Teisės ir Garantijos Tėvams Lietuvoje: Išsamus Gidas
Lietuvoje darbuotojams kasmet priklauso ne mažiau kaip 20 darbo dienų atostogų, jei jie dirba 5 dienas per savaitę, arba 24 darbo dienos - jei dirba 6 dienas per savaitę. Vis dėlto tam tikrais atvejais, pavyzdžiui, vienišiems tėvams, priklauso ilgesnės kasmetinės atostogos. Darbo kodekse darbuotojams numatytos tam tikros garantijos ir sąlygos, jog jie galėtų sklandžiau derinti darbo ir šeiminius įsipareigojimus. Darbdavys, atsižvelgdamas į Darbo kodekso nuostatas, įpareigotas teikti pagalbą darbuotojams vykdant šeiminius įsipareigojimus.
Kasmetinės atostogos: Bendra tvarka ir Papildomos Galimybės
25 darbo dienų atostogos per metus (jei dirbama 5 darbo dienas per savaitę) arba 30 darbo dienų atostogos per metus (jei dirbama 6 darbo dienas per savaitę) suteikiamos: darbuotojams iki 18 metų; darbuotojams, kurie vieni augina vaiką iki 14 metų arba vaiką su negalia iki 18 metų; darbuotojams su negalia. Kaip pastebi VDI kancleris Šarūnas Orlavičius, darbuotojų šeiminių įsipareigojimų gerbimo principas įgyvendinamas taikant Darbo kodekso nuostatas, kurios nustato darbuotojams tam tikras garantijas. Pavyzdžiui, darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 m. arba neįgalų vaiką iki 18 m., suteikiamos ilgesnės trukmės, t. y. 25 d. d. kasmetinės atostogos, jeigu dirbama 5 d. d. per savaitę, arba 30 d. d. kasmetinės atostogos, jeigu dirbama 6 d. d. per savaitę. Jeigu darbo dienų per savaitę skaičius yra mažesnis arba skirtingas, darbuotojams turi būti suteiktos 5 savaičių trukmės atostogos.
Darbuotojams, vieniems auginantiems vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, suteikiamos minimalios 35 kalendorinių dienų atostogos.
SADM išaiškinimu, darbuotojais, kurie faktiškai vieni augina vaiką (vaikus), laikomi: našliai (našlės); vienišos motinos (įmotės); kai kitas vaiko tėvas (įtėvis) atlieka laisvės atėmimo bausmę; kai tėvui (įtėviui) teismo sprendimu yra terminuotai arba neterminuotai apribota tėvų valdžia; kai santuoka yra nutraukta arba gyvenama skyrium ir teismo sprendimu vaiko (įvaikio) gyvenamoji vieta nustatyta su vienu iš tėvų; kitais panašiais atvejais. Teisiškai vertinant, ar darbuotojas vienas augina vaiką, pagrindinis kriterijus yra vaiko ir tėvo/motinos psichologinis ryšys. Vaikų auginimas pasižymi nuolatinumu ir nepertraukiamumu - šie aspektai realizuojami tik per pastovų psichologinį ir socialinį kontaktą su vaiku. Ilgesnės atostogos darbuotojams, vieniems auginantiems vaikus, yra svarbi socialinė garantija, padedanti geriau derinti darbo ir šeimos įsipareigojimus. Ši garantija priklauso tik tiems, kas faktiškai vieni augina vaikus, o jų statuso nustatymui būtina vertinti psichologinio ryšio su vaiku buvimą ar nebuvimą.
Norint pasinaudoti teise į ilgesnes atostogas, darbuotojas gali būti paprašytas pateikti darbdaviui tam tikrus tai pagrindžiančius dokumentus. Tai gali būti, pavyzdžiui, teismo sprendimas, ištuokos liudijimas ar kiti dokumentai, priklausomai nuo konkrečių aplinkybių. Įstatymas nepateikia privalomų dokumentų sąrašo, tad darbdaviai patys sprendžia, kokie dokumentai yra pakankami. Visur kaip įrodymas būna vaikų gimimo liudijimai ir ištuokos liudijimas. Netgi teismai duodami leidimus įkeisti nekilnojamą turtą tiki šiais dokumentais.
Atostogų suteikimo prioritetai
Svarbu pastebėti, kad pasirenkant kasmetinių atostogų laiką pirmenybės teisę turi (prioriteto tvarka): nėščios darbuotojos ir darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki 3 m.; darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki 14 m. arba neįgalų vaiką iki 18 m.; darbuotojai, auginantys du ir daugiau vaikų. Aukščiau pateiktos darbuotojų kategorijos yra nurodytos prioriteto tvarka. Taigi, kiekviena pirmiau įvardyta darbuotojų grupė turi pirmumo teisę pasirinkti kasmetinių atostogų laiką kitos atžvilgiu.
Be to, Darbo kodeksas nurodo, kad darbdavys privalo tenkinti kasmetinių atostogų prašymą, kai to pageidauja: nėščios darbuotojos prieš nėštumo ir gimdymo atostogas arba po jų; darbuotojai jų vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu, prieš tėvystės atostogas arba po jų; darbuotojai, slaugantys sergančius šeimos narius ir neįgaliuosius.
Tikslinės atostogos: Nėštumas, Gimdymas ir Vaiko Priežiūra
Nėštumo ir gimdymo atostogos
Darbo kodeksas numato, kad darbuotojoms turi būti suteikiamos nėštumo ir gimdymo atostogos - 70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinės dienos po gimdymo (komplikuoto gimdymo atveju arba gimus dviem ir daugiau vaikų - 70 kalendorinių dienų). Nėštumo ir gimdymo atostogos yra įskaitomos į stažą kasmetinėms atostogoms gauti. Motinystės (tėvystės) pašalpą nėštumo ir gimdymo atostogų metu moka Sodra. Motinystės išmoka yra 77,58 proc.
Apie šias atostogas darbdavys turi būti informuotas. Jeigu darbuotoja nesinaudoja nėštumo ir gimdymo atostogomis, darbdavys privalo suteikti 14 dienų atostogų dalį iš karto po gimdymo, nepriklausomai nuo darbuotojos prašymo. Nėštumo ir gimdymo atostogų atveju, Įstatymo leidėjas nereglamentuoja įspėjimo termino, per kurį turėtų būti darbdavys įspėtas apie būsimas tikslines atostogas, todėl VDI specialistų nuomone, darbuotoja turėtų darbdavį įspėti per protingą laikotarpį. Elektroniniai nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimai 126 kalendorinėms dienoms (70 kalendorinių dienų iki gimdymo ir 56 kalendorinėms dienoms po gimdymo) išduodami moterims, suėjus 30 ir daugiau nėštumo savaičių. Darbuotoja nėštumo ir gimdymo atostogomis naudojasi elektroninio nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo numatytais terminais.
Tėvystės atostogos
Darbo kodeksas numato, kad darbuotojams po vaiko gimimo suteikiamos 30 kalendorinių dienų trukmės tėvystės atostogos, kurios gali būti skaidomos į ne daugiau kaip dvi dalis. Šios atostogos suteikiamos bet kuriuo laikotarpiu nuo vaiko gimimo, iki vaikui sukanka vieni metai. Vyrui gali būti suteikiamos tėvystės atostogos iki vaikui sueis vienas mėnuo. Šių atostogų suteikimas nepriklauso nuo santuokos fakto, pakanka įrodyti biologinį ryšį - kad darbuotojas yra ką tik gimusio vaiko tėvas. Norėdamas gauti tėvystės atostogas, darbuotojas darbdaviui turėtų pateikti vaiko gimimą patvirtinantį dokumentą, t. y. šeimos pasirinkimu motinai arba tėvui (įtėviams), seneliams, globėjams gali būti suteikiamos vaiko priežiūros atostogos iki vaikui sueis 3 metai. Tėvystės išmoka mokama 77,58 proc.
Vaiko priežiūros atostogos
Pagal šeimos pasirinkimą motinai (įmotei), tėvui (įtėviui), senelei, seneliui arba kitiems giminaičiams, faktiškai auginantiems vaiką, taip pat darbuotojui, paskirtam vaiko globėju, suteikiamos atostogos vaikui prižiūrėti, iki vaikui sukanka treji metai. Atostogas galima imti visas iš karto, dalimis ar pakaitomis. Darbuotojai, turintys teisę naudotis vaiko priežiūros atostogomis, gali tai daryti pakaitomis. Šios atostogos gali būti suteikiamos dalimis, pratęsiamos, į darbą galima grįžti ir joms nesibaigus.
Kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų), imdamas atostogas vaikui prižiūrėti, bet kuriuo metu, iki vaikui sukaks aštuoniolika ar dvidešimt keturi mėnesiai, pirmiausia turi teisę pasinaudoti dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalimi, kuri niekam negali būti perleista. Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalį kiekvienas iš tėvų (įtėvių, globėjų) gali imti visą iš karto arba dalimis, pakaitomis su kitu iš tėvų (įtėvių, globėjų). Neperleidžiamų dviejų mėnesių trukmės atostogų vaikui prižiūrėti dalies abu tėvai (įtėviai, globėjai) negali imti tuo pačiu metu.
Vaiko priežiūros atostogų metu darbuotojui išsaugoma darbo vieta. Darbuotojas vaiko priežiūros atostogų metu negali būti atleistas iš darbo, išskyrus atvejį, kai likviduojamas darbdavys. Grįžusiam po vaiko priežiūros atostogų darbuotojui turi būti suteikta darbo vieta. Privalo išsaugoti darbo vietą ir darbo sąlygas. Po šių tikslinių atostogų darbuotojas turi teisę grįžti į tą pačią ar lygiavertę darbo vietą, pareigas ne mažiau palankiomis negu buvusios darbo sąlygos, įskaitant darbo užmokestį, ir naudotis visomis geresnėmis darbo sąlygomis, kartu su darbo užmokesčio padidėjimu, į kurias jis būtų turėjęs teisę, jei būtų dirbęs - nesinaudojęs vaiko priežiūros atostogų teise.
O apie planus grįžti į darbą po vaiko priežiūros atostogų, darbuotojas darbdavį privalo įspėti raštu. Tai reikėtų padaryti ne vėliau kaip prieš keturiolika kalendorinių dienų. Darbuotojui priėmus sprendimą grįžti, darbdavys privalo jam užtikrinti ne mažiau palankias sąlygas, nei darbuotojas turėjo prieš vaiko priežiūros atostogas. Darbdavys gali siūlyti nutraukti darbo sutartį šalių susitarimu. Pasiūlymas nutraukti darbo sutartį turi būti pateiktas raštu. Jame turi būti išdėstytos darbo sutarties nutraukimo sąlygos: nuo kada pasibaigia darbo santykiai, koks yra kompensacijos dydis, kokia nepanaudotų atostogų suteikimo tvarka, atsiskaitymo tvarka ir kita. Darbo sutarties nutraukimo sąlygos gali būti ribojamos tam tikrą veiklą reglamentuojančiais įstatymais. Jeigu kita darbo sutarties šalis sutinka su pasiūlymu, ji sutikimą išreiškia raštu. Jeigu darbo sutarties šalis per penkias darbo dienas neatsako į pasiūlymą, laikoma, kad pasiūlymas nutraukti darbo sutartį atmestas. Nesutarus dėl darbo santykių nutraukimo šalių susitarimu, darbdavys, išskyrus valstybės ar savivaldybės institucijas ar įstaigas, turi teisę nutraukti darbo sutartį su darbuotoju dėl priežasčių, nenurodytų DK 57 straipsnio 1 dalyje, įspėjęs prieš tris darbo dienas ir sumokėjęs ne mažesnę kaip šešių mėnesių jo vidutinio darbo užmokesčio dydžio išeitinę išmoką. Jeigu darbo santykiai nenutraukiami DK 59 ar DK 54 straipsnio pagrindais, tuomet darbuotojo darbo santykiai tęsiasi darbo sutartyje nurodytomis sąlygomis.
| Pasirinkimas | Išmokos dydis |
|---|---|
| Prižiūrėti vaiką iki jam sukaks 18 mėnesių | 60 proc. nuo draudžiamųjų pajamų |
| Prižiūrėti vaiką iki jam sukaks 24 mėnesiai | 45 proc. nuo draudžiamųjų pajamų pirmus 12 mėnesių, po to 25 proc. nuo draudžiamųjų pajamų likusį laikotarpį |
Lankstesnės Darbo Sąlygos ir Papildomas Poilsis
Nuotolinis darbas
Tėvams taip pat verta žinoti, kad darbuotojai, auginantys vaiką iki 8 metų, vieni auginantys vaiką iki 14 metų ar vaiką su negalia iki 18 metų, turi teisę prašyti leisti dirbti nuotoliniu būdu. Darbdavys privalo svarstyti tokį prašymą. Jei darbdavys atsisako leisti dirbti nuotoliniu būdu, jis privalo pateikti pagrįstą ir motyvuotą atsakymą, paaiškindamas, kad dėl gamybinių ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas. Keičiantis laikams, vis daugiau darbdavių siūlo mišrų darbo pobūdį, kada darbuotojai gali dirbti ne tik fiziškai būdami darbo vietoje, bet ir nuotoliu. Vis dėlto, auginant mažamečius vaikus, toks darbo pobūdis gali būti sunkiai įgyvendinamas. Tad jei nutiktų tokia situacija, kad darbdavys reikalautų darbuotojo tam tikrą kiekį valandų ar visą darbo laiką dirbti iš namų, darbuotojas gali nesutikti. Tai negali būti teisėta priežastis nutraukti darbo sutartį ar pakeisti darbo sąlygas.
Be to, tam tikros išlygos galioja ir darbuotojams, auginantiems vaikus ar laukiantiems šeimos pagausėjimo, pageidaujantiems dirbti iš namų, net jei tokia praktika darbovietėje nėra įprasta. Jeigu darbdavys neįrodo, kad dėl gamybinio būtinumo ar darbo organizavimo ypatumų tai sukeltų per dideles sąnaudas, jis privalo tenkinti darbuotojo prašymą dirbti nuotoliniu būdu, kai to reikalauja nėščia, neseniai pagimdžiusi ar krūtimi maitinanti darbuotoja. Taip pat darbuotojas, auginantis vaiką iki aštuonerių metų, ir darbuotojas, vienas auginantis vaiką iki keturiolikos metų arba neįgalų vaiką iki aštuoniolikos metų, arba darbuotojas, pagal sveikatos priežiūros įstaigos išvadą pateikęs prašymą, pagrįstą sveikatos būkle, neįgalumu arba būtinybe slaugyti, prižiūrėti šeimos narį ar kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį.
Papildomos poilsio dienos (Vaikadieniai)
Darbuotojams, auginantiems vieną vaiką iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per tris mėnesius (arba sutrumpinamas darbo laikas aštuoniomis valandomis per tris mėnesius). Darbuotojams, auginantiems vaiką su negalia iki aštuoniolikos metų arba du vaikus iki dvylikos metų, suteikiama viena papildoma poilsio diena per mėnesį (arba sutrumpinamas darbo laikas dviem valandomis per savaitę). Darbuotojai, auginantys tris ir daugiau vaikų iki 12 metų, gali pasinaudoti 2 papildomomis poilsio dienomis per mėnesį arba darbo savaitę susitrumpinti 4 valandomis. Šis papildomas poilsio laikas yra darbdavio apmokamas. Jo suteikimo tvarka ir laikas nustatoma darbuotojo ir darbdavio susitarimu. Šis laikas suteikiamas darbuotojui per einamąjį mėnesį, todėl nesikaupia ir nėra pridedamas prie kasmetinių atostogų.
Darbuotojams, kurie neturi teisės į aptartą papildomą poilsį, bet auginantiems besimokantį vaiką iki 12 metų, turi būti suteikiama pusė darbo dienos laisvo laiko pirmąją mokslo metų dieną vaikui palydėti į mokyklą.
Sutrumpinta darbo savaitė viešajame sektoriuje
Nuo 2023 m. sausio 1 d. viešojo sektoriaus įstaigose dirbantiems tėvams, auginantiems vaikus iki 3 metų, numatyta sutrumpinta 32 valandų darbo savaitė. Ši sutrumpinta darbo laiko norma taikoma tik vienam iš tėvų (įtėvių) arba globėjų. Teisę pasirinkti pamainą per dvi darbo dienas nuo jų pranešimo turi asmenys, auginantys vaiką iki trejų metų, o asmenys, auginantys vaiką iki septynerių metų, jeigu yra tokia galimybė. Vis dėlto, tam tikros išlygos numatomos valstybinėms įstaigoms. Jų darbuotojams, "kurie augina vaikus iki trejų metų, nustatoma sutrumpinta trisdešimt dviejų valandų per savaitę darbo laiko norma, už nedirbtą darbo laiko normos dalį paliekant nustatytą darbo užmokestį. Ši sutrumpinta darbo laiko norma taikoma vienam iš tėvų (įtėvių) ar globėjų jų pasirinkimu, iki vaikui sukanka treji metai".
Nemokamos atostogos
Paminėtina, kad be kasmetinių atostogų, šeiminius įsipareigojimus turintiems darbuotojams gali būti suteikiamos ir nemokamos atostogos. Darbdavys privalo tenkinti darbuotojo prašymą suteikti ne trumpesnės, negu prašo darbuotojas, trukmės nemokamas atostogas, jeigu jį pateikia: darbuotojas, auginantis vaiką iki 14 m., - iki 14 kalendorinių dienų; neįgalus darbuotojas, taip pat darbuotojas, auginantis neįgalų vaiką iki 18 m. arba slaugantis neįgalų asmenį, kuriam nustatytas nuolatinės slaugos būtinumas, - iki 30 kalendorinių dienų; vaiko motinos nėštumo ir gimdymo atostogų metu ir atostogų vaikui prižiūrėti metu tėvas jo pageidavimu (motina - tėvo atostogų vaikui prižiūrėti metu), ir šių atostogų bendra trukmė negali viršyti 3 mėn.; darbuotojas, slaugantis sergantį šeimos narį arba kartu su darbuotoju gyvenantį asmenį, arba darbuotojas, pateikęs sveikatos priežiūros įstaigos išvadą apie jo sveikatos būklę, - tiek laiko, kiek rekomenduoja sveikatos priežiūros įstaiga.
Darbuotojų Apsauga ir Išskirtinės Garantijos
Nėščioms moterims ir darbuotojams, auginantiems vaiką iki 3 metų, taikomos ypatingos garantijos. Nuo momento, kai darbuotoja pateikia darbdaviui pažymą apie nėštumą, su ja nutraukti darbo sutartį galima tik išskirtiniais atvejais, pvz., darbdaviui fiziniam asmeniui mirus arba likvidavus darbdavį juridinį asmenį. Su nėščia moterimi negali būti nutraukta ir terminuota darbo sutartis, nėščiai moteriai netaikoma drausminė nuobauda - atleidimas iš darbo. Nėščia moteris neturi dirbti tokiomis darbo sąlygoms, kurios gali turėti neigiamą poveikį moters ar kūdikio sveikatai; esant šiai grėsmei darbdavys privalo nėščią darbuotoją perkelti į kitą darbą.
Darbo kodeksas numato, kad darbo sutartis su nėščia darbuotoja jos nėštumo laiku ir iki jos kūdikiui sukaks keturi mėnesiai gali būti nutraukta šalių susitarimu, jos iniciatyva, jos iniciatyva išbandymo metu, nesant darbo sutarties šalių valios, taip pat kai baigiasi terminuota darbo sutartis suėjus jos terminui arba teismas ar darbdavio organas priima sprendimą, dėl kurio pasibaigia darbdavys. Su darbuotojais, auginančiais vaiką iki trejų metų, darbo sutartis negali būti nutraukta darbdavio iniciatyva, jeigu nėra darbuotojo kaltės. Visi darbuotojai, auginantys bent vieną vaiką iki 14 metų, iš darbo gali būti atleidžiami tik ypatingais atvejais.
Grįžusiam darbuotojui darbo ar pamainų grafikai turi būti sudaromi taip, kad per septynias dienas jis nedirbtų daugiau nei maksimalaus galimo laiko - 52 valandų. Ši taisyklė netaikoma susitarimams dėl papildomo darbo ir budėjimo. Be to, privaloma užtikrinti, kad darbuotojai pamainomis keistųsi tolygiai. Darbuotojas galėtų išreikšti norą pakeisti jam nustatytą pamainą tiek vienetinį atvejį, vieną kartą pakeitus jam nustatytą pamainą, tiek pakeičiant viso mėnesio grafiką, perkeliant jį į kitą šio mėnesio pamainą. Tiesa, jeigu darbas organizuojamas neišskiriant pamainų, t. y. vienas darbo laikas visiems, tuomet darbuotojas negali pasirinkti pamainos, nepaisant to, kad augina vaiką iki trejų metų.
Nėščios moterys, taip pat darbuotojai, auginantys vaiką iki 3 metų, ir darbuotojai, vieni auginantys vaiką iki 14 metų arba neįgalų vaiką iki 18 metų, gali reikalauti jiems nustatyti ne visą darbo laiką, pvz., 4 valandas per dieną, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad tokiu atveju dirbtas darbo laikas apmokamas proporcingai mažiau. Minėti darbuotojai gali būti skiriami dirbti viršvalandžius, naktį, poilsio ir švenčių dienomis, budėti arba būti siunčiami į tarnybines komandiruotes tik jų sutikimu.
Nuo 2023 metų valstybės įstaigose, kuriose yra 100 ir daugiau darbuotojų, turi būti įrengti vaikų kambariai. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM) parengė minimalius reikalavimus vaikų valandinės priežiūros kambariui.
Dėl garantijų, taikomų darbuotojams, auginantiems vaikus, visada galite pasiteirauti Valstybinės darbo inspekcijos konsultacijų telefonu (8 5) 213 9772.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
