Steponas Darius: nuo gimimo Rubiškėje iki skrydžio per Atlantą
Steponas Darius (tikroji pavardė Jucevičius-Jucius) gimė 1896 m. sausio 8 d. Tauragės apskrityje, Kvėdarnos valsčiuje, miškingame ir pelkėtame Rubiškės vienkiemyje. Šiandien ši vietovė yra žinoma kaip Dariaus kaimas, priklausantis Klaipėdos rajono Judrėnų seniūnijai. Būsimasis lakūnas buvo pakrikštytas kitą dieną Judrėnų bažnyčioje.
Kai Stepui sukako aštuoneri, 1905 m. mirė jo tėvas Jonas Romualdas Jucevičius-Darašius, o kitais metais motina ištekėjo už naujojo šeimos globėjo Kazio Degučio. Sunkiai gyvenusi šeima sumanė išvykti į „aukso kraštą“, kur jau gyveno vyresnysis Stepo brolis Balys. 1907 m. gruodžio 15 d. Steponas, motina, patėvis ir seserys atvyko į JAV. Pirmiausia naujieji emigrantai apsigyveno Niuvarke, netoli Niujorko, vėliau persikėlė į Elizabetą, o 1909 m. įsikūrė Čikagoje. Čia Steponas baigė pradinę mokyklą, o 1916 m. - Harisono vidurinę technikos mokyklą. Vėliau tęsė mokslus Lanės aukštesniojoje technikos mokykloje Inžinerijos skyriuje.
Sportinė ir aviacinė veikla
Paauglystėje Steponas labai pamėgo sportą: žaidė beisbolą, krepšinį, europietiškąjį futbolą, boksavosi. Jis buvo vienas svarbiausių tarpukario Lietuvos sporto pradininkų ir LFLS (Lietuvos fizinio lavinimosi Sąjungos) pirmininkas. Darius aktyviai populiarino sportą, parengė pirmojo Lietuvoje stadiono projektą ir vadovavo jo statybai Kaune 1925-1926 m. Taip pat išleido knygeles apie krepšinio ir beisbolo žaidimą.
Susižavėjimas aviacija prasidėjo dar paauglystėje, kai jis matė brolius Raitus bandant savo lėktuvą. Jis dirbo pasiuntiniu Brolių Raitų parduotuvėje ir už uždirbtus pinigus pirkdavo lėktuvų modelius. 1917 m. savanoriu įstojo į JAV kariuomenę ir dalyvavo Pirmajame pasauliniame kare, kur fronte Prancūzijoje tiesė telefono linijas.
Dokumentinis filmas apie knygnešystę
Tarnyba Lietuvoje ir žygdarbis
1920 m. Steponas Darius savo lėšomis grįžo į Lietuvą ir įstojo savanoriu į kariuomenę. 1921 m. baigė Karo mokyklą, o 1923 m. tapo karo lakūnu. Darius aktyviai dalyvavo 1923 m. Klaipėdos krašto sukilime, ėjo 3-čios sukilėlių grupės vado padėjėjo pareigas.
| Veikla | Pasiekimai |
|---|---|
| Karo aviacija | Karo lakūnas nuo 1924 m., skraidė 377 val. |
| Klaipėdos sukilimas | 3-čios grupės vado padėjėjas |
| Sportas | LFLS pirmininkas, stadiono statybos iniciatorius |
1927 m. kapitonas S. Darius vėl išvyko į JAV, kur dirbo civilinės aviacijos lakūnu ir instruktoriumi. Nuo pat sugrįžimo į JAV jis rengėsi skristi į Lietuvą. 1933 m. liepos 15 d. kartu su Stasiu Girėnu lėktuvu „Lituanica“ išskrido iš Niujorko į Kauną. Jų skrydis nutrūko po 37 val. 11 min. Vokietijoje, ties Kuhdamu (dab. Pščelnikas, Lenkija).
Po lakūnų žūties Rubiškė buvo pavadinta Dariaus kaimu. 1969 m. sodyboje žygeiviai supylė simbolinį pilkapį, o 1993 m. buvo baigti atstatyti namas ir klėtis, sutvarkyta teritorija, įkurtas memorialinis muziejus. Šiandien atstatyta gimtoji sodyba išlieka svarbiu istorinės atminties centru.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
