Šizofrenija ir tėvystė: teisiniai, socialiniai bei psichologiniai aspektai Lietuvoje

Šizofrenija, žinoma ir kaip schizophrenia (iš graikų k. schizō - skaldau, perskiriu + phrēn - protas), yra sudėtinga psichikos liga, paveikianti žmogaus jausmus, mąstymą, suvokimą, valią ir emocijas. Tai liga, kuri trukdo aiškiai mąstyti, suvokti realybę, bendrauti, priimti sprendimus ir efektyviai valdyti emocijas. Pasaulyje ir Lietuvoje šia liga serga apie 1 % žmonių, dažniausiai ji pasireiškia 15-25 metų asmenims, o abiejų lyčių sergamumas yra panašus.

Ligos eiga gali būti ūminė, trunkanti kelias dienas ar savaites, arba lėtinė, besitęsianti kelis mėnesius, metus ar net visą gyvenimą. Nors ligos priežastys nėra tiksliai žinomos, pastebimas paveldimas polinkis. Sergant šizofrenija, smegenyse sutrinka nervinius impulsus perduodančių medžiagų (neuromediatorių, tokių kaip dopaminas, serotoninas, noradrenalinas) pusiausvyra ir biocheminiai mechanizmai, stebimas neįprastas smegenų aktyvumas ir kraujotakos pokyčiai.

Svarbiausi psichopatologiniai reiškiniai apima minčių perteklių ar trūkumą, kliedesius, klausos haliucinacijas, pasireiškiančias balsais, mąstymo nenuoseklumą ir sutrikimus, bei keistą elgesį. Šizofrenija veikia ne tik žmogaus mąstymą ir emocijas, bet ir jo elgesį, kasdienius įpročius bei išvaizdą. Pacientai gali pradėti elgtis keistai, nesuprantamai aplinkiniams, o jų išvaizda gali tapti neįprasta ar neprižiūrėta. Ši liga gali sukelti labai skirtingus elgesio pokyčius - nuo socialinio užsidarymo iki neprognozuojamo ar agresyvaus elgesio. Artimųjų supratingumas ir tinkama pagalba yra gyvybiškai svarbūs, padedant sergančiajam suvaldyti ligos simptomus ir pagerinti jo gyvenimo kokybę.

Gydymo principai

Šizofrenijos gydymas apima ūminės fazės terapiją ir ilgalaikį palaikomąjį gydymą. Skiriami antipsichoziniai vaistai, neuroleptikai, antidepresantai, taikoma traukulių terapija, elektroimpulsinė terapija, transkranijinė magnetinė stimuliacija. Ligoniui teikiama psichologinė, psichoterapinė ir socialinė pagalba, bei psichosocialinė reabilitacija.

Šizofrenija ir tėvystės iššūkiai

Nors psichikos ligomis sergantys žmonės dažnai susiduria su visuomenės klausimais apie jų gebėjimą rūpintis atžalomis, svarbu pabrėžti, kad vienokie ar kitokie psichikos sutrikimai nėra raudona linija tiems, kurie nori tapti tėvais. Vis dėlto, ligos eiga gali turėti didelės įtakos šeimos gyvenimui ir vaikų gerovei.

Asmeninės patirtys ir įžvalgos

Onos istorija: Ona, serganti šizoafektiniu sutrikimu (depresijos tipu), 17 metų gyvena su šia diagnoze. Nors jos sutrikimas apima tiek šizofrenijos, tiek depresijos simptomus, ji pabrėžia, kad jos atveju tai nėra „tikroji“ šizofrenija. Ona, auginanti tris vaikus ir besilaukianti ketvirto, niekada nesulaukė specialistų draudimo būti mama. Anot jos, kiekviena moteris, serganti panašiomis ligomis, randa savo būdų su jomis tvarkytis. Jos šeimą stebi socialiniai darbuotojai ne dėl pačios ligos fakto, o dėl anksčiau patirtos socialinės rizikos, susijusios su bandymu nusižudyti.

Mariaus Repšio patirtis: Aktorius Marius Repšys su bipolinio sutrikimo diagnoze susidūrė jau turėdamas atžalų. Bipolinis sutrikimas pasižymi ryškiais nuotaikos svyravimais - depresijos ir manijos (arba hipomanijos) epizodais. Marius džiaugiasi, kad, laikydamasis gydymo režimo ir gerdamas vaistus, atkryčių nepatyrė dvejus metus. Jis pabrėžia atvirą bendravimą su žmona ir dalijimąsi pareigomis, kas padeda suvaldyti situaciją šeimoje. Marius svarsto, kad jei tik vienam iš tėvų nustatytas psichikos sutrikimas, situacija suvaldoma, tačiau, jei abu tėvai turėtų tokių sutrikimų, ypač su mažu vaiku, situacija taptų sudėtinga.

Inga Juodkūnė, psichologė ir psichoterapeutė, komentuoja, kad šizofrenijos gydymas yra sudėtingesnis, nes liga pažeidžia realybės suvokimą. Todėl šeimoms, auginančioms vaikus su šizofrenija sergančiu artimuoju, gali būti išties sunku užtikrinti vaiko saugumą. Tačiau ji pabrėžia, kad daugelis žmonių, sergančių depresija, nepatiria antro epizodo, ir apie tai svarbu kalbėti, siekiant mažinti baimę ir stigmą. Geri santykiai šeimoje ir artimųjų palaikymas yra itin svarbūs, padedant sergančiajam nepaslysti.

Inga Juodkūnė taip pat teigia, kad sergančiam žmogui sudėtinga kalbėti apie savo būseną, o partnerio didžiausia pagalba - paklausti, kaip dabar bus, nes kasdienybė tokia, kokia buvo anksčiau, pasidaro per sunki. Depresija sergančiam žmogui organizaciniai sugebėjimai pradingsta; jei dar sugeba dirbti, tai namuose jėgų nebelieka. Apie pareigas reikia kalbėti ir jas pasidalinti, bet už sergantįjį jokiu būdu nereikia daryti visko - per dideliu rūpesčiu galima patvirtinti, kad be jo sėkmingai galima gyventi šeimoje. Svarbu rasti aukso viduriuką.

Teisiniai aspektai ir vaiko gerovės užtikrinimas

Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) pabrėžia, kad nėra teisės akto, draudžiančio dėl psichikos sutrikimų būti biologiniais tėvais. Reprodukcinės teisės yra pamatinės žmogaus teisės - teisės į sveikatą ir teisės į privatų gyvenimą - dalis.

Ministerijos specialistai atkreipia dėmesį, kad ne pati psichikos liga, o jos pasekmės, pavyzdžiui, pakitęs elgesys, gali paveikti šeimos gyvenimą ir turėti įtakos vaikui, augančiam šalia sergančio tėvo ar motinos. Tai lygiai taip pat galioja ir bet kuriam kitam rimtam susirgimui, pvz., onkologinėms ar neurologinėms ligoms. Todėl išskirti psichikos ligas kaip keliančias didesnį pavojų būtų nekorektiška. Šiuolaikinės psichikos ligos yra gerai valdomos medikamentais ir nemedikamentinėmis priemonėmis, tokiomis kaip psichoterapija ir psichosocialinė reabilitacija. Todėl labai svarbu, kad žmonės laiku kreiptųsi pagalbos į specialistus.

Apribojimai globai ir įvaikinimui

Situacija keičiasi kalbant apie įvaikinimą ar globą. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Įvaikinimo ir globos skyriaus vedėja Agnė Marčiukaitienė paaiškina, kad norintys įsivaikinti asmenys turi pateikti sveikatos pažymėjimą, patvirtinantį, kad jie neserga ligomis, kurių sąrašą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Šis sąrašas išskiria tam tikrus psichikos sveikatos sutrikimus, kurie užkerta kelią tapti globėju ar įvaikintoju:

Pirmiausia visada siekiama apsaugoti vaiką, likusį be tėvų globos, kuris jau yra patyręs įvairių traumuojančių išgyvenimų. Taip pat siekiama apsaugoti asmenis, turinčius psichinės ar psichologinės sveikatos sutrikimų, kurie gali išprovokuoti netinkamą ir vaikus emociškai žalojantį elgesį. Vaikai, netekę tėvų globos, yra išskirtinė visuomenės dalis, todėl vaiko teisių specialistų pareiga yra užtikrinti jiems saugią tiek emocinę, tiek fizinę aplinką augti ir vystytis. Tėvų globos netekęs vaikas į globėjų ar įvaikintojų šeimą jau atsineša neigiamų ir trauminių patirčių, todėl sėkmingai jo adaptacijai reikalinga itin stabili ir saugi aplinka, maksimaliai eliminuojant bet kokias galimas pakartotinės traumos rizikas.

Vis dėlto, darbo grupė peržiūrėjo teisės aktus ir sušvelnino sąlygas dėl įvaikinimo, esant lengvesnėms psichikos ligoms.

Socialinės pagalbos ir vaiko teisių apsaugos tarnybų vaidmuo

Sergantiesiems ir jų šeimos nariams, globėjams ar artimiesiems prieinama įvairi socialinė pagalba. Jie gali kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybę, seniūniją, socialinį darbuotoją ar socialines paslaugas teikiančią įstaigą. Kompleksinių paslaugų šeimai koordinavimas, organizavimas ir informacijos teikimas vykdomas vieno langelio principu savivaldybėse įkurtuose Bendruomeniniuose šeimos namuose. Čia galima kreiptis dėl psichosocialinės pagalbos, pozityvios tėvystės mokymų, šeimos įgūdžių ugdymo, vaikų priežiūros, pavėžėjimo ir kitų paslaugų.

Esant svarbioms priežastims, tokioms kaip ligos paūmėjimas ar gydymas, kai tėvai negali tinkamai pasirūpinti savo vaikais, jie turi teisę kreiptis dėl vaiko laikinosios priežiūros nustatymo tėvų prašymu. Šiuo laikotarpiu vaikais gali pasirūpinti artimieji giminaičiai arba emociniais ryšiais susiję asmenys.

Socialinių paslaugų planavimas ir teikimas, socialinių paslaugų įstaigų steigimas ir išlaikymas yra savarankiška savivaldybių funkcija. Tačiau socialinės paslaugos atskirose savivaldybėse skiriasi tiek savo apimtimis, tiek organizavimo praktika. Dalis paslaugų šeimoms gali būti nepakankamai prieinamos dėl riboto fizinio pasiekiamumo, ypač kaimo vietovėse, kur dideli atstumai, viešojo transporto trūkumas ar nepakankamos pajamos gali trukdyti gauti reikiamą pagalbą. Šeimoms, kurių nariai turi psichikos sveikatos sutrikimų, dažnai priskiriama asmeninio asistento pagalba. Šie asistentai palydi šeimos narius į reikalingas institucijas, ugdo kasdienio gyvenimo įgūdžius, padeda tvarkant buitį, finansus, apsiperkant, prižiūrint vaikus.

Pagrindinis socialinių darbuotojų tikslas, pradedant dirbti su šeima, kurioje yra psichikos sutrikimų turintis asmuo, yra užmegzti kontaktą ir įgyti šeimos narių pasitikėjimą. Kiekvienos šeimos situacija yra individuali. Ligai paūmėjus ar iškilus krizinėms situacijoms, paslaugos šeimoms teikiamos intensyviau. Pablogėjus sveikatai, paslaugų gavėjai motyvuojami kreiptis specializuotos medicininės pagalbos, siūloma palydėjimo paslauga bei tarpininkaujama iškviečiant greitąją pagalbą. Čia labai svarbus atvejo vadybininko ir socialinio darbuotojo bendradarbiavimas, stebint šeimą, analizuojant vaiko ir šeimos stiprybes, vertinant įsipareigojimų vykdymą. Jei paslaugų gavėjas yra nurodęs, kad gydytojas apie jo sveikatos būklę gali teikti informaciją socialiniam darbuotojui, jie bendradarbiauja su asmens sveikatos priežiūros specialistu ar ligoninėje dirbančiu socialiniu darbuotoju. Artimieji dažnai praneša apie ligos paūmėjimo atvejus, kai vaikais rūpinasi kiti šeimos nariai.

Tado istorija: iššūkiai šeimai ir sistemos trūkumai

Tado, su kuriuo bendravo DELFI, istorija atskleidžia sudėtingus iššūkius, su kuriais susiduria tėvai, auginantys vaikus su psichikos liga sergančiu partneriu, ir kokios problemos kyla bendraujant su vaiko teisių apsaugos institucijomis.

Tado sūnaus ir dukters gyvenamoji vieta buvo nustatyta su mama, tačiau, tėvo teigimu, ji juos traumuoja, gąsdina, nuteikinėja prieš tėvą ir ignoruoja teismo ekspertų išvadą apie būtinybę vaikams gauti specialistų pagalbą. Jis pasakoja apie išpuvusius vaikų dantis, negydomas akių problemas, nors finansinių sunkumų šeima neturi. Vaikams buvo paskirtos psichologinės ir psichiatrinės ekspertizės, tačiau mama jas sabotavo, elgdamasi neadekvačiai Vaiko raidos centre ir išsivesdama vaikus, taip palikdama ekspertizes nebaigtas ir tikrosios vaikų būklės neatskleistos.

Tadas jau trejus metus negali bendrauti su vaikais, ir jam didžiausią nerimą kelia jų saugumas bei sveikata, nes mama, kuriai diagnozuota psichikos liga ir asmenybės sutrikimas, nesigydo ir neleidžia gydyti ar konsultuoti vaikų. Jis pabrėžia, kad mamos elgesio priežastis yra liga, tačiau ji ją ignoruoja. Tado tikslas - pasiimti auginti vaikus, nes mano, kad jiems daroma žala, o jų santykis su mama yra ydingas. Jis teigia, kad psichikos liga sergantis žmogus gali auginti vaikus, jei gydosi ir kritiškai vertina savo būseną, tačiau, jei viskas paliekama savieigai, tai tampa didžiule problema.

Didžiausia problema Tadui yra Vaiko teisių apsaugos tarnybos (VTAT) veiksmai. Jis pasakoja, kad VTAT, užuot užtikrinusi psichologinę pagalbą, teismuose naudoja devynmetės dukros žodžius, neva, jei reikės gyventi su tėčiu - ji nusižudys, kaip argumentą nerekomenduoti vaikams gyventi su juo. Pats Tadas mato, kaip vaikai perima mamos elgesio formas, stebimi jų raidos sutrikimai, o sūnaus prasti pasiekimai trukdo jam įstoti į pasirinktą mokyklą. Mama vengia gydytojų, ypač psichiatrų ir psichologų, ir neleidžia jų pagalba naudotis vaikams, nepaisydama teismo įpareigojimų.

Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė, ištyrusi Tado skundą, konstatavo, kad Vilniaus VTAS formaliai vykdė pavestus uždavinius ir nesiėmė realių veiksmų, siekiant užtikrinti vaikų teises. Kontrolierė mamos veiksmus traktuoja kaip ilgalaikį vaikų teisių pažeidimą ir akcentavo būtinybę teikti vaikams sistemingą psichologinę pagalbą. Deja, vaiko teisių apsaugos specialistai dažnai teisinasi, kad nėra metodologijos, kaip elgtis su psichikos sutrikimų turinčiais tėvais, ignoruodami sveiką protą ir konkrečius, vaikų žalą liudijančius faktus.

Vaikų psichikos sveikata ir ankstyvoji pagalba

Vaikai, kaip ir suaugusieji, gali sirgti psichikos ligomis ir turėti rimtų elgesio sutrikimų, tokių kaip depresija ar šizofrenija. Vaikų psichiatrai kartais sąmoningai švelnina diagnozes, siekdami apsaugoti vaiko ateitį ir neapriboti jo galimybių, jei pasveikimo tikimybė yra didelė.

Kada ieškoti specialistų pagalbos?

Užuot numojus ranka, kad vaikas „galbūt išaugs“ problemas, tėvams reikėtų nebijoti kreiptis į psichologą dėl nerimą keliančių dalykų. Svarbu nespėlioti, ar tai liga, nelaukti, kol problema įsisenės, o geriau profilaktiškai pasiteirauti, ką galima pakeisti, jei nepavyksta susitvarkyti, ir konfliktai kartojasi.

Dažni ir pasikartojantys konfliktai gali neigiamai paveikti vaiko nuotaiką ir ilgainiui sukelti depresiją. Nusivylimas gali apimti abi puses: vaikas jaučiasi visada darantis kažką ne taip, o suaugęs, nuolat priekaištaudamas, taip pat jaučiasi blogai, nes nežino, kaip situaciją ištaisyti. Nors pasitikėjimas psichologais ir vaikų psichiatrais Lietuvoje stipriai išaugęs, vis dar per dažnai ateinama su įsisenėjusiomis problemomis, kurioms išspręsti prireikia daug ilgesnio laiko.

Šizofrenija ir depresija vaikystėje

Šizofrenija vaikams diagnozuojama anksčiausiai paauglystėje, galbūt nuo 14 metų, labai retai - anksčiau. Nustatydamas tokią diagnozę, specialistas tarsi uždeda vaikui antspaudą, apribodamas jo ateities galimybes, todėl sprendimas priimamas itin atsargiai. Tačiau depresiniai elgesio sutrikimai gali būti diagnozuojami ir jaunesniems vaikams. Yra matytų penkerių metų vaiko diagnozių, susijusių su depresiniu elgesio sutrikimu. Toks sutrikimas pasireiškia pablogėjusia nuotaika ir nuolat pasikeitusiu elgesiu: agresija, pykčiu, visišku savitvardos nebuvimu, nevaldomomis emocijomis. Kiekviena stresinė situacija sukelia labai ryškią ir sudėtingą vaiko reakciją.

Baimės ir fantazijos

Vaikų fantazijos ar didelės keistos baimės dažnai kelia tėvams nerimą. Dalis baimių yra visiškai normalios. Nenormalu tuomet, kai baimės pradeda vaikui trukdyti gyventi, per jas jis neišsimiega. Jei vaikas bijo užmigti, bet pasikalbėjus ir pabuvus 5 minutes šalia užmiega, tai reiškia, kad baimė nėra tokia grėsminga, ji trumpalaikė, normalios smegenų veiklos dalis. Tačiau, kai baimės visiškai nukerta vaiko gyvenimą - „Aš bijau, aš niekur neisiu, nieko nedarysiu“ - tai jau liguistos baimės, į kurias reikėtų atkreipti dėmesį ir kreiptis specialistų pagalbos.

Psichikos sutrikimų priežastys ir pasekmės

Depresijai (ne endogeninei, nulemtai aplinkybių) atsirasti turi įtakos ir tėvai, ir suaugusiųjų pasaulis. Jeigu tėvai nuo pat gimimo vaikui nesišypso, nerodo pozityvių emocijų, neugdo pasitikėjimo savimi arba pasitikėjimas savimi yra trikdomas, ilgainiui atsiras depresinis fonas. Liūdesys ilgainiui gali virsti depresiniu sutrikimu. Depresija taip pat gali atsirasti gyvenant nuolatinio smurto sąlygomis - nebūtinai tiesioginio prieš vaiką, kartais pakanka tėvų smurto vienas prieš kitą, nuolatinio tyčiojimosi ar žeminimo. Vaikas gyvena nuolatinėje krizėje, kas gali sukelti potrauminio streso sutrikimą ir depresiją.

Kita dalis depresijos atvejų gali būti susijusi su smegenų veiklos sutrikimais, pavyzdžiui, dopamino kiekio perdavimu į smegenis po galvos traumų arba įgimtais veiksniais. Šios cheminės priežastys gali būti koreguojamos vaistais. Vaikų psichiatrai psichotropinius vaistus skiria atsargiai, dažniausiai kaip paskutinę priemonę, išnaudojus visas kitas galimybes, nes tyrimai su vaikais iki 14 metų yra riboti.

Svarbu, kad tėvai, ieškantys pagalbos vaikui, nebūtų kaltinami, nes tai neetiška ir nelogiška. Iki maždaug 9-10 metų amžiaus, praktiškai visos vaiko problemos gali būti identifikuojamos kaip suaugusiųjų problemos, susijusios su šeimos struktūra. Todėl padėti reikia visai šeimai.

Nesusirūpinus vaiko elgesiu, rizikuojama prarasti ryšį su juo, o elgesio ir emocinės problemos gali gilėti. Ilgai laukiant ir nesiimant priemonių, gali kilti rizika susidurti su savižudybe, žmogžudyste ar įsisenėjusiomis emocinėmis problemomis, virstančiomis ūmia depresija. Kuo anksčiau kreipiamasi pagalbos, tuo greičiau ir efektyviau galima ištaisyti problemą. Vaikų savižudybės Lietuvoje egzistuoja, ir jos pasitaiko ne tik tarp paauglių, bet ir tarp mažamečių, kurie veikia impulsyviai, nesuvokdami logikos.

tags: #ateme #vaika #del #ligos #sizofrenija

• kaip išrinkti vaikišką lovą
• Atraskite Justino Lapatinsko kelią nuo Druskininkų.
• maistinga sriuba vaikams su kalakutiena
• Noreikiškių lopšelis-darželis "Ąžuolėlis"
• Kaip išsirinkti naudotą vežimėlį?