Žmogaus sėklidėse vykstantys procesai yra stulbinantys: per parą čia pagaminama maždaug 300 milijonų spermatozoidų, o tai prilygsta 12,5 milijono per valandą arba 3500 per sekundę. Vidinėje sėklidės sienelės pusėje išsiraitę apie 300 sėklą gaminančių kanalėlių, kurių kiekvieną sudaro nuo vieno iki trijų vamzdelių, o jų bendras ilgis yra itin didelis. Kanalėliai yra tuščiaviduriai - su tvirtomis sienelėmis, kuriose ir vyksta didžioji dalis sėklos gamybos procesų.

Kanalėlio sienelę sudaro dviejų tipų ląstelės - spermatogoninės ląstelės ir Sertolio ląstelės. Pirmosios yra užuomazginės ląstelės - motininės ląstelės, duodančios pradžią kiekvienam spermatozoidui. Jas supa Sertolio ląstelės, kurios savotiškai slaugo, augina ir lydi spermatogonines ląsteles. Kai prasideda virsmo į spermatozoidus procesai, spermatogoninės ląstelės pradeda dalintis: chromosomos skyla į poras ir susiformuoja du spermatocitai, iš jų - keturios spermatidės, kurios bręsdamos virsta spermatozoidais.
Besidalijančias spermatides Sertolio ląstelės apsupa ir tarsi biologinis konvejeris stumia jas į sėklos kanalėlio centrą. Spermatozoidus brandina Sertolio ląstelių sekretiniai baltymai. Tiesa, Sertolio ląstelės ne tik „maitina“ ir transportuoja spermatides, bet ir absorbuoja nusimestą citoplazmą bei kitus ląstelės organoidus. Paprasčiau tariant, nusimesdamos juos spermatidės virsta lengvais ir vikriais spermatozoidais, o išmėtytus jų brendimo „rūbus“ surankioja Sertolio ląstelės.
Kai kamieninės ląstelės sukuria spermatozoidų ląstelę (procesas vadinamas spermatogeneze), jai reikia maždaug 65-75 dienų, kad subręstų sėklinių kanalėlių sienelėje. Na, o subrendę spermatozoidai kaupiami savotiškame produkcijos sandėlyje - sėklidės prielipe, kur ir laukia savo eilės. Sėklidės prielipe kaupiasi spermatozoidai, todėl dar kitaip jis vadinamas spermatozoidų talpykla. Čia spermatozoidai galutinai funkciškai subręsta. Vienas sėklidės prielipas sveria apie 3 gramus, o jį sudaro labai vingiuotas maždaug 7 m ilgio latakas, kuris apačioje pereina į sėklinį lataką.
Sperma (sėkla) - skystis, susidedantis iš spermatozoidų ir pridėtinių liaukų sekreto. Sperma yra pilkšva, klampi, drumsta, specifinio kvapo, silpnai šarminga, jos pH yra ~7,7. Praėjus 15-30 minučių po išsiveržimo, sperma suskystėja.
| Komponentas | Dalies sudėtis |
|---|---|
| Plazmos seminalis | 60-80 % |
| Prostatos liaukos sekretas | 20-30 % |
| Sėklinių pūslelių sekretas | 10-20 % |
Spermos tyrimas, dar vadinamas spermograma, yra procedūra atliekama siekiant įvertinti spermos kokybę. Tyrimai rodo, kad spermatozoidų skaičius spermoje mažėja visame pasaulyje dėl nežinomų priežasčių. Nevaisingumas - tai negalėjimas sulaukti nėštumo, nepaisant 1 metų trukmės nesaugių lytinių santykių. Šį sutrikimą patiria 15 proc. porų.

Vitaminai spermos kokybei gerinti yra tobulas pasirinkimas, kai planuojate šeimos pagausėjimą. Cinkas yra mineralas, būtinas spermos gamybai, o vitaminas C ir E veikia kaip antioksidantai, galintys padėti apsaugoti spermatozoidus nuo pažeidimų. Omega-3 riebiosios rūgštys gali pagerinti spermos judrumą ir morfologiją. Svarbu atkreipti dėmesį į gyvenimo būdą: stresas gali neigiamai paveikti spermos gamybą, o miegas yra būtinas visam organizmui.
Vazektomija yra negrįžtamas kontracepcijos būdas, kurio metu vyro sėkliniai latakai yra perrišami ar perpjaunami. Nors išėjimas yra veiksmingai uždengtas, sėklidės vis vien gamina spermatozoidus, tačiau sėklidės veikia kaip perdirbimo fabrikėliai - jei spermatozoidai neišsiskiria, juos galima suskaidyti ir vėl absorbuoti.
tags: #ar #vyro #sekrete #yra #spermatozoidu