Rūkymo poveikis kūdikių sveikatai ir vystymuisi
Kiekvienais metais rūkymas pražudo daugiau nei pusę savo vartotojų - miršta daugiau kaip aštuoni milijonai žmonių. Daugiau nei septyni milijonai mirčių yra dėl tiesioginio tabako vartojimo rūkant, o maždaug 1,2 milijono žmonių miršta nuo netiesioginio tabako dūmų poveikio. Rūkymo žala neabejotina ne tik rūkančiam, bet ir aplinkiniams, o ypač mažiesiems.
Rūkymo įtaka vaisingumui
Svarbu paminėti, kad nustoti rūkyti labai svarbu ir dar tik norinčiai susilaukti vaikų šeimai. Tyrimų duomenimis, rūkantys vyrai bei moterys turi dvigubai didesnę riziką turėti nevaisingumo problemų nei nerūkantys žmonės. Moksliniai tyrimai patvirtina, kad viena iš priežasčių, darančių neigiamą įtaką šeimos galimybei susilaukti kūdikio, yra vieno ar abiejų partnerių rūkymas. Rūkantys tiek vyrai, tiek moterys daug dažniau turi vaisingumo problemų nei nerūkantys.
Moterų vaisingumas ir rūkymas
Rūkymas padidina širdies, kraujagyslių ir plaučių ligų riziką. Cigarečių dūmuose esančios cheminės medžiagos (pavyzdžiui, nikotinas, cianidas ir anglies monoksidas) paspartina kiaušialąsčių praradimo greitį, t. y. sparčiai mažėja kiaušidžių rezervas. Deja, kiaušidžių rezervas yra ribotas, kiaušialąstės nebeatsinaujina. Nevaisingumo rizika gerokai padidėja, jei rūkoma ilgesnį laiką arba kasdien surūkoma daug cigarečių: rūkymas iš karto sukelia neigiamus hormonų svyravimus, kurie sutrikdo ovuliaciją, tuo tarpu ilgą laiką rūkant atsiranda kraujagyslių pakitimų, gali sutrikti kiaušidžių kraujotaka bei veikla.
Vaisingumo Centro vadovė gydytoja akušerė ginekologė Gražina Bogdanskienė sako, kad cigaretės dūmuose yra daugiau kaip 4 000 cheminių medžiagų, iš jų 40 yra žinomos kaip galinčios sukelti ar paskatinti vėžio vystymąsi. Nikotinui ir tabakui specifiškų kancerogenų randama gimdos kaklelio gleivėse, todėl rūkymas gali sumažinti imuninį atsaką gimdos kaklelyje. Tai gali lemti su vaisingumu susijusias problemas.
Hormoninius vaistus bei kontraceptikus vartojančias moteris gydytoja taip pat įspėja mesti rūkyti dėl didesnės rizikos. „Nikotinas veikia kraujagysles - skatina gamintis hormonus epinefriną ir adrenaliną, kurie didina kraujospūdį ir tuo pat metu siaurina kraujagysles. O hormoniniai vaistai, skirti skatinti ovuliaciją, įskaitant kontraceptinius vaistus, didina kraujo krešumą. Dėl to rūkančioms ir hormoninius vaistus vartojančioms moterims padidėja tromboembolinių komplikacijų rizika“, - kalba G. Bogdanskienė.
Net taikant pagalbinį apvaisinimą „in vitro“ rūkančios moterys, remiantis klinikiniais duomenimis, pastoja sunkiau. Pavyzdžiui, rūkančioms moterims IVF procedūros metu gali prireikti daugiau kiaušidžių veiklą stimuliuojančių vaistų, o sėkmingo nėštumo užsimezgimo tikimybė - apie 30 proc. Dėl cigaretės išskiriamų toksinų rūkančios moterys daug dažniau nei nerūkančios patiria persileidimą. „Rūkymas keletą kartų padidina priešlaikinio gimdymo bei negimdinio nėštumo riziką ir net gali būti staigios kūdikių mirties sindromo priežastis“, - būsimus tėvus įspėja G. Bogdanskienė.
Vyrų vaisingumas ir rūkymas
Panašiai kaip ir moterų, metams bėgant kinta ir vyrų vaisingumas. Tačiau amžius anaiptol nėra vienintelis veiksnys, lemiantis vyrų nevaisingumą. Rūkymas ženkliai pablogina vyrų spermos kokybę. Nustatyta, kad metams bėgant kinta spermatozoidų judrumas. Mokslininkai priėjo prie išvados, kad vyresnio amžiaus vyrams gresia ne tik nevaisingumas: jie dažniau vaikams perduoda įvairias genetines patologijas. Jeigu abu tėvai yra vyresni, apsigimimų (pavyzdžiui, Dauno sindromo) rizika dar labiau išauga. Dauno sindromas nėra vienintelė rizika, kurią patiria vėliau šeimos pagausėjimą planuojantys vyrai.
Medikų teigimu, šansai pastoti padidėja jau po kelių mėnesių metus rūkyti. Poroms svarbu žinoti, kad spermos gamyba trunka maždaug 70-90 dienų, taigi idealu, jei neberūkoma mažiausiai 3 mėn. iki pradedant planuoti šeimos pagausėjimą, geriau - ir ilgiau, kad organizmas spėtų kuo geriau išsivalyti. Mesti rūkyti geriausia dar tik pradėjus planuoti kūdikį - idealiu atveju, bent 2-3 mėn. iki „aktyvių bandymų“.
Rūkymo žala dantų sveikatai - 13 faktų
Motinos rūkymas nėštumo metu
Yra gerai žinoma, kad rūkymas nėštumo metu kenkia vaisiaus vystymuisi ir sveikatai, tačiau mažai diskutuojama apie ilgalaikes to pasekmes. Iš tiesų nikotinas bei kitos tabako dūmuose esančios medžiagos prasiskverbia pro placentą, taip patekdamos į vaisiaus kraujotaką ir sutrikdydamos dar negimusio vaiko aprūpinimą deguonimi.
Rūkymas nėštumo metu daro didelę įtaką vaisiaus augimui. Tyrimai rodo, kad rūkymas nėštumo metu lemia mažesnį vaiko svorį, taigi kelia riziką susilaukti ypač mažo svorio kūdikio (<2500 g) bei sukelti priešlaikinį gimdymą. Rūkymas nėštumo metu gali paveikti vaisiaus smegenų vystymąsi bei jų funkcijas. Lyginant nepatyrusius ir patyrusius perinatalinį rūkymą kūdikius, pastebėta, kad pastarųjų smegenys yra mažesnės, be to, nustatyti ir smegenų funkcijų pakitimai.
Vis didesnį susirūpinimą kelia tai, kad rūkymas nėštumo metu gali vaidinti svarbų vaidmenį didėjančiam vaikų nutukimui bei medžiagų apykaitos sutrikimams. Daugybė tyrimų rodo, kad nėštumo metu rūkančių motinų vaikai, sukakę maždaug 9 metų amžių, turėjo didesnę nutukimo riziką, lyginant su nerūkančių motinų vaikais. Motinos rūkymas nėštumo metu sukelia padidėjusią švokštimo, astmos, bronchito, kvėpavimo takų ir plaučių funkcinių sutrikimų riziką. Rūkymas taip pat padidina staigios kūdikių mirties sindromo riziką.
Kasmet gegužės 31-ąją vykdoma akcija „Gimiau nerūkantis“ siekiama atkreipti dėmesį į neigiamą rūkymo poveikį vaisiui ir paskatinti nėščiąsias ir žindančias moteris nerūkyti (bei nebūti rūkančiųjų aplinkoje) dėl sveiko savo vaikelio vystymosi. Europos perinatalinės sveikatos ataskaita parodė, kad Lietuvoje yra mažiau nei 5 % rūkančių nėščiųjų. Šie skaičiai - vieni mažiausių visoje Europoje. Visgi, nors tai yra labai geras rodiklis, palyginus su kitomis šalimis, dar nereiškia, kad nereiktų susirūpinti dėl tų 5 % rūkančių nėščiųjų.
Rūkymas žindymo laikotarpiu
Vienas reikšmingiausių ir jautriausių laikotarpių po gimimo, kai rūkymo poveikis gali turėti kritinių pasekmių, yra žindymo laikotarpis. Nikotino galima lengvai rasti žindančios motinos piene, todėl rūkanti bei žindanti mama yra pagrindinis kūdikio sąlyčio su tabako junginiais šaltinis. Tyrimai rodo, kad motinos piene randamas nikotino kiekis yra daugiau kaip dvigubai didesnis nei kraujyje (pagal kai kuriuos tyrimus, 2,9 karto didesnis).
Taip pat dėl įvairių priežasčių rūkančios motinos turi didesnę riziką trumpiau maitinti krūtimi. Rūkymas gali turėti neigiamų padarinių laktacijos procesui, pieno sumažėjimui, paveikti kūdikių elgesį, kurį galimai sukelia tabako rūkymas (diegliai bei verkimas), todėl motinos verčiau renkasi kitus maitinimo būdus. Be to, kad sutrumpėja žindymo laikas, yra įrodymų, jog motinos rūkymas žindymo laikotarpiu gali sukelti įvairių sutrikimų išsivystymą. Eksperimentinio tyrimo rezultatai rodo, kad miegojimo ir būdravimo ritmas yra paveikiamas iškart, vos tik motina parūko. Tokie miego ritmo sutrikdymai gali pasireikšti dėl nikotino bei jo stimuliuojančio poveikio, dėl tiesioginio ir netiesioginio slopinančio efekto smegenims ir jų funkcijoms, atsakingoms už miegą.
Pasyvus ir tretinis rūkymas: pavojus aplinkoje
Rūkymo žala apima ne tik tiesioginį rūkymą. Pasyvus rūkymas kasmet pasiglemžia apie pusę milijono gyvybių. „Mano šeimos klinikos“ šeimos gydytoja Jūratė Ivanauskienė priminė ekspertų skaičiavimus, kad viena valanda buvimo prirūkytoje patalpoje prilygsta vienai surūkytai cigaretei. Vaisingumo ekspertai teigia, kad pasyvaus rūkymo poveikis vaisingumui beveik toks pat, lyg moteris rūkytų pati.
Šeimos gydytoja J. Ivanauskienė sako, kad ir suaugęs žmogus, ilgą laiką išbuvęs prirūkytoje patalpoje ar šalia rūkančio asmens, gali jausti intoksikacijos požymius - galvos svaigimą, skausmą, pykinimą, taip pat pasyvus rūkymas gali sudirginti akis, sukelti čiaudulį, slogą ar kosulį. Dažnai būnant prirūkytose patalpose, didėja rizika susirgti vėžiu, kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių ligomis.
Pasyvaus rūkymo įtaka vaikams ir kūdikiams
Itin pažeidžiami yra kūdikiai, kurių aplinkoje apskritai neturėtų būti rūkoma. „Vaikai, būdami šalia rūkančiųjų, cigarečių dūmų ne tik įkvepia. Kadangi vaikų oda plona, kenksmingos medžiagos lengvai per ją patenka į kraują. Yra duomenų, kad net 70 proc. vaikų dėl pasyvaus rūkymo susiduria su sveikatos sutrikimais, o vaikams, kurie dažnai būna prirūkytose patalpose, tikimybė susirgti plaučių ligomis išauga net 50 proc. Tėvai gali nė nepagalvoti, kad jų vaikas astma, bronchitu, plaučių uždegimu, įvairiomis kvėpavimo takų ir infekcinėmis ligomis ar net vidurinės ausies uždegimu serga dėl to, kad aplinkoje rūkoma“, - kalba J. Ivanauskienė. Pasyvus rūkymas gali būti net staigios kūdikių mirties sindromo priežastimi, nes nikotinas, patekęs į kūdikio kvėpavimo takus, gali sukelti ūmų kvėpavimo takų nepakankamumą. „Jau labai seniai įrodyta, kad pasyvus rūkymas didina riziką pagimdyti negyvą kūdikį ar kūdikį su negalia. Tokį neigiamą poveikį gali sukelti buvimas šalia rūkančiųjų tris ar keturias valandas per parą“, - sako J. Ivanauskienė.
Pasak šeimos gydytojos, esama patvirtintų duomenų, kad pasyvus rūkymas turi neigiamos įtakos vaikų pažinimo funkcijų vystymuisi, nes cigarečių dūmuose esančios medžiagos veikia nervines ląsteles. Dėl cigarečių dūmuose esančių smalkių bei kitų toksinų poveikio vaikams trūksta deguonies, tai veikia vaikų gebėjimą susikaupti, darbingumą ir mokymosi rezultatus.
Tretinis rūkymas ir pavojus automobiliuose
Kalbant apie pasyvų rūkymą, vis dažniau minimas ne tik antrinis, bet ir tretinis jo poveikis, kai cigarečių teršalų įkvepiama ne tiesiogiai rūkymo metu ar būnant šalia rūkančiojo, bet rūkalų dūmams įsigėrus į baldus, kilimus ar drabužius bei vėl patekus į orą. Dėl to gydytoja įspėja nerūkyti ne tik šalia vaikų, jų aplinkoje, bet ir automobiliuose, net jeigu tuo metu važiuojama be keleivių.
„Su pasyvaus rūkymo problema vaikai dažnai susiduria automobilyje, jeigu jame yra rūkoma net ir atsidarius langą. Rūkydami automobilyje žmonės mano, kad dūmai greit išsivėdins, tačiau toksiškos medžiagos susigeria į minkštus paviršius - sėdynes, kilimėlius, ir juose išlieka dar kurį laiką. Tretinis rūkymas yra palyginti silpniausias teršalų šaltinis, bet jis gali būti reikšmingas jautresnės sveikatos žmonėms, ypač vaikams“, - primena gydytoja J. Ivanauskienė.
Rūkymo žala dantų sveikatai - 13 faktų
Pasyvaus rūkymo ilgalaikės ir kartų poveikio pasekmės
Tyrimas atskleidžia, kad pasyvus rūkymas vaikystėje gali paveikti vėlesnės kartos sveikatą. Australijos mokslininkai nustatė, kad vyrai, kurie vaikystėje buvo veikiami pasyvaus rūkymo, dažniau perduoda savo vaikams prastesnę plaučių sveikatą. Analizuoti duomenys apie 890 tėvų, kurių vaikai gimė XX a. šeštajame dešimtmetyje Australijoje. Mokslininkai stebėjo šias šeimas iki 2010-ųjų, kai vaikams buvo daugiau nei 50 metų. Jie nustatė, kad vyrai, kurių tėvai rūkė bent šešias dienas per savaitę iki jų paauglystės, daug dažniau turėjo vaikų su ilgalaikėmis kvėpavimo problemomis.
Iki 53 metų amžiaus šie vaikai turėjo 56 procentais didesnę tikimybę, kad jų plaučių funkcija bus sutrikusi. Ji buvo matuojama pagal priverstinio iškvėpimo tūrį per vieną sekundę (FEV1). Svarbu tai, kad net įvertinus kitus galimus veiksnius, tokius kaip socialinė padėtis ar šeimos astmos istorija, ryšys išliko stiprus. Jis buvo dar ryškesnis tais atvejais, kai ir patys vaikai augo aplinkoje, kur buvo rūkoma. Tyrimo autoriai neatmeta, kad genetika ar kiti iki šiol nežinomi veiksniai taip pat gali turėti įtakos. Tyrime nustatyta, kad net 69 procentai tėvų ir 57 procentai vaikų vaikystėje patyrė pasyvaus rūkymo poveikį. Be to, apie pusė vaikų gyvenime buvo bent kartą rūkę patys. „Apsauga nuo pasyvaus rūkymo gali padėti ne tik dabartinių vaikų kvėpavimo sveikatai, bet ir jų būsimų vaikų kartai“, - sakė profesorė S. Dharmage.
Kaitinamasis tabakas ir jo pavojai
Vertinant naujausias rūkymo tendencijas, stebima, kad pastaraisiais metais tapo labai populiaru rūkyti kaitinamą, o ne deginamą tabaką (pvz., „iQOS“, „Ploom“, „glo“ ar „PAX“). Kaitinamas tabakas yra pristatomas kaip ne toks kenksmingas nei paprastos cigaretės, nesukeliantis nemalonaus kvapo. Tačiau ir kaitinamojo tabako dūmuose aptinkama mažiau toksiškų medžiagų nei įprastų cigarečių dūmuose. Vis dėlto kaitinami tabako produktai yra tokie pat kaip ir kiti tabako produktai - toksiški ir turintys kancerogenų. Pasak gydytojos J. Ivanauskienės, galbūt jie mažiau kenksmingi, tačiau jų poveikis kol kas dar nėra iki galo ištirtas.
Apibendrinimas: kritinis laikotarpis vaiko vystymuisi
Apibendrintai galima teigti, kad nėštumo bei pogimdyminio laikotarpio metai yra kritiniai vaiko vystymuisi. Kaip teigia epidemiologas David Barker, „didžioji dalis žmogaus vystymosi įvyksta per 1000 dienų nuo apvaisinimo“. Tyrimai nuosekliai rodo, kad tabako rūkymas turi neigiamą poveikį vaisiaus bei jau gimusio vaikelio raidai, įskaitant priešlaikinio gimdymo tikimybę, vaisiaus augimo apribojimus, nepakankamą mažylio svorį, staigios kūdikių mirties sindromą, protines bei elgesio problemas, nutukimą, hipertenziją, diabeto tikimybę, kvėpavimo takų funkcinius sutrikimus ir kt. Nors motinų rūkymas nėštumo metu yra ypač reikšmingas dėl įvairių neigiamų pasekmių vaikui, jis taip pat labai kenksmingas žindymo laikotarpiu bei įkvepiant kitų žmonių iškvepiamus dūmus. Jeigu stengiatės susilaukti kūdikio, reikėtų ne tik atsikratyti žalingų įpročių, bet ir stengtis kuo mažiau susidurti su cigarečių dūmais savo aplinkoje.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
