Diskusija apie tai, ar įmanoma visiškai atsisakyti vaikų globos institucijų, yra aktuali ne tik Lietuvoje, bet ir visame pasaulyje. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patarėjos vaikų klausimais Dainos Urbonaitienės, nėra šalies, kurioje visai nebūtų globojamų vaikų. Tačiau yra valstybių, kuriose paslaugos organizuojamos taip, kad globos įstaigose gyvena tik nedidelė dalis vaikų, o didžioji dauguma yra integruojami į šeimas ar bendruomeninius namus.
Vaikų globos institucijų pertvarka - tai procesas, kurio esmė yra padėti šeimoms, kad vaikai iš viso nepatektų į globą, t. y. sukurti prevencines paslaugas šeimoms. Prieš pradedant šią pertvarką, situacija Lietuvoje buvo sudėtinga: 2014 m. dideliuose vaikų globos namuose gyveno daugiau nei 3500 vaikų.

Vaikų globos sistemos deinstitucionalizacija Lietuvoje yra vienas esminių socialinės politikos pokyčių. Per dvidešimtmetį globojamų vaikų skaičius institucijose sumažėjo šešis kartus. Dabar didžioji dalis tėvų globos netekusių vaikų gyvena šeimose: pas globėjus, budinčius globotojus, nuolatinius globotojus ar šeimynose.
Šiuo metu Lietuvoje veikia globos centrai, kurių pagrindinis tikslas - padėti esamiems globėjams ir ieškoti naujų. Tai leidžia užtikrinti, kad tėvų globos netekusiems vaikams būtų suteikta galimybė augti šeimai artimoje aplinkoje.
Vykdant šią ypatingą misiją, Lietuvai dėmesio vertų pavyzdžių nereikia ieškoti labai toli - posovietinių šalių blokui priklausančių Gruzijos ir Moldovos atvejai ryškiai išsiskiria šiame kontekste. Šios rytinės Europos Sąjungos kaimynės įrodo, jog per kelerius metus tūkstančiai vaikų gali rasti tikrus namus.
Gruzija globos pertvarką ėmė statyti ant dviejų pagrindinių ramsčių - didelių globos namų uždarymo bei skaidymo ir alternatyvų jiems kūrimo. Skaičiai kalba patys už save: vaikų skaičius globos institucijose sumažėjo nuo 4100 (2005 metais) iki 915 (2011 metais).
Moldova taip pat įrodė, kad stengiantis viskas įmanoma. Vaikų grąžinimas į tikrąsias, biologines šeimas Moldovoje buvo derinamas su bendruomenės teikiamų socialinių paslaugų plėtra. Siekta, kad iš naujo integruoti vaikai gautų nuolatinį dėmesį - grįžtų į namus, eitų į vietines mokyklas.
Planuojant Lietuvos pertvarką, buvo analizuojama daug užsienio pavyzdžių. Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia žiūrėti ne tik į gerąsias patirtis, bet ir domėtis kitų valstybių klaidomis. Drastiškas globos įstaigų uždarymas, nesukūrus naujos sistemos, yra labai žalingas sprendimas.
Pavyzdžiui, Bulgarijoje buvo padaryta būtent taip - uždaryti globos namai, bet nesukurta sistema, todėl vaikai atsidūrė ligoninėse. Todėl sakome, jog labai svarbu turėti veikiančią naują sistemą, o tik tada uždarinėti esamas globos įstaigas. Geriausia visą pradinę situaciją pirmiausiai išnagrinėti.