Atopinis Dermatitas Kūdikiams: Nuotraukos, Informacija ir Gydymas

Atopinis dermatitas, dar vadinamas atopine egzema, yra lėtinė odos uždegiminė liga, dažniausiai pasireiškianti kūdikiams ir vaikams, bet gali tęstis ir suaugus. Tai viena dažniausių lėtinių odos ligų, ypač paplitusi tarp vaikų (serga apie 15-20%), tačiau galinti varginti ir suaugusiuosius. Nors didžioji dalis vaikų ligą „išauga“, daliai žmonių ji išlieka visą gyvenimą, pasireikšdama paūmėjimais ir ramybės periodais.

Lietuvoje atopinis dermatitas diagnozuotas apie 4% gyventojų, tačiau išsivysčiusiose pasaulio šalyse atopinis dermatitas pasireiškia maždaug 10-30% vaikų ir 2-10% suaugusiųjų. Per pastaruosius tris dešimtmečius, išsivysčiusiose šalyse susirgimai šia odos liga išaugo du-tris kartus. Sergamumas atopiniu dermatitu nenumaldomai auga, o tai gali būti siejama su vakarų pasauliui būdingu gyvenimo būdu.

Atopinis dermatitas yra lėtinė, recidyvuojanti uždegiminė odos liga, pasireiškianti paūmėjimo ir remisijos arba visiško išnykimo periodais. Liga dažnai blogina gyvenimo kokybę ir trukdo miegui. Estetinis odos pavidalas lemia prastesnę sergančiųjų socializaciją visuomenėje, o nuolatiniai odos pažeidimai - išaugusią infekcinių susirgimų tikimybę. Tai ne tik fizinis, bet ir emocinis iššūkis tiek vaikui, tiek visai šeimai, todėl ypač svarbu anksti atpažinti ligą ir imtis tinkamų veiksmų.

Kas sukelia atopinį dermatitą?

Atopinis dermatitas yra kompleksinė liga, kurios atsiradimui įtakos turi keli veiksniai. Nors tikslios jo atsiradimo priežastys nėra žinomos, manoma, kad liga kyla dėl genetinių, imunologinių ir aplinkos veiksnių sąveikos. Negalima teigti, kad ligą lemia vienas konkretus veiksnys - įtaką daro daugelis faktorių:

• Genetika: Atopinis dermatitas dažnai paveldimas. Didesnė rizika sirgti yra tiems, kurių šeimoje yra buvę bronchinės astmos, atopinio dermatito ar alerginio rinito atvejų. Jeigu vienas ar daugiau šeimos narių serga atopiniu dermatitu, vaiko rizika susirgti trimis minėtomis ligomis išauga. Atopiniu dermatitu sergantieji turi genetiškai nulemtą polinkį reaguoti į aplinkos alergenus, sausą odą.
• Odos barjero disfunkcija: Filagrino (FLG) geno, atsakingo už odos barjerinę funkciją, mutacijos gali lemti atopinio dermatito atsiradimą, nes dėl jo trūkumo oda išsausėja ir pažeidžiamas apsauginis odos barjeras. Vaikams, sergantiems atopiniu dermatitu, būdingas sutrikęs odos barjerinis veikimas - oda negali efektyviai išlaikyti drėgmės ir apsaugoti organizmo nuo aplinkos dirgiklių ir alergenų.
• Imunologiniai veiksniai: Odos uždegimą gali skatinti ir imuninės sistemos reakcijos į alergenus, dirgiklius ar maisto produktus. Imuninė sistema pernelyg aktyviai reaguoja į tam tikrus aplinkos veiksnius, sukeldama odos uždegimą.
• Aplinkos veiksniai: Klimato sąlygos (sausas oras, karštis ir drėgmė, staigūs temperatūros svyravimai), karštas oras ir prakaitavimas, miesto ar kaimo aplinka, oro tarša, vandens kietumas, netinkamos odos priežiūros priemonės ir hormoniniai pokyčiai gali pabloginti atopinį dermatitą.
• Neurogeniniai veiksniai: Stresas ir emociniai veiksniai taip pat gali sukelti ligos paūmėjimą.
• Odos mikrobiomo pokyčiai: Odos mikrobiomas, kurį sudaro natūraliai ant odos gyvenantys mikroorganizmai, padeda išlaikyti sveiką odos barjerą. Tačiau, jei ši natūralių bakterijų pusiausvyra sutrikdoma - gali kilti odos uždegimas. Dauguma atopiniu dermatitu sergančių žmonių odos mikrobiomas - pakitęs, aptinkama sumažėjusi, o Staphylococcus aureus bakterijos.

Svarbu suprasti, kad atopinis dermatitas - daugialypė liga, kurios atsiradimą lemia tiek genetinių, tiek ir aplinkos veiksnių (tokių kaip gyvenamoji aplinka, gyvenimo būdas, darbo ir miego rėžimas) sąveika, tad „nurašyti“ šios ligos vien vienam konkrečiam veiksniui - neįmanoma.

Atopinis dermatitas kūdikiams ir vaikams: simptomai pagal amžių

Atopiniam dermatitui būdingas stiprus ir intensyvus niežulys (ypač naktį), sausa oda, paūmėjimai / palengvėjimai ir odos bėrimai. Dažniausias atopinio dermatito požymis - raudonos ar rusvai pilkos dėmės. Odos reakcijoms išnykus išlieka sustorėjusi, suskilinėjusi, pleiskanojanti oda. Kiti galimi požymiai: Dennie-Morgano raukšlė (papildoma raukšlė po apatiniu voku), padidintas delnų raukšlėtumas, skurdūs išoriniai antakių kraštai, odos pabaltavimas ją perbraukus, polinkis į odos infekcijas.

Atopinio dermatito bėrimų pasireiškimas gali skirtis priklausomai nuo žmogaus amžiaus:

• Kūdikiams (iki 2 metų): Pirmieji atopinio dermatito požymiai kūdikiams paprastai pasireiškia nuo trijų iki šešių mėnesių amžiaus, o tai dažnai sutampa su papildomo maisto įvedimu. Bėrimai - paraudimas, pleiskanojimas, papulės, šlapiuojančios plokštelės, šašai, dažniausiai atsiranda skruostų, galvos, kaklo odoje, galūnių tiesiamuosiuose paviršiuose ir liemens srityje. Šiame amžiuje uždegimas dažniausiai pažeidžia veidą (ypač skruostus ir kaktą), plaukuotoje galvos dalyje, taip pat rankų ir kelių sąnarių išorinius arba lenkiamuosius paviršius. Svarbu, kad vystyklų sritis paprastai liktų nepaveikta bėrimo. Kūdikiams, sergantiems atopiniu dermatitu, nebūdingi bėrimai nosies, lūpų srityje, ant delnų, padų ar kirkšnyje. Gelsvos kūdikio galvos odos pleiskanos tėvų dažnai painiojamos su atopiniu dermatitu, nors dažniausiai tai yra seborėjinis dermatitas arba lopšio kepurėlė.
• Vaikams (nuo 2 iki 12 metų): Vaikystės atopinis dermatitas dažniausiai pažeidžia pakinklių ir alkūnių linkius, odą aplink lūpas ar akis. Oda šiose vietose dažnai būna labai sausa, sustorėjusi, pleiskanojanti, gali matytis nusikasymo žymės (tai vadinama lichenifikacija). Šios atopinio dermatito formos metu gali pasireikšti ūminiai bėrimai, tokie kaip paraudimas, papulės, šlapiavimas, tačiau neretai odos sausumas tampa ryškesnis ir atsiranda lėtinių pokyčių, tokių kaip odos sustorėjimas, nukasymai ir šašai. Bėrimai dažniausiai lokalizuojasi odos linkiuose - alkūnių ir kelių vidinėse pusėse (pakinkliuose), riešų, čiurnų srityse, ant kaklo.
• Paaugliams ir suaugusiems: Paauglių ir suaugusiųjų atopinis dermatitas dažniausiai paveikia veido, vokų, kaklo ir lenkiamuosius galūnių paviršius, būdinga sausoji atopinio dermatito forma - odos sustorėjimas, pleiskanojimas, sausos raudonos papulės, nukasymai, šašai, hiperpigmentacija, tačiau kai kuriais atvejais gali pasireikšti ir šlapiavimas. Dažni lėtinės rankų egzemos, veido ir akių vokų dermatito atvejai. Delnų ir (arba) padų dermatitas dažnai yra specifinė problema, galinti smarkiai paveikti kasdienę veiklą ir gyvenimo kokybę.

„Alerginis Maršas“

Dauguma vaikų, kuriems išsivysto atopinis dermatitas, taip pat turi šeimos istoriją apie kitas vadinamojo atopinio spektro ligas, tokias kaip alerginis rinitas, šienligė ar bronchinė astma. Atopinis dermatitas dažnai tampa „atopinio maršo“ pradžia - procesu, kurio metu vieną alerginę ligą po truputį keičia kita. Dažniausiai atopinis maršas prasideda dar kūdikystėje, būtent nuo atopinio dermatito. Per pastaruosius tris dešimtmečius išsivysčiusiose šalyse susirgimai šia odos liga išaugo du-tris kartus.

Atopinis dermatitas ir alergijos: kaip tai susiję?

Alergijos vaidmuo atopinio dermatito atveju yra gana prieštaringas. Nors terminas „atopinis“ nurodo polinkį į alergines ligas, atopinis dermatitas ne visuomet yra tiesiogiai susijęs su alergija ar greito tipo, imunoglobulino E (IgE) nulemtomis reakcijomis. Tyrimai rodo, kad alergija gali turėti įtakos kai kuriems pacientams, tačiau nėra vienintelė atopinio dermatito priežastis.

Alergijos įtaka atopiniam dermatitui:

• Greito tipo alerginės reakcijos į įkvepiamus ar maisto alergenus gali skatinti atopinio dermatito paūmėjimą. Maisto alergenai dažniau sukelia simptomus mažiems vaikams, o vyresniems vaikams ir suaugusiems atopinį dermatitą dažniau sustiprina aplinkos alergenai.
• Atopiniu dermatitu sergantiems pacientams yra didesnė tikimybė vėliau išsivystyti kitiems alerginiams susirgimams, pvz., astmai ar alerginiam rinitui. Šis reiškinys vadinamas „alerginiu maršu“. Atopinis dermatitas gali taip pat paskatinti alergijų vystymąsi. Pažeistas odos barjeras, ypač vaikystėje, gali nulemti tolimesnį įsijautrinimą įvairiems alergenams, todėl atopiniu dermatitu sergantiems pacientams kyla didesnė rizika susirgti kitomis alerginėmis ligomis, pvz., maisto sukelta dilgėline ar anafilaksija, eozinofiliniu ezofagitu ar lėtiniu rinosinusitu su nosies polipais.

Maisto alergijos poveikis atopiniam dermatitui

Manoma, kad kai kurie maisto produktai gali pabloginti atopinio dermatito simptomus - padažnėja bėrimai, paraudimas ir niežulys. Jei reakcija yra IgE tarpininkaujama, paūmėjimas įvyksta nuo kelių minučių iki kelių valandų po produkto suvartojimo, o jei ne - paūmėjimas gali trukti nuo kelių valandų iki dienų. Dažniausiai atopinio dermatito paūmėjimą sukeliančios medžiagos vaikams yra karvės pienas, vištos kiaušiniai, žemės riešutai, kviečiai, soja, riešutai ir žuvis. Maisto alergenų rūšys skiriasi priklausomai nuo amžiaus - pavyzdžiui, mažiems vaikams dažniau kelia alergiją karvės pienas ir kiaušiniai, o vyresniems - kviečiai, žuvis ir riešutai.

Svarbu žinoti, kad daugiau nei pusė pacientų sergančių atopiniu dermatitu yra jautrūs (sensibilizuoti) bent vienam maisto alergenui, tačiau tik dalis jų yra iš tiesų alergiški maistui, kuomet suvalgius maisto produktą, pasireiškia simptomai. Taigi tik maža dalis pacientų sergančių atopiniu dermatitu yra iš tiesų alergiški.

Įkvepiamieji alergenai

Įkvepiamieji alergenai, ypač dulkių erkutės, taip pat gali pabloginti atopinio dermatito simptomus. Pacientai, sergantys atopiniu dermatitu, gali būti jautrūs Malassezia mielėms - įprastoms odos mikrofloros dalims, kurios dažniausiai aptinkamos galvos ir kaklo odoje.

Atopinio dermatito diagnostika

Atopinio dermatito diagnozė yra klinikinė. Gydytojas ją nustato remdamasis:

• Būdingais odos pažeidimais (išvaizda, lokalizacija pagal amžių).
• Stipriu niežuliu.
• Lėtine, pasikartojančia eiga.
• Asmenine ar šeimos atopinių ligų (AD, astmos, alerginio rinito) istorija.

Nėra vieno specifinio laboratorinio tyrimo, kuris patvirtintų AD diagnozę. Tačiau, jei įtariama alergija, būtini išsamūs tyrimai. Maisto alergijos diagnozė susideda iš dviejų etapų: nustatomas įsijautrinimas ir patvirtinama, ar šis įsijautrinimas yra kliniškai reikšmingas.

Alergijos tyrimai

Alergologiniai tyrimai (odos dūrio ar kraujo) kartais atliekami siekiant nustatyti galimus alerginius trigerius, bet ne pačios AD diagnozei patvirtinti.

• Odos dūrio mėginiai ir molekuliniai alergologiniai tyrimai gali atskleisti greito tipo alergines reakcijas ir nustatyti jautrumą maisto ir įkvepiamiems alergenams.
• Odos lopo testai padeda atskleisti lėto tipo alergines reakcijas. Jie leidžia nustatyti alergijas maisto produktams, metalams, kosmetikai ir buitiniams chemikalams.
• Kraujo tyrimai: Vaiko kraujyje gali būti tiriamas imunoglobulino E (IgE) - specifinio antikūno, kurį gamina imuninė sistema - kiekis. Daugelio alergiškų ir atopinio dermatito varginamų vaikų organizme IgE kiekis yra aukštas.

Maisto alergija yra mažai tikėtina, jei oda išlieka švari laikantis įprastos dietos. Tačiau, jei atopinio dermatito paūmėjimas susijęs su konkrečiais maisto produktais, būtinas išsamesnis tyrimas. Nereikėtų atsitiktinai pašalinti maisto produktų iš dietos be klinikinių įrodymų. Net ir įtariant alergiją, maisto produktai neturėtų būti išbraukiami ilgam laikui, jei tam nėra rimto pagrindo. Be pagrindo ilgam laikui iš mitybos raciono pašalinus vienus ar kitus maisto produktus, susiduriama su rizika išsivystyti mitybos nepakankamumui.

Atopinio dermatito valdymas ir gydymas

Atopinis dermatitas yra lėtinė liga, kurios visiškai išgydyti negalima, tačiau galima sėkmingai valdyti jos simptomus, užtikrinti ilgus ramybės periodus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Tam reikalinga kompleksinė ir nuolatinė priežiūra. Gydymo metodas: Terapijos pagrindas - reguliarus odos drėkinimas, provokuojančių veiksnių pašalinimas ir vietinių preparatų skyrimas paūmėjimų metu.

Kasdienė odos priežiūra (emolientai)

Tai pats svarbiausias AD valdymo elementas! Būtina kasdien, bent 2 kartus per dieną (o prireikus ir dažniau), gausiai tepti visą kūno odą specialiais drėkinamaisiais ir minkštinamosiomis priemonėmis - emolientais. Jie atstato pažeistą odos barjerą, sulaiko drėgmę, mažina sausumą ir niežulį. Emolientai būna įvairių formų (losjonai, kremai, tepalai) - parinkti tinkamiausią padės gydytojas ar vaistininkas (riebesni tepalai geriau tinka labai sausai odai, kremai - universalesni). Ypač svarbu odą patepti iškart po maudynių (per 3 minutes), kol ji dar šiek tiek drėgna. Emolientus reikia naudoti nuolat, net ir tada, kai oda atrodo sveika, kad būtų palaikomas jos barjeras.

Renkantis emolientus, pirmenybę teikite hipoalerginiams kremams, be dažiklių ir kvapiųjų medžiagų, o losjonuose, kremuose ir tepaluose neturėtų būti gydomųjų medžiagų (gliukokortikosteroidų ar antibakterinių komponentų).

Švelnus prausimasis

Venkite karštų ir ilgų vonių ar dušo (praustis drungnu vandeniu 5-10 min.). Naudokite tik švelnius, bemuilius, bekvapius prausiklius ar specialius emolientinius prausimosi aliejus. Nenaudokite kempinių ar šiurkščių prausimosi šepečių. Po prausimosi odą švelniai nusausinkite minkštu rankšluosčiu (netrinant!) ir iškart tepkite emolientu.

Trigerių vengimas

Jei žinote konkrečius veiksnius, kurie pablogina jūsų ar vaiko odos būklę (pvz., tam tikri audiniai, prakaitavimas, stresas, žinomi alergenai), stenkitės jų kiek įmanoma vengti. Tarp dažnų pavyzdžių - pieno produktai, riešutai, vėžiagyviai. Tačiau šių produktų atsisakyti verta tik pasitarus su gydytoju, antraip vaikui gali pritrūkti svarbių maistinių medžiagų. Kiti trigeriai gali būti skalbikliai, ypač biologiniai, ir pasyvus rūkymas.

Uždegimo malšinimas (paūmėjimų gydymas)

Kai oda parausta, pradeda niežėti ir šlapiuoti (t.y., liga paūmėja), vien emolientų nebeužtenka - reikalingi uždegimą slopinantys vaistai, kuriuos skiria gydytojas:

• Vietinio poveikio kortikosteroidai (hormoniniai tepalai/kremai): Tai pagrindiniai ir efektyviausi vaistai AD paūmėjimams gydyti. Yra įvairaus stiprumo preparatų. Gydytojas parenka tinkamiausią pagal amžių, pažeidimo vietą ir sunkumą. Naudojant pagal gydytojo nurodymus (paprastai trumpais kursais paūmėjimo metu), jie yra saugūs ir veiksmingi.
• Vietinio poveikio kalcineurino inhibitoriai (nehormoniniai tepalai): Tai alternatyva kortikosteroidams, ypač tinkama jautrioms sritims (veidui, kaklui, odos raukšlėms). Jie taip pat yra receptiniai.

Niežulio kontrolė

Stiprus niežulys labai vargina ir skatina kasymąsi, kuris dar labiau blogina odos būklę. Niežuliui mažinti gali padėti:

• Dažnas odos drėkinimas emolientais.
• Šalti kompresai.
• Trumpai nukirpti nagai (ypač vaikams).
• Medvilniniai drabužiai ir patalynė.
• Antihistamininiai vaistai (nuo alergijos) - jų poveikis pačiam egzemos niežuliui yra ribotas, bet kartais skiriami vakare, jei niežulys trukdo miegoti (dėl migdančio poveikio).
• Šlapių tvarsčių terapija (sunkiais atvejais, prižiūrint medikams).

Infekcijų gydymas

Pažeista, nusikasyta oda yra imli antrinėms bakterinėms (dažniausiai auksinio stafilokoko) ar virusinėms (pvz., Herpes) infekcijoms. Pastebėjus infekcijos požymius (staigus pablogėjimas, šlapiavimas, pūlinukai, gelsvi šašai, karščiavimas), būtina kreiptis į gydytoją, kuris paskirs antibiotikų ar antivirusinių vaistų.

Mitybos vaidmuo: ar reikalinga dieta?

Svarbu žinoti: maistas nėra pagrindinė AD priežastis daugumai žmonių. Tačiau kai kuriems vaikams (ypač kūdikiams ir mažiems vaikams, sergantiems vidutine ar sunkia AD forma) diagnozuota maisto alergija (dažniausiai pienui, kiaušiniui, kviečiams, riešutams, žuviai, sojai) gali provokuoti ar sunkinti AD paūmėjimus. Jei įtariama maisto alergija, būtina gydytojo alergologo konsultacija ir tyrimai. Griežtos eliminacinės dietos (atsisakant daugelio produktų) be aiškios diagnozės ir gydytojo priežiūros NĖRA REKOMENDUOJAMOS, nes gali sukelti mitybos nepakankamumą ir pakenkti vaiko augimui.

Kitos gydymo priemonės

• Imunomoduliatoriai: vaistai, veikiantys imuninę sistemą. Jų skiriama, kai kiti gydymo būdai nėra veiksmingi.
• Biologiniai vaistai: Jeigu atvejis sunkus, vaikui gali prireikti specialių injekcinių vaistų, kurių veiklioji medžiaga yra dupilumabas.
• Fototerapija (šviesos terapija).

Kaip palengvinti simptomus

Tam tikrų kasdienių įpročių korekcija gali padėti sumažinti atopinio dermatito paūmėjimus:

• Vengti sąlyčio su tam tikrais audiniais, medžiagomis, kosmetikos priemonėmis ir kt., galinčiomis sudirginti jautrią odą.
• Maudyti vaiką šiltame, bet jokiu būdu ne karštame vandenyje. Ilgos, t. y. daugiau nei 10-15 min. trunkančios maudynės vonioje ar po dušu gali sausinti vaiko odą.
• Žiemą atopinio dermatito simptomai įprastai suintensyvėja - taip nutinka dėl šalčio, vėjo, daugiasluoksnės aprangos ir sauso patalpų oro.
• Atopinis dermatitas gali paūmėti nusilpus vaiko imunitetui, pavyzdžiui, susirgus infekcine liga ar jei mityba yra nepilnavertė. Vaikui susirgus galite iš anksto imtis prevencinių priemonių ir intensyviau drėkinti vaiko odą, emolientais gausiau patepti tipines bėrimų vietas dar prieš jiems pasirodant.
• Kasymasis sustiprina odos niežulį, o niežulys dar labiau skatina kasymąsi, taip sukuriant „užburtą ratą“. Rekomenduojama pasirūpinti, kad vaikų nagai būtų trumpi. Prieš miegą vaikui užmaukite medvilnines pirštines, kad jis negalėtų kasytis miegodamas.
• Nuolat kruopščiai valyti kambarį: ne rečiau kaip kas antrą dieną drėgna šluoste ir dulkių siurbliu (geriau tokiu, kuris visas susiurbtas medžiagas surenka į vandenį arba turi specialius filtrus). Kai kambarys valomas, mažylį reikia išsiųsti į kitą kambarį.

tags: #atopinis #dermatitas #kudikiams #nuotraukos

• Nėštumas ir DŽS: svarbi informacija
• Sužinokite apie Princesės Margaret biografiją
• Šiuolaikinės ikimokyklinio ugdymo įžvalgos
• Teisiniai reikalavimai darželio steigimui
• pasirengimas globai ir įvaikinimui: GIMK mokymai