Šeimos santykiai nenustoja galioti tik todėl, kad vaikas yra paimtas iš šeimos, o jį globoja globėjas, įtėviai ar globos įstaiga. Tėvams, išgyvenantiems šeimos santykių krizę, patiriantiems skyrybas, reikia elgtis labai atsakingai, pirmiausia galvojant apie vaiko savijautą, išgyvenimus, jausmus ir kaip tai gali paveikti vaiko ateitį. Užsitęsę konfliktai neišvengiamai sukelia šeimai daugybę problemų ir stiprių emocinių išgyvenimų, sutrikdo šeimos funkcionavimą, dažnai veda į gilėjančią tėvų depresiją ir neviltį.

Ryšys tarp vaiko ir mamos yra vienas iš fundamentaliausių ir svarbiausių žmogaus gyvenime. Jis formuoja vaiko emocinę, socialinę ir kognityvinę raidą, turi ilgalaikį poveikį jo psichinei sveikatai ir gebėjimui užmegzti bei palaikyti santykius ateityje. Prieraišumo teorija pabrėžia ankstyvųjų santykių su globėjais svarbą vaiko raidai: jei mama ar kitas globėjas nuolat reaguoja į vaiko poreikius jautriai ir atidžiai, vaikas išsiugdo saugų prieraišumą.
Svarbu su vaiku kalbėtis, kad būtų galima atpažinti tai, kas jam kelia baimę, liūdesį ar kitus jausmus. Kalbėdamiesi galime suprasti jo savijautą ir atpažinti išgyvenamus jausmus. Gebėjimas valdyti savo emocijas padeda vaikams atsikratyti tuštumos pojūčio, klaidingų įsitikinimų ir netinkamo elgesio. Kad vaikas gebėtų valdyti savo emocijas, tėvai turi jam padėti to išmokti.
Pagarbiai ir šiltai bendrauti šeimoje ir artimuose santykiuose padeda gebėjimas teikti tinkamą grįžtamąjį ryšį. Grįžtamasis ryšys (GR) yra svarbus išsakant jį kitam ir priimant jį pačiam. Tai pastebėjimas apie elgesį, o ne apie asmenį.
| Grįžtamojo ryšio elementas | Poveikis santykiams |
|---|---|
| Išklausymas be vertinimo | Suteikia saugumo ir paguodos jausmą. |
| Perfrazavimas | Padeda išvengti nesusipratimų ir parodo dėmesį. |
| Konstruktyvi kritika | Skatina tobulėjimą ir teigiamus pokyčius. |
| Pagyrimas | Stiprina vaiko pasitikėjimą savo jėgomis. |
Tarpusavio nesutarimų neužkraukite vaikams. Neretai tėvai, manydami, kad vaikai turi viską žinoti, pasakoja jiems apie savo savijautą ir išgyvenimus. Jeigu abu tėvai gerbia ir saugo vaiką, juo nemanipuliuoja, nenuteikinėja vaiko prieš savo sutuoktinį ir nesistengia pelnyti didesnio vaiko prielankumo žemindami savo sutuoktinį, tada vaikas gana greitai prisitaiko prie pakitusios padėties ir pradeda jaustis palyginti saugiai.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistai pabrėžia: tėvai nepalikti vieni šiame karo lauke, tačiau rezultatų pasiekti galima dirbant kartu. Viena greičiausiai pasiekiamų priemonių yra nemokama anoniminė psichologo konsultacija telefonu „Tėvų linija“. Nereagavimas į vaiko emocinius ar elgesio sunkumus - jau irgi yra vaiko teisių pažeidimas. Pagalba turi būti teikiama laiku, nes nuolatiniai tėvų tarpusavio konfliktai ir nuoskaudos vienas kito atžvilgiu dažnai būna tokie intensyvūs, kad jie tampa nuolatiniais kovotojais, niekaip nepajėgiančiais sudaryti taikos sutarties.