Apsisprendimas, ar leisti vaiką į darželį, yra vienas svarbiausių klausimų, su kuriais susiduria tėvai. Vis daugiau mamų negali sau leisti prabangos auginti vaikutį namuose ilgiau negu metus. Kai šeima neturi paslaugiųjų močiučių ar neišgali samdyti auklės, jie mažylį atiduoda į lopšelį. Pagrindinė priežastis, genanti mamas iš namų - jos grįžta į darbą, o auklei nėra pinigų.

Vaikai į ikimokyklines ir priešmokyklines grupes priimami vadovaujantis savivaldybių patvirtintais tvarkos aprašais. Grupės komplektuojamos laikantis eilės pagal tėvų (vaiko globėjų) prašymo registravimo datą. Vilniaus miesto darželių informacinėje sistemoje prašymai registruojami nuolat, tačiau norint, kad vaikas pradėtų lankyti ugdymo įstaigą nuo rugsėjo mėnesio, prašymą reikia užregistruoti sistemoje iki grupių formavimo pradžios, t. y. iki kovo 10 d.
Eilės sudaromos vadovaujantis nustatytais prioritetais. Pavyzdžiui, prioritetas taikomas vaikams, kurių vieno iš tėvų (globėjo) deklaruota gyvenamoji vieta įstaigai priskirtoje teritorijoje yra ne mažiau kaip 2 metai, taip pat vaikams, kurių brolis ar sesuo lanko tą pačią įstaigą. Svarbu pabrėžti, kad vaikui skiriama vieta tik vienoje ugdymo įstaigoje.
Nors dažnai manoma, kad vienišos mamos turi automatinį prioritetą gauti vietą darželyje, realybė yra sudėtingesnė. Savivaldybių informacinės sistemos tikrina tėvų deklaruotos gyvenamosios vietos duomenis ir vaiko turimus prioritetus. Jei vienas iš tėvų nėra deklaruotas kartu su vaiku arba gyvenamoji vieta nesutampa su nustatytais kriterijais, prašymas eilėje gali rikiuotis žemiau nei tų šeimų, kurios atitinka visus formalius kriterijus.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos teigimu, diskriminacija dėl šeiminės padėties nepatenka į jų kompetenciją, o sąvoka „socialinė padėtis“ teisiškai siejama su ekonominiais veiksniais, išsilavinimu ar paramos poreikiu. Todėl susidūrus su sunkumais, tėvams rekomenduojama kreiptis į Vaiko teisių apsaugos kontrolieriaus įstaigą arba pateikti prašymą savivaldybės komisijai dėl vaikų priėmimo klausimų nagrinėjimo.
Pedagogai vienbalsiai teigia, kad metų vaikas lopšelyje adaptuojasi lengviau negu trijų ar keturių. Mažiausieji šį atsiskyrimą išgyvena lengviau - gal jie nelabai supranta, kas čia vyksta, gal lengviau priima svetimus žmones. Tai, kad vaikas verkia atsiskirdamas nuo mamos, yra normalu. Juk keičiasi erdvė - iš dvidešimties kvadratų kambario vaikas patenka į trigubai didesnę erdvę, čia nauji žmonės, daiktai.
Lopšelyje aplinka yra pritaikyta tokio amžiaus vaikams, suteikia turiningą patyrimą. Dėl to kasdienį ėjimą į lopšelį galime tapatinti su kasdieniu smegenų treniravimu. Lopšelyje vaikas gauna įgūdžių, kuriuos namų sąlygomis vaikui suteikti sunkiau - tai bendravimo su kitais vaikais patyrimas, įvairių įgūdžių lavinimas.
| Sritis | Privalumai |
|---|---|
| Savarankiškumas | Vaikai greičiau išmoksta valgyti įrankiais, naudotis puoduku. |
| Socializacija | Lavina bendravimo įgūdžius tarp bendraamžių. |
| Struktūra | Dienotvarkė, mitybos režimas ir papildomas ugdymas. |
Svarbu žinoti, kad jei vaiką tenka palikti lopšelyje visai dienai, reiktų daug dėmesio skirti vaiko pratinimui, supažindinimui su lopšelio aplinka. Labai svarbu neskubėti vaiko palikti vieno visai dienai. Tėvams reikia žinoti, kad normalu yra jausti nerimą, kaltės jausmą, išsiskiriant su mažu vaiku.

Nors kai kuriuose moksliniuose tyrimuose kalbama apie ankstyvo vedimo į lopšelį visai dienai privalumus, yra tyrimų, teigiančių, jog iki dviejų metų vaiką geriau auginti namie. Jei yra galimybė, vaiką galima vesti į pusdienio darželį, kuriame jis gaus ugdymą, bendravimą su kitais vaikais, bet nebus migdomas ir praleis ten tik kelias valandas per dieną.