Gimimo Istorijos Pasakojimas: Nuo Antikos iki Šiandienos Stebuklų

Gimimas - tai stebuklas, įvykis, kuris įkvepia, sujaudina ir kartais net šokiruoja. Nuo amžių glūdumos iki šiuolaikinių medicinos pasiekimų, gimimo istorijos yra tokios pat įvairios ir unikalios, kaip ir patys žmonės. Šiame straipsnyje apžvelgsime neįtikėtinas ir ypatingas gimimo istorijas iš viso pasaulio, gilinsimės į vienos moters asmeninę patirtį, taip pat prisiminsime pačią žinomiausią gimimo istoriją - Jėzaus Kristaus atėjimą į pasaulį, ir panagrinėsime, kaip jo gimimas paveikė mūsų laiko skaičiavimo sistemą.

Nepaprastos Gimimo Istorijos iš Viso Pasaulio

Pasaulis kupinas neįtikėtinų ir kartais net keistų gimimo istorijų, kurios laužo stereotipus ir verčia patikėti stebuklais. Štai keletas iš jų, įrodančių, kad gyvenimas visada randa kelią ir kad motinos meilė neturi ribų.

Neįprasti Tėvystės ir Motinystės Atvejai

Daugiausia vaikų pagimdžiusi moteris, pirmasis pasaulyje besilaukiantis vyras, skirtingų spalvų dvyniai...

• Pirmaujantys Rekordai Pagimdytų Vaikų Skaičiumi

  Jeigu šeimą, turinčią tris vaikus, vadiname daugiavaike, tai kaip reikėtų pavadinti susilaukusią net 69? Sunku patikėti, kad XVII a. Rusijoje moteris net septynis kartus pagimdė trynukus, šešiolika kartų - dvynukus, o keturis kartus - ketvertukus. Pasak Gineso rekordų knygos, šie vaikai gimė 1725-1765 m., o iš viso moteris gimdė 27 kartus! Tai yra absoliutus rekordas.

• Vyras, kuris Pagimdė

  Deja, dar laimė moterims nenusišypsojo ir vyrai tikrai nepakeis jų per gimdymą. Nors, pažvelgus į Thomo Beatie atvejį, atrodo, kad viskas įmanoma. Iš tiesų šis vyras gimė moterimi Tracey, tačiau jautė, kad gyvena ne tokį gyvenimą, kokio trokšta. Atėjo pokyčių metas: jis pasišalino krūtis ir pradėjo leistis testosterono injekcijas, kurios turėjo pakeisti jo moterišką išvaizdą. Jau atrodantis kaip vyras T. Beatie vis dar liko su moteriškais reprodukciniais organais, todėl, pasinaudodamas donoro paslaugomis, jis pastojo ir išnešiojo tris vaikus. Pasaulį apskriejusios nėščio vyro nuotraukos sulaukė įvairiausių nuomonių ir prieštaringų vertinimų.

  

• Močiutė, Tapusi Surogatine Motina

  Dauguma močiučių turi ypatingą ryšį su anūkais, tačiau Kristine Casey gali pasigirti ne tik tuo. Šios moters dukra ir žentas labai ilgai stengėsi susilaukti vaikų, bet jiems niekaip nepavykdavo. Todėl šeimai ryžosi padėti pati K. Casey. Kyla klausimas, ką ji galėjo padaryti? Būdama 61-erių, ji tapo dukros kūdikio surogatine motina. Tuo metu jau dešimt metų jai tęsėsi menopauzė, o paskutinis moters gimdymas buvo prieš 30 metų. Apskritai moterys, peržengusios keturiasdešimtmečio slenkstį, susilaukti palikuonio dirbtinio apvaisinimo būdu neturi daug galimybių, tačiau K. Casey atvejis įrodo, kad stebuklai vyksta.

• Vyriausios Mamos

  Maria del Carmen Bousada de Lara visą savo gyvenimą mylėjo ir troško vaikų. Tačiau ji susilaukė jų tik būdama... 66-erių. Žinoma, po dirbtinio apvaisinimo. Gimę dvyniai, gaila, šiuo metu neturi mamos, nes moteris po kurio laiko mirė. Manoma, kad nuo vėžio. Mažyliais pasirūpinti nusprendė Marios šeima. Tačiau, kaip manoma, tai nėra pati seniausia mama pasaulyje. Štai Indijoje, taip pat po dirbtinio apvaisinimo, Omkari Panwar pagimdė dvynius. Kadangi ji neturi gimimo liudijimo, senolės amžius išlieka paslaptimi.

  

• Mažiausia Pasaulio Mama

  Mažiausia pasaulio mamytė Stacey Herald pagrįstai gali būti vadinama Coliuke. O ji susilaukė jau trijų vaikų! Mažai moterytė tėra vos 71 cm ūgio. Priminsime, kad ką tik gimę kūdikiai vidutiniškai būna 50-53 cm ūgio. Be to, Stacey serga taip vadinamuoju trapių kaulų sindromu. Gydytojai labiausiai bijojo, kad kūdikis augdamas gali sutraiškyti moters vidaus organus ir stuburą. Tačiau mažiausia pasaulyje mama gali džiaugtis jau trečiąja atžala.

Unikalūs Dvynių Gimimai ir Svorio Rekordai

• Skirtingų Spalvų Dvyniai

  2001 m. juodaodžio Deano Durranto ir baltaodės Alison Spooner šeima, gyvenanti Didžiojoje Britanijoje, susilaukė dvynukių. Atrodytų, nieko čia keista. Tačiau mergytės buvo skirtingos odos spalvos: viena - juodaodė, kita - baltaodė, mėlynų akių ir raudonų plaukų. Specialistai teigia, kad taip atsitiko dėl to, jog jos išaugo iš dviejų skirtingų kiaušinėlių su unikalia genetine informacija. Toks įvykis pasaulyje pasitaiko labai retai. Vis dėlto, nors ir sakoma, kad žaibas į tą pačią vietą netrenkia du kartus, 2008 m. pora susilaukė dar vienų dvynių...

  

• Aštuonetukas ir Kontroversijos

  Nors Nadya Suleman iš Kalifornijos ne vienintelė susilaukusi aštuonetuko ir trumpam tapusi įžymybe, tačiau ji bene labiausiai prieštaringai vertinama mama. Šokiruojantys interviu, plastinės operacijos, debiutas pornografiniame filme, finansinės bėdos, nesibaigiantys teismų procesai - visa tai ši moteris atvirai dėstė plačiam pasauliui. Žinoma, aštuonetuko moteris susilaukė naudodama vaisingumą skatinančias priemones ir dirbtinio apvaisinimo procedūras. Įdomu, ką ši mama papasakos dukrai, kai ši paklaus, kaip ji gimė?..

• Kūdikio Svorio Rekordas

  JaMichaelas Brownas gal nėra didžiausias pasaulio naujagimis, bet kad vienas sunkiausių - tai tikrai. Net 7,3 kg sveriantis kūdikis gigantas pasaulio šviesą išvydo 2011-aisiais Teksase. Na, jo tikrai nepavadinsi mažyliu. Remiantis Gineso rekordų knyga, 1879 m. buvo užregistruotas dar sunkesnis kūdikis.

Neįtikėtinos Gimdymo Aplinkybės

Istorija pribloškianti! Veiksmas vyksta Indijoje, keliaujant traukiniu. Apie 12 valandą nakties moteris, kurios vardas Bhuri, nueina į tualetą ir… pagimdo! Baisiausia, kad mažylė nukrenta ant bėgių... ir lieka ten gulėti. 10 savaičių per anksti gimęs kūdikis svėrė vos 1,5 kilogramo. Neįtikėtina, kad moteriai puolus ieškoti pagalbos, ši mergytė, nors ir sušalusi, bet gyva ir sveika, buvo rasta ant tų pačių bėgių. Niekas nesitikėjo, kad kūdikis gali išgyventi, tačiau stebuklų gyvenime tikrai pasitaiko!

Asmeninė Gimdymo Patirtis: Benuko Gimimo Pasakojimas

Kiekviena gimimo istorija yra unikali, o mamos jausmai, pasitinkant naują gyvybę, yra nepakartojami ir giliai asmeniški. Štai viena tokia istorija, aprašanti sunkią, bet laimingą patirtį.

Sveikinuosi su jumis jau kaip savo sūnelio Benuko, naujai iškepta mama! Sunku apibūdinti tuos jausmus, kuriuos jaučiau, kai sūnelis gimė ir dabar, kai jau dešimta diena esu jo mamyte! Tai tiesiog nerealu. Kai pirmą kartą pajutau savo vaiko alsavimą, šilumą, odelės švelnumą ir kvapą jaučiausi lyg rojuje... Ašaros liejosi viena po kitos, bet tik iš laimės ir džiaugsmo! Jis toks mažytis, toks bejėgis... Tiesiog norisi jį glausti prie krūtinės ir niekada nepaleisti, norisi bučiuoti, kol kiekvienas kūno lopinėlis bus išmyluotas... Jausmai mano herojui yra tyri ir šventi!!!

Ilga ir Išbandymų Kupina Kelionė

Gimdymas... Sunkus, ilgas ir reikalaujantis daug jėgų - štai kaip galiu apibūdinti savo vaiko atėjimą į šį pasaulį... Nors viskas jau praeity ir netgi pamiršti visi skausmai ir didelis nerimas, pabandysiu viską prisiminti ir rišliai papasakoti. O pasakoti tikrai yra ką...

Pirmadienis. Mažiukas vėluoja jau 5 dieneles. Naktį pajaučiau, jog vis pamaudena pilvo apačią. Pamaniau, ateina... Atsikėlusi lakščiau kaip pašėlusi, turėjau tiek energijos, kad galėjau kalnus nuversti (beveik tą ir padariau): susitvarkiau kambarius, pasigaminau valgyti, prisikepiau keksiukų, išsiskalbiau visus skalbinius... Ir visa tai dariau jau jausdama lengvus sąrėmius, kurie kartojosi kas 10 minučių. Buvau be galo patenkinta, nes tikrai dar neskaudėjo, o ir galvojau, kad jau, galbūt naktį laikysiu savo mažą angeliuką ant rankų. Taigi skausmas nuo 12 dienos iki 10 vakaro buvo tikrai pakenčiamas, nors ir vakarop pradėjo stiprėti. Sąrėmiai stipriai padažnėjo ir sustiprėjo tik apie 11 valandą nakties kas 5-6 minutes ir tęsėsi apie 30 sekundžių.

Nors ir su ne visai reguliariais sąrėmiais, bet išskubėjom į ligoninę, nes skausmas jau tikrai buvo sunkus. Ligoninėje patikrina - kaklelis visiškai užsidaręs, važiuokit namo! Nusivylę grįžtam namo, pasnaudžiau gal nepilną valandą su sąrėmių intarpais. Žodžiu, beveik nemiegota praeina pirmoji naktis.

Kitą dieną, ankstų rytą sąrėmiai dvigubai ar net trigubai skaudesni. Aš vis dar rami, giliai kvėpuoju, šalia manęs mūsų būsimas tėtukas ir mama. Sąrėmiai pasidarė nereguliarūs, bet besitęsiantys apie 60-90 sekundžių. Atrodo nenormalu. Toliau kenčiu, nes pasiskambinau į priimamąjį, o ten mane informuoja, jog kai pradėsiu jausti reguliarius sąrėmius kas 2-3 minutes arba nubėgs vandenys, tiesiai važiuokit į ligoninę. Kentėjau vėl iki 11 valandos, nusprendžiu važiuoti, nes sąrėmiai susireguliavo kas 4 minutes ir tęsėsi iki 60 sekundžių. Nuvaziuojam ir - oho! - 2-3 cm atsidarymas. Progresuojam, bet siunčia namo laukti reguliarių sąrėmių kas 3-4 į 10 min arba laukti, kol gimda prasivers iki 4 cm, tik tada gali guldyti ir laukti gimdymo (tikra neteisybė, bet taip yra čia, Anglijoje. Leidžia mamoms kankintis). Su didele nostalgija vėl važiuojam namo. Dar viena naktis, be miego, be poilsio. Negalėjau net gulėti, daug vaikščiojau, bandžiau įvairias pozas, kad tik sumažinčiau skausmus. Šiek tiek padėjo gilus kvėpavimas. Mama su vyru snaudžia, jiems reikėjo būti stipresniems už mane.

Iškentusi dar vieną naktį ryte skambinu, kad atvažiuoju bent patikrai, nes sąrėmiai vis dar tik kas 4 minutes. Vaziuojam tiesiai į gimdymo centrą. Pasaka, sesutės nerealios, visur ramu, visos rūpinasi. Patikrina - oho! - 4 lauktieji cm. Atsipučiau, nuvedė į didžiulę palatą su patogumais, t.y. dušu, tualetu ir didele vonia, skirta gimdyti vandenyje. Vaiko širdelė buvo tikrinama kas 15 min. Žodžiu, aukšta klasė. Aš įsitaisiusi sau visa patenkinta ant kamuolio šokinėju ir su visai nebloga nuotaika laukiam 4 valandas, kol vėl tikrins atsidarymą ir jeigu atsidarymas bus 5 cm, jau galėsiu lipti į lauktąją, šiltą vonią (vonia mane labai ramino sąrėmių metu namuose). Skauda, bet kenčiu tyliai ir ramiai, galvoju, juk dabar tai tikrai greitai pamatysiu savo kleckiuką.

Vyksta patikrinimas. O gi tik 3 cm atsidarymas! Ką? Kaip? Kodėl? Kadangi per tą laiką keitėsi gydytojų ir seselių pamaina - atsakymas: ne tikslus patikrinimas... Pykstu, verkiu, skauda, nebegimdysiu vandenyje, kada pamatysiu mažiuką... Štai tokie jausmai virė manyje tuo metu, kai sužinojau, kad neprogresuoju... Siūlo važiuoti namo! Mes nebesutikom! Gydytoja praneša, kad vandenyje nebegimdysiu, todėl reikia mane perkelti iš gimdymo centro į ligoninę, o, bet, tačiau nėra vietų! Ką!!!???...

Netikėtas Pasukimas: Cezario Pjūvis ir Laiminga Pabaiga

Su vyru pamąstėme prašyti cezario, nes laukti ir ir kentėti skausmą labai pavargau... Cezario nedarė, atkalbinėjo, pasiūlė skatinti, nuskausminti ir gimdyti. Neturėjom jokios kitos išeities, sutikau tik su nuskausminamaisiais. Padarė epidurą, nuleido vandenis, o pasirodo mažiukas apsikakojęs vandenuke, nes vandenukas nešvarus. Jaučiu begalinį nerimą, stresą, bet stengiuosi nebenervuoti vaiko, kad dar blogiau nebūtų. Paguldė į palatą, suleido epidurą, pastatė kateterį gliukozei leisti, nes buvau visiškai nusilpusi, prijungė aparatus vaiko širdelei klausyti ir stebėti sąrėmių dažnumą. Žodžiu, buvau prijungta prie aparatų, kaip tikra ligoniukė. Klauso mažiuko širdelės, viskas normalu. Sąrėmiai padažnėjo, jau žinojau, kad greitai greitai...

Pradėjo pamažu skatinti ir ką jūs manot, mažiuko širdelė pradėjo lėtai plakti, mat vaikui skatinamieji nepatiko. Sustabdė. Vėl tikrina atsidarymą, tie patys 3cm!!! Jūs įsivaizduojat!!! Neįtikėtina!!! Po 12 valandų ne centimetro neatsidariau. O sąrėmiai jau padažnėję buvo iki 3-4 per 10 min. Nepadėjo net skatinamieji. Kai pradėjo vienas po kito rinktis daktarai, supratau, kad kažkas negerai. Pati jaučiausi išsekusi, visiškai sutrikusi ir laukiau ką jie sakys. Siūlo ''emergency'' cezarį. Akis aptemdė ašaros, galvojau, ar mano vaikas sveikas, ar jam viskas gerai. Aišku, kad be jokių apmąstymų - cezaris. Ir ką gi, po geros valandos jau turėjau savo aukselį. Po tų didžiausių skausmų, nemiegotų beveik 48 valandų jaučiausi pavargusi, išsekusi, bet pagaliau laiminga laikydama savo sūnelį Beną ant rankų.... Cezario operacija buvo sėkminga, tačiau labai daug nukraujavau...

Apie Benuką. Gimė vaikas 22:52 birželio 11 dieną, tikrai sveikas, 4 kilogramų svorio, apie 57 centimetrus ūgio, ilgas ir kūdas, kaip tėtis, bet iš veiduko labai panašus į mamyte (kol kas) :)... Ligoninėje gulėjome vos keletą dienų, kitą dieną jau pradėjau judėti, norėjau kuo greičiau reabilituotis, kad tinkamai galėčiau rūpintis savo sūneliu. Mums kol kas visai neblogai sekasi, pienelį iššaukiau jau trečiąją dieną. Benukui jaučiuosi reikalinga kiekvieną minutę, tai nerealu! Tai pasakiška!!! Tai stebuklinga!!! Tai tikrų tikriausia palaima!!!

Pats nuoširdžiausias, didžiausias AČIŪ mano mamytei ir mano būsimam vyrui Kęstukui!!! Ačiū už palaikymą, ačiū už rūpestį, ačiū už kantrybę, ačiū už meilę!!! Jūs mano angelai sargai, be jūsų man būtų buvę sunkiau!!! Štai tokia istorija mielosios! :)

Jėzaus Gimimo Istorija: Nuo Biblijos iki Šiuolaikinių Interpretacijų

Jėzaus gimimas yra viena reikšmingiausių istorijų pasaulyje, šimtmečiais įkvėpusi menininkus, teologus ir paprastus žmones. Jos pasakojimas yra žinomas visame pasaulyje ir apipintas tiek bibliniais, tiek istoriniais faktais, taip pat ir meno bei kultūros interpretacijomis.

Biblijos Pasakojimas apie Kūdikėlio Jėzaus Gimimą

Romos imperatorius Cezaris Augustas išleido potvarkį atlikti gyventojų surašymą. Todėl Juozapas išsiruošia į savo gimtąjį miestą Betliejų, esantį kiek į pietus nuo Jeruzalės. Užsirašyti į Betliejų suplūsta daugybė žmonių. Juozapas ir Marija neranda kitos vietos apsistoti kaip tvartelyje, kur laikomi asilai ir kiti gyvuliai. Čia Jėzus ir gimsta. Marija suvystė jį vystyklais ir paguldė ėdžiose.

Cezaris Augustas potvarkį surašyti gyventojus išleido neatsitiktinai. Čia akivaizdi Dievo ranka. Šventuosiuose raštuose buvo išpranašauta, kad pažadėtasis Valdovas gims Betliejuje (Michėjo 5:2).

Tą naktį, kai gimė Jėzus, laukuose netoli Betliejaus piemenys saugojo savo avis. Šią ypatingą naktį piemenis, budinčius prie savo bandų, netikėtai apgaubia Jehovos šlovės šviesa. Jiems pasirodė Dievo angelas ir taria: „Nebijokite, štai skelbiu jums gerą naujieną apie didį džiaugsmą, kuris aplankys visą tautą. Šiandien Dovydo mieste jums gimė Gelbėtojas. Jis yra Kristus ir Viešpats.“ Angelams pakilus į dangų, piemenys ima tarpusavyje kalbėtis: „Tuojau pat eikime į Betliejų pažiūrėti, kas ten įvyko ir ką Jehova mums apreiškė“ (Luko 2:15). Atskubėję į vietą jie randa viską taip, kaip angelas ir sakė, - naujagimis Jėzus suvystytas guli ėdžiose. Piemenys papasakoja, kokią žinią iš angelo išgirdo. Jų pasakojimas visiems kelia nuostabą.

Kai Jėzus Negimė Gruodžio 25-ąją: Istorinės Įžvalgos

Šiandien daugelis mano, kad Jėzus gimė gruodžio 25-ąją. Tačiau vietovėje, kur įsikūręs Betliejus, gruodis yra lietingas ir šaltas, kartais net pasninga. Vargu ar tokiu metų laiku piemenys su savo bandomis per naktį būtų likę laukuose. Be to, Romos imperatorius tikriausiai nebūtų reikalavęs, kad žmonės, kurie ir taip buvo linkę prieš jį sukilti, keliautų užsirašyti viduržiemį.

Jėzaus Gimimas Mene: Valandų Knygos ir Iliuminacijos

Valandų knygos - Mažosios Švč. Mergelės Marijos valandos - jau ankstyvuoju krikščionybės laikotarpiu tapo neatskiriamos nuo vienuolynų gyvenimo. Čia sudėtos maldos buvo skirtos visiems liturginiams metams - adventui, gavėniai, eiliniam laikui, taip pat ir paros metui, pradedant Rytine ir baigiant Naktine liturgine valanda. Tad Valandų knygą galima būtų laikyti ir liturginiu kalendoriumi. Tekstus joje papildydavo miniatiūros, sujungtos į teminius ciklus, atskleidžiančius Jėzaus Kristaus ir Švč. Mergelės Marijos gyvenimo istoriją. Vieną ar kitą šios istorijos pasakojimą papildydavo dažniausiai vienuolių skriptorių, vėlesniais šimtmečiais ir pasauliečių dailininkų, sukurta iliuminacija. Pagal tradiciją advento ir Kalėdų laiko iliuminacijos perteikdavo pagrindines - Apreiškimo, Kūdikėlio gimimo ir Trijų Išminčių apsilankymo - scenas. Miniatiūras kuriančių meistrų sukauptos žinios apie spalvų pigmentus ir jų paruošimo būdus, auksavimo technika būdavo perduodama iš kartos į kartą.

Valandų knygų miniatiūros pagal šalį arba miestą, kuriame būdavo perrašomi rankraščiai, rečiau siejant juos su dailininku ir data, priskiriamos skirtingoms iliuminavimo mokykloms. Prancūzijos gotikos miniatiūrose aptiktume vos pastebimų linijų, taip pat smulkiomis, bet ryškiomis detalėmis dekoruotą ornamentą, apjuosiantį atvaizdo sceną. Italijoje panašaus laikotarpio iliuminacijoms būdingos daugiaspalvės, iš įvairių figūrų sujungtos kompozicijos. Šiam „Magnificat“ numeriui parinkta iliustracija - Kūdikėlio Jėzaus gimimo scena, perteikta miniatiūroje iš Valandų knygos, sukurta Kalėdų laikui XV a. nežinomo flamandų skriptoriaus. Šiek tiek pridengta metaforiška kalba, ji primena ir kitus reikšmingus evangelinius įvykius, susijusius su Švč. Mergelės Marijos gyvenimo pasakojimu, ypač angelo apreiškimu.

Miniatiūroje tarsi norėta įprasminti šviesą kaip atvaizdą ir simbolio pilnybę. Miniatiūros pirmajame plane pavaizduotas užgimęs Kūdikėlis Jėzus, tarsi apgaubtas Jo paties spindulių aureole ir spindinčiu nimbu. Šalia atsiklaupusi ir besimeldžianti Švč. Mergelė Marija ir pagarbiai stovintis šv. Juozapas, vienoje rankoje laikantis kepurę, kitoje - piligrimo lazdą. Kūdikėlio Jėzaus pašlovinimo momentą perteikia Švč. M. Marijos žodžiai: „Tebūna man, kaip tu pasakei.“ (Lk 1, 38) Viešpaties Jėzaus į žemę atneštą džiaugsmą atspindi atvaizdo kompozicija, persmelkta gilios mėlynos, begalinės dangaus atspalvių gamos. Kūdikėlio Jėzaus gimimą liudijantis pasakojimas gali būti išskleidžiamas ir iš dangaus sklindančios žvaigždės šviesos metafora, kurią miniatiūros meistras tikriausiai norėjo perteikti aukso spinduliais. Iš dangaus sklindantys spinduliai paliečia Švč. M. Marijos ir šv. Juozapo pastogę Betliejuje, apšviečia jų veidus ir drabužius. Tamsiai mėlyna ir aukso spalva padeda įprasminti miniatiūros vaizdinius. Viduramžių mene šioms spalvoms būdavo suteikiamas antgamtiškas matmuo. Jo apibūdinimui naudotasi šviesumo samprata, pati šviesa laikyta pirmaprade tikrovės metafora. Manyta, kad spalvos atsiranda dėl žemiškojo kūno ir skaidraus, švytinčio kūno šviesos susidūrimo. Šviesa dažnai būdavo suprantama kaip atsiveriantis gėris. Kalėdų laiko miniatiūra atskleidžia dieviškumu spindintį Švč. Mergelės Marijos džiaugsmą Jėzumi, tapusiu žemiškosios kūrinijos džiaugsmu ir amžina garbe. Tamsiame erdvės ūke Švč. Mergelė Marija ir šv. Juozapas yra apgaubti Viešpaties Dievo malonės šviesos. Šalia jų nėra nei piemenėlių, nei trijų išminčių, atskubėjusių aplankyti Kūdikėlio. Šviesos spindulių intarpai, kaip besikeičiantis laikas, tekantys skirtingomis kryptimis, tarsi atšviesdami matinę tamsą, - lyg Kūdikėlio Jėzaus šlovinimo ženklai. Nakties tamsą atverianti šviesa ir tyloje užgirsti žodžiai primena Evangelijos pasakojimą.

Kalėdinė 3D Pasaka Vilniaus Arkikatedroje

Nuo gruodžio 25 d. ant Vilniaus arkikatedros bazilikos fasado vėl išvysime vilniečių ir miesto svečių pamėgtą kalėdinę 3D pasaką. Projektą kūrusi 10 žmonių komanda daug dėmesio skyrė įvairioms Vilniaus arkikatedros bazilikos fasado detalėms, kurios atskleidžia jos architektūrinį unikalumą. Itin reikšmingas ir biblijos personažų skaičius - 3D pasakoje bus keletas masinių scenų. Jose stengtasi tikroviškai atspindėti veikėjų gestus, aprangos elementus, laikmečio atributus. Kūrybos ir gamybos procesas užtruko apie 3 mėnesius. Nemažas ir gana šmaikštus iššūkis - įgarsinti įvairius gyvūnus. Reginys užburs ir didelius, ir mažus - galingi vaizdo projektoriai, šviesos ir lazeriai sukurs nepakartojamą atmosferą su įspūdingais spalvų ir garso efektais. Ypatingas ir unikalus reginys Katedros aikštėn kasmet pritraukia daugiau kaip 120 tūkst. žiūrovų. Skelbiama, kad iki gruodžio 29 d. pasaka „Jėzaus gimimo istorija“ bus rodoma net keturis kartus kas vakarą - 17.05, 18.15, 20.05 ir 20.45 val.

AD ir BC: Kaip Gimė Mūsų Laiko Skaičiavimo Sistema

Jėzaus gimimas turėjo didžiulės įtakos ne tik religijai ir kultūrai, bet ir mūsų pačiai laiko skaičiavimo sistemai. Angliški laiko skaičiavimo terminai AD ir BC yra kilę iš krikščionybės.

AD - Anno Domini

AD yra Anno Domini (lotyniškai - „viešpaties metai“) sutrumpinimas ir reiškia būtent Jėzaus Kristaus gimimą. Metai šioje sistemoje žymimi remiantis tradicine Jėzaus gimimo datos samprata, kai AD reiškia metus po Jėzaus gimimo, o BC - metus iki jo gimimo. Daugelyje leidinių vartojama ir CE, arba „mūsų era“ (angl. common era) ir BCE, arba „prieš mūsų erą“ - kai vengiama datavimo, paremto labai jau miglotais duomenimis apie Jėzaus Kristaus gimimą.

Ankstyvaisiais viduramžiais svarbiausias matematinis uždavinys - taigi ir vienas iš pagrindinių motyvų, paskatinusių matematikos vystymąsi Europoje - buvo problema, kada švęsti Velykas. Pirmasis Nikėjos susirinkimas 325 metais nutarė, kad Velykos turės būti švenčiamos artimiausią sekmadienį po mėnulio pilnaties, patenkančios po pavasario lygiadienio.

Šiai svarbiausiai datai apskaičiuoti buvo taikoma procedūra „Computus“ (lot. skaičiavimas), o skaičiavimai buvo pateikti dokumentuose, vadinamuose Velykų lentelėmis. Būtent vienoje iš tokių lentelių 525 m. vienuolis Dionizas Egzigijus (Dionysius Exiguus, dar vadinamas Dionisijumi Mažuoju) iš Mažosios Skitijos įvedė Anno Domini sistemą, skaičiuojančią metus po Kristaus gimimo. Dionisijus niekada nedeklaravo, kaip jis nustatė Jėzaus gimimo datą - tačiau jis galėjo pasinaudoti išlikusiais ankstyvųjų krikščionių - tokių kaip Klemenso Aleksandriečio ar Euzebijaus iš Cezarėjos - raštais.

Dionisijus bandė nustatyti Jėzaus Kristaus gimimo metus, tačiau savo skaičiavimuose keliais metais apsiriko, todėl remiantis šiuolaikiniais skaičiavimais, Kristaus gimimo data būtų laikoma maždaug 4 m. prieš mūsų erą. Dionisijus sukūrė savo sistemą tam, kad pakeistų Diokletiano sistemą, pavadintą pagal Romos imperatorių, valdžiusį nuo 284 iki 305 m. Šioje sistemoje atskaitos tašku buvo metai, kai Diokletianas tapo Romos imperatoriumi. Pirmieji metai Dionisijaus Velykų lentelėje „Anno Domini 532“ ėjo po metų „Anno Diocletiani 247“. Dionisijus šį pakeitimą padarė specialiai, kad visi pamirštų Diokletianą, kuris žiauriai persekiojo krikščionis. Diokletianas buvo išleidęs įsakymus, dėl kurių buvo nužudyta ar įkalinta daug krikščionių, sudegintos jų bažnyčios ir šventraščiai.

BC - Prieš Kristų

Komponentas BC buvo įtrauktas praėjus dviem šimtmečiams po Dionisijaus, kai viduramžių istorikas Beda iš Nortumbrijos 731 m. išleido savo „Ecclesiastical History of the English People“ (liet. „Bažnytinę anglų istoriją“). Šis darbas atkreipė žmonių dėmesį į Anno Domini sistemą ir išplėtė ją, įtraukdama metus iki menamo Kristaus gimimo. Ankstesnieji metai buvo sunumeruoti taip, kad būtų galima skaičiuoti atgal - ir nurodyti, kiek metų „prieš Kristų“ nutiko koks įvykis.

Atnaujintoje Bedos sistemoje nebuvo „nulinių metų“, nes nulio sąvoka Vakarų Europoje dar nebuvo atsiradusi. „Bedai, taip pat nežinojusiam apie nulį, metai, kurie buvo prieš 1 AD, buvo 1 metai BC. Juk Bedai nulis neegzistavo“, - knygoje „Zero: The Biography of a Dangerous Idea“ rašo Charlesas Seifas. Nulis atsirado tik daug vėliau - mūsų šiuolaikinę nulio sampratą 628 m. pirmą kartą paskelbė indų mokslininkas Brahmagupta, o viduramžių krikščioniškoje Europoje ši idėja paplito tik XI-XIII a.

AD ir BC Paplitimas

BC/AD išpopuliarėjo IX a., kai Šventosios Romos imperijos imperatorius Karolis Didysis ją pritaikė visoje Europoje priimtiems valdžios aktų datavimui. XV a. jau visa Vakarų Europa buvo perėmusi BC/AD sistemą. Sistema palietė ir XVI a. Grigaliaus kalendoriaus įvedimą, o vėliau, kai 1988 m. Tarptautinė standartizacijos organizacija išleido standartą ISO 8601, kuriame aprašomas tarptautiniu mastu pripažintas datų ir laiko pateikimo būdas, ji tapo tarptautiniu standartu.

„Mūsų eros“ sąvoka, kaip alternatyva BC/AD sistemai, pirmą karta panaudota 1715 metais, kai vienoje astronomijos knygoje ji buvo vartojama pakaitomis su „vulgariąja era“. Reikia atkreipti dėmesį, tuo metu žodis „vulgarus“ anglų kalboje reiškė ne tai, ką visur reiškia dabar - o sąvoką „įprastas“. Pačios „vulgariosios eros“ terminas yra dar senesnis - pirmą kartą paminėtas 1615 m.

tags: #gimimo #istorija #pasakojimas

• magiškos nykštukų pasakos ir dainelės mažiesiems
• Išsami Panevėžio globos namų apžvalga
• Kaip vyras gali padėti gimdant
• Tinkama laikysena nėštumo metu
• sužinokite daugiau apie Kudirkos Naumiesčio parapijos teikiamą pagalbą