugai.
• Susirgus dviem vaikams: Nedarbingumo pažymėjimai sergančiam vaikui slaugyti išduodami, jeigu gydytojo nurodymu būtina slauga. Jei tuo pačiu metu šeimoje serga keli vaikai, nedarbingumo pažymėjimai skirtingiems sergantiems vaikams slaugyti gali būti išduodami keliems skirtingiems šeimos nariams, pavyzdžiui, mamai ir tėčiui tik tada, kai vienas ar keli iš sergančių vaikų slaugomi stacionare ar medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje.
• Tėčio teisė į išmoką, kai mama vaiko priežiūros atostogose: Jei mamai suteiktos vaiko priežiūros atostogos už jaunesnį vaiką, o suserga vyresnis vaikas, tėtis gali gauti ligos išmoką vaikui slaugyti, jei už vyresnįjį vaiką nė vienam iš tėvų ar senelių nėra suteiktos vaiko priežiūros atostogos. Tačiau, jei mamai yra suteiktos vaiko priežiūros atostogos tam pačiam sergančiam vaikui, tėčiui išmoka nemokama. Išimtinais atvejais tėtis galėtų gauti ligos išmoką, jei vaikų mama tuo laikotarpiu pati sirgtų ir dėl savo sveikatos būklės negalėtų slaugyti sergančio vaiko arba jei sirgtų kitas vaikas, kurio priežiūrai mamai suteiktos atostogos ir kurį mama slaugo stacionare ar medicininės reabilitacijos ir sanatorinio gydymo įstaigoje.
• Mamos teisė į išmoką grįžus į darbą po vaiko priežiūros atostogų: Išmoka priklauso, jei iki gydytojo išduoto nedarbingumo pažymėjimo pradžios mama turi reikalingą ne trumpesnį kaip 3 mėnesių per paskutinius 12 mėnesių arba 6 mėnesių per paskutinius 24 mėnesius ligos socialinio draudimo stažą.

Ką draudžiama daryti turint nedarbingumo pažymėjimą?

„Sodros“ Komunikacijos skyriaus patarėja Malgožata Kozič primena, kad nedarbingumo metu asmeniui yra draudžiama dirbti, mokytis, keliauti, dalyvauti kultūros, sporto, pramoginiuose ar kituose renginiuose. Biuletenio metu taip pat draudžiama vartoti alkoholį ar kitas toksines, psichotropines medžiagas ir elgtis taip, kad žmogaus veiksmai galėtų užtęsti laikinojo nedarbingumo trukmę. Taigi nesvarbu, ar tuo metu turėjo būti darbuotojo atostogos - jei jis kreipėsi į gydytoją ir jam buvo suteiktas nedarbingumas, atostogos nusikelia, o žmogus turi likti namuose ir sveikti.

LĮĮA prezidentė A. Maldutytė nurodė, kad, kiek yra tekę bendrauti su darbo inspekcija, ji gauna nusiskundimų iš įvairių šaltinių. Tai gali būti kolegos ar pats gydytojas, kuris išdavė biuletenį, o po to socialiniuose tinkluose pamatė kažkokias atostogų nuotraukas. Jei žmogus turėjo biuletenį ir taip pasielgė, viskas turbūt taip ir praplauks, jei nebus skundų. Bet, jeigu kažkas pasiskųs, matyt, gali būti ir biuletenis anuliuotas, ir labai daug nemalonumų. Mes nerekomenduotume taip daryti, nes sveikata visgi svarbiausia yra. Geriau jau tartis su kelionių agentūromis, galbūt galima perkelti savo poilsį į kitą laikotarpį ligos atveju.

„Sodros“ specialistai atlieka nedarbingumo kontrolę, pasitelkdami informacines sistemas - programinę įrangą, kuri analizuoja nedarbingumo pažymėjimų išdavimą pagal tam tikrus rizikos vertinimo kriterijus. Išduotų nedarbingumo pažymėjimų kontrolė vykdoma dar iki ligos išmokos išmokėjimo, todėl dažniausiai, nustačius pažeidimus, ligos išmoka tiesiog nėra išmokama. 2023 m. po patikrinimo neišmokėtų ligos išmokų suma siekė 68 tūkst. eurų. Taip pat buvo grąžinti 24 tūkst. eurų ligos išmokos permokos. Dar 22 žmonėms, kurie 2023 m. nedarbingumo metu kirto valstybės sieną, buvo priimti sprendimai nemokėti ligos išmokos bendrai 3 tūkst. eurų sumai.

LĮĮA prezidentė A. Maldutytė visų pirma pabrėžė, kad darbuotojui nuolat sergant darbdavys pirmiausia turėtų su juo pasikalbėti ir išsiaiškinti, kodėl tai vyksta - galbūt asmuo tikrai turi rimtų sveikatos problemų. Vis tik ji pridūrė - jei atrodo, kad darbuotojas biuleteniais piktnaudžiauja, darbdavys gali kreiptis į „Sodrą“.

tags: #atostogu #metususirgo #vaikas

• Anginos simptomai ir gydymas
• Vaikų priėmimo tvarka į Kaišiadorių rajono ugdymo įstaigas
• Sužinokite daugiau apie vaisingumą ir menstruacinį ciklą
• Ikimokyklinio ugdymo baigimo padėkos
• Viskas apie kūdikio priežiūrą ir mitybą