Valdorfo pedagogika: principai, privalumai ir iššūkiai

Valdorfo pedagogika - tai unikalus ugdymo metodas, sukurtas austrų filosofo, pedagogo ir socialinio reformatoriaus Rudolfo Šteinerio (1861-1925). Jo idėjos apie žmogaus vystymąsi ir ugdymą buvo pagrįstos holistiniu požiūriu, kurio esmė - siekti harmoningos fizinės, emocinės, intelektualinės ir dvasinės vaiko raidos.

Valdorfo pedagogika yra humanistinė, gerbianti ir ginanti vaiką, mylinti jį tokį, koks yra. Šios pedagogikos tikslas - ugdyti harmoningą ir laisvą asmenybę, puoselėjant žmoniškąsias vertybes, padedančias vaikui atskleisti savąjį „Aš“, siekti gėrio ir grožio. Valdorfo pedagogika pasitiki prigimtiniu vaiko gebėjimu ir siekiu pažinti bei mokytis, nes vaikai iš prigimties yra smalsūs ir aktyvūs, trokšta pažinti pasaulį ir nori mokytis.

Pagrindiniai Valdorfo pedagogikos principai

Ugdant vaikus, Valdorfo pedagogika ypatingą dėmesį skiria vaiko amžiaus ypatumams ir jo poreikiams konkrečiame amžiaus tarpsnyje. Atsižvelgiama į individualią vaiko raidą, asmenines savybes ir siekiama kiekvienam sudaryti sąlygas augti bei mokytis pagal jo galimybes ir ritmą.

• Amžiaus tarpsnių svarba. Valdorfo pedagogikoje akcentuojama, kad kiekvienas amžiaus tarpsnis turi savo ypatumų. Rudolfo Šteinerio pasiūlymas yra vertinti vaiko raidą septynmečiais: kas septynerius metus pasikeičia svarbūs dalykai. Pirmasis septynmetis (0-7 metai) yra skirtas valios ugdymui, antrasis (7-14 metų) - jausmų, o trečiasis (14-21 metų) - mąstymo. Iki septynerių metų vaikas turi patirti, kad pasaulis yra geras, nuo 7 iki 14 metų, kad pasaulis - gražus, o per trečiąjį septynmetį - teisingas.
• Mėgdžiojimas. Pirmąjį septynmetį vaikas auga, vystosi jo fizinis kūnas, formuojasi įpročiai ir jis mokosi mėgdžiodamas. Vaikas mėgdžioja ir mūsų vidinę būseną. Pamėgdžiojimas yra svarbiausias Valdorfo pedagogikos bruožas. Didžioji dalis to, ko vaikas išmoksta ikimokykliniame amžiuje, yra perteikiama suaugusiojo veiklos pavyzdžiu. Pedagogai padeda pažinti aplinkinį pasaulį, moralines vertybes ne per aiškinimus ar nurodymus, bet per jutimus, patyrimą ir veiklą. Organizuojama pamėgdžiojimui tinkama veikla, tokia kaip maisto gaminimas, žaislų tvarkymas, gyvūnų globojimas, augalų priežiūra.
• Suskirstytas dienotvarkės ritmas ir rutina. Valdorfo pedagogikoje svarbų vaidmenį atlieka ritmai ir kasdienė rutina. Kasdieninė ir savaitinė rutina yra struktūruota pagal ritmus, kurie suteikia vaikams saugumo jausmą ir padeda ugdyti vidinę drausmę. Valdorfo darželyje daug dėmesio yra skiriama dienos ritmui, kuris susideda iš įkvėpimo ir iškvėpimo. Įkvėpimas - tai veikla, reikalaujanti iš vaiko susikaupimo, kurios metu vaikas gauna įspūdžių. O iškvėpimas - tai veikla, kurios metu galima atsipalaiduoti ir harmoningai įsisavinti gautus įspūdžius. Įkvėpimas ir iškvėpimas yra vienodai svarbūs ir turi keisti vienas kitą taip, kad vaiko gyvenimas būtų organiškas, kad jis nepervargtų, kad būtų tausojama jo sveikata.
• Neskubėjimas ir nuobodulio svarba. Valdorfo pedagogika skatina neskubinti vaikystės ir neskubėti į mokyklą nesulaukus septynerių. Apie šeštuosius gyvenimo metus vaikai išgyvena nuobodulio laikotarpį. Valdorfo pedagogika siūlo ne kuo greičiau nuvyti nuobodulį, o leisti jį išgyventi, nebijoti luktelti, kol iš vaiko vidinių resursų gims naujos kokybės smalsumas, sugebėjimas matyti ir žavėtis mokytoju bei susitelkti kryptingai veiklai su bendraamžiais. Labai svarbu nuobodulio neišbraukti iš vaiko gyvenimo.

Valdorfo darželio aplinka ir kasdienybė

Valdorfo grupėse kuriama aplinka, artima namų aplinkai, su natūraliomis medžiagomis ir žaislais, skatinančiais fantaziją. Pravėrus Valdorfo darželio grupės duris, visų pirma į akis krenta tai, kad grupėje nėra ryškių „vaikiškų“ spalvų chaoso, nėra elektroninių žaislų, viskas pagaminta iš natūralių, liesti malonių medžiagų.

Valdorfo grupėje nerasite ryškių komercinių žaislų, kompiuterinių žaidimų, madingų lėlių ar „furbių“. Vaikai žaidžia su kaladėlėmis, medžio lazdelėmis, kurios vieną kartą tarnauja kaip „arkliukas“, kitą kartą - šaukštas ar net lėlė. Iš natūralių medžiagų vaiko vaizduotė gali sukurti skirtingiausius daiktus. Todėl tai vaizduotei paliekama „žalia gatvė“, ji neįspraudžiama į išbaigtų, pagamintų daiktų rėmus. Ugdymą stengiamasi kurti iš natūralių medžiagų, o grupėje gausu natūralių ugdymo priemonių (akmenėlių, medžio pagaliukų, kankorėžių, kriauklių ir t.t.), netradicinių, nestandartinių žaislų (siūtų lėlių, medinių žaislų ir t.t.), kurie skatina vaikų vaizduotę, žadina vaikų kūrybines galias.

Valgis Valdorfo darželiuose yra tikras ritualas. Prie ilgo bendro stalo sėda ir vaikai, ir auklėtojos. Uždegama žvakelė. Auklėtojos pačios deda į lėkštes maistą, kiekvieno vaiko paklausdamos, kiek jis suvalgys. Net pats mažiausias supranta, kad lėkštėje negalima palikti apkramtytos duonytės ar išterliotos košės. Jei nenori, maisto nededama daug, bet vaikas turi suvalgyti viską. Valgio ritualas jaukus ir ramus. Pasisotinę vaikai neskuba kilti nuo stalo. Degant žvakelei, jie dar kurį laiką šnekučiuojasi su auklėtojomis. Tik tada po vieną, auklėtojai dainuojant skaičiuotę, vaikai kyla nuo stalo ir įsijungia į kitą veiklą.

Pasakos ir istorijos yra itin svarbi Valdorfo ugdymo dalis. „Visą savaitę - ta pati pasaka“, - tai principas, kurio laikosi visos Valdorfo grupės. Ir pasaką auklėtojos ne skaito, o seka, naudodamos autentiškus žodžius bei liaudišką sekimo manierą. Pastebėta, kad vaikams viena ir ta pati pasaka greitai nenusibosta. Vaikai mėgsta pasikartojimą. Todėl ir visas grupės gyvenimas turi tam tikrą ritmą, pritaikytą prie dienos ir metų laikų: Adventas, Kalėdos, Saulės grąža - šventės ir įvykiai yra labai arti gamtos.

Socialinė ir emocinė raida mišraus amžiaus grupėse

Valdorfo pedagogika didelį dėmesį skiria socialinei ir emocinei vaikų raidai. Valdorfo grupėse yra ugdomi mišraus amžiaus vaikai. Vaikai jaučiasi kaip šeimoje, kur mažieji stebi ir mėgdžioja vyresniuosius, vyresnieji globoja, padeda mažiesiems. Kiekvienas vaikas jaučiasi saugus, mylimas, gerbiamas. Mišrus vaikų amžius grupėje skatina padėti vieni kitiems (nusirengti, apsirengti, užsirišti batus ir pan.), pratina būti tolerantiškais, nesišaipyti iš mažiau sugebančio, nerangesnio ar drovesnio draugo. Mažyliai, stebėdami vyresniuosius, mokosi bendrauti ir žaisti. Tokia „šeimyniška“ situacija moko vaikus draugiškumo ir empatijos. Be to, vaikų teisės ir pareigos grupėje diferencijuojamos pagal amžių. Vyresnieji vaikai jau gali peiliu drožinėti iš medžio, rengti savo išleistuvinius projektus ar turėti kitų privilegijų, kurių mažesnieji taip pat svajoja sulaukti, kai taps tokie dideli, savarankiški ir įgudę, išmanantys, kaip ir jų vyresnieji draugai.

Lauko pedagogika ir ryšys su gamta

Valdorfo pedagogika dažnai derinama su lauko pedagogika. Buvimas gamtoje ugdo vaiko savarankiškumą, gebėjimą prisitaikyti, kūrybiškumą, stiprina fizinį kūną ir sveikatą. Vaikai daug laiko praleidžia lauke, žaidžia su natūraliomis medžiagomis, tyrinėja gamtą. Jie visada nori būti lauke, nes „kuo daugiau gryno oro“ - šio principo laikosi kiekviena Valdorfo grupė. Todėl vaikai gyvena net pagal truputį kitokią dienotvarkę, negu paprastame darželyje. Jie vėliau valgo pietus, bet ilgiau būna lauke. Jei gražus oras, visa grupė priešpiečius gali išsinešti į lauką. Tinkamai apsirengę vaikai stengiasi kasdien išeiti į lauką, nors vėjuota ar lašnoja.

Valdorfo grupėse vaikai grąžinami į gamtos pasaulį, nesvarbu, kad tos grupės įsikūrusios didmiesčio centre. Pamačiusios, kad kuris auklėtinis lipa į medį ar kariasi ant tvorelės, auklėtojos nepuola tramdyti. Tegul vaikas daro tai, ką kužda jo vidinis balsas. Reikia neskubinti įvykių, nepulti padėti, o leisti pačiam pereiti lieptelį ar įlipti į medį. Tai vaiko pergalė.

Dvylika pojūčių - pasaulio pažinimo įrankis

Pojūčiams Valdorfo pedagogikoje yra skiriamas ypatingas dėmesys. Rudolfas Štaineris teigė, kad pojūčiai yra mūsų pasaulio pažinimo įrankis. Pasak šios teorijos, pasaulį pažįstame per dvylika skirtingų pojūčių: lytėjimo, gyvasties, judėjimo, pusiausvyros, regos, skonio, uoslės, šilumos, klausos, žodžio, minties ir „aš“.

Šie pojūčiai yra suskirstyti į tris grupes:

1. Žemesnieji, kūno pojūčiai: lytėjimo, gyvasties, judėjimo ir pusiausvyros. Jie padeda mums jaustis savo kūno šeimininkais. Kūno pojūčiai labiausiai vystosi pirmame žmogaus gyvenimo septynmetyje, todėl Valdorfo darželiuose jiems yra skiriamas itin didelis dėmesys. Išlavėję kūno pojūčiai leidžia žmogui jaustis savo kūne tarsi namuose, suprasti, kaip jaučiasi pats, bei orientuotis aplinkoje. Išlavėję kūno pojūčiai yra ir tvirtas pagrindas lavinti kitus pojūčius, kurie Valdorfo darželiuose kaip tik yra tausojami, nes jų išsiskleidimo laikas dar prieš akis.
2. Vidurinieji arba sielos pojūčiai: regos, uoslės, skonio, šilumos. Jie padalina mūsų pasaulį į simpatišką (kas man patinka) ir antipatišką (kas man nepatinka).
3. Aukštesnieji arba dvasios pojūčiai: klausos, kalbos, minties ir „aš“.

Pojūčių ugdymas per praktiką

• Lytėjimo pojūtis. Lytėjimas visų pirma susijęs su ribomis. Tam, kad pasijaustų saugus, vaikas turi išgyventi ribas ne tik per lytėjimą, bet ir aplinkoje. Ribos vaikui yra būtinos, tačiau labai svarbu ir tai, kad jos būtų pagrįstos ir aiškios. Jei vaikas žaloja save, skriaudžia aplinkinius ar kenkia aplinkai, jam turi būti pasakomas tvirtas ir nedviprasmiškas „ne“. Vaikai bando ribas, ir tai yra normalu, tačiau ribos jam padeda orientuotis pasaulyje, mokytis, kas yra priimtina ir ne. Lytėjimo pojūčiui svarbu ir tai, ką vaikas liečia. Natūralios medžiagos - medis, molis, vaškas, šilkas, vilna ir pan. - mus veikia visiškai kitaip nei plastmasė. Natūralios medžiagos mus tarsi „įsileidžia“, o sintetines liesti dažnai net nemalonu. Svarbu, kad vaikai būtų rengiami natūraliais drabužėliais, nes drabužis liečiasi prie jo kūno visą laiką. Reikia laiko pabūti vienam, neliečiamam. Tiek per didelė globa, tiek ir per ilga vienatvė vaikui nėra gerai.
• Gyvasties pojūtis. Apie mūsų kūno būseną mus informuoja gyvasties pojūtis. Šio pojūčio dėka mes galime jausti pilnatvę savame kūne. Iš tiesų nesuklystume, jei šį pojūtį pavadintume laimės pojūčiu. Teigiamai šį pojūtį veikia visi darbai ir veiksmai, kurie yra nuoseklūs, turi priežastį ir pasekmę, pradžią ir pabaigą. Sveikas dienos ritmas, apimantis įkvėpimo ir iškvėpimo veiklas, yra gyvybiškai svarbus. Taip pat vaikui yra sveika pavargti fiziškai, o geras poilsis po nuovargio suteikia pilnatvės jausmą. Gerai gyvasties pojūčio vystymąsi teigiamai veikia šalia vaiko esantys suaugę žmonės, kurie tiesiog pasitiki gyvenimu, yra džiaugsmingi ir patenkinti. Labai gerai gyvasties pojūtį veikia ir pasakų sekimas.
• Judėjimo pojūtis. Tai yra nuosavo judėjimo pojūtis, leidžiantis jausti kūno judesius, net ir be regos. Jei kurį laiką stebėsime mažą vaiką, pamatysime, kad jis juda visą laiką. Mokslininkai jau seniai kalba apie kalbos ir mąstymo vystymosi priklausomybę nuo stambiosios ir smulkiosios motorikos. Kuo daugiau vaikas juda, tuo geriau jis kalba, tuo aiškesnis vėliau bus jo mąstymas. Taigi riboti judėjimo nereikėtų, geriau aplinką pritaikyti taip, kad vaikas galėtų joje nevaržomas judėti. Laisvai judant vaikui reikia iššūkių. Saugodami vaiką nuo kritimo, mes iš tiesų saugome jį nuo savo kūno pajautimo, apribojame jo galimybes mokytis judėti saugiai. Valdorfo darželyje vaikams leidžiama lipti į medžius, o pasivaikščiojimai miške suteikia daugybę galimybių įvairiam judėjimui. Vaiko judėjimo pojūčiui kenkia pastovi pagalba judant. Svarbu duoti vaikui laiko pabandyti pačiam, o ne skubėti jam padėti.
• Pusiausvyros pojūtis. Šis pojūtis padeda mums orientuotis pasaulyje, pastebėti santykius tarp daiktų, įvertinti proporcijas, susigaudyti erdvėje (viršus, apačia, kairė, dešinė). Gerai išlavėjęs vėliau jis taps vaiko įrankiu mokantis geometrijos. Čia tinka visi žaidimai, kurių metu reikia balansuoti: balansiniai dviratukai, paspirtukai (tik ne triračiai), vaikščiojimas buomu arba šaligatvio krašteliais, kojūkai, supynės. Taip pat vaikui svarbu, kad jį supantys suaugusieji būtų nuspėjami, pusiausvyroje.

Vaiko pasirengimas mokyklai Valdorfo pedagogikoje

Valdorfo pedagogika skatina neskubinti vaikystės ir neskubėti į mokyklą nesulaukus septynerių. Valdorfo auklėtojai ir mokytojai, vertindami vaiko pasirengimą mokyklai, atsižvelgia į fizinę, socialinę, emocinę ir kognityvinę brandą.

• Fizinė branda. Vienas iš svarbiausių fizinės brandos ženklų - pasikeičiantys pieniniai dantys ir gebėjimas ant vienos kojos šokinėti pirmyn-atgal, kairėn-dešinėn. Priešmokyklinukų veido struktūra keičiasi, o tai taip pat rodo fizinės brandos pažangą.
• Socialinė ir emocinė branda. Brandą rodo, kai vaikas gali klausytis suaugusiojo ir priimti, kad dabar bus vienaip ar kitaip. Vaikai, kurie subrendę mokyklai, geba aiškintis ir spręsti santykiuose iškylančias problemas, taip pat yra pasiruošę derinti savo ir kitų vaikų interesus. Svarbu, kad vaikas gebėtų pasirūpinti savimi: apsirengti, užsirišti batus, atlikti paprastus darbus, nuvalyti ar padengti stalą, padėti mamai ar tėčiui tvarkytis.
• Dėmesio koncentracija ir komunikacija. Svarbu, ar vaikas gali iki galo išklausyti, ką kalba kitas vaikas ar suaugęs. Mokyklai pasirengęs vaikas gali išklausyti tėvo, kai jis kažką sako, bent kelis sakinius ir padaryti, ko yra prašomas. Jeigu vaikas jau pakankamai brandus mokyklai, jis taip pat gali atpasakoti istorijas.
• Kūrybiškumas ir piešiniai. Piešiniai gali parodyti vaiko subrendimą. Kai vaiko piešiamas žmogus atsistoja ant žemės, kai namas pastatomas šalia, irgi ant žemės, kai atsiranda pasikartojančių detalių - tai rodo subrendimą mokyklai. Svarbu simetrija.

Valdorfo mokykla: ugdymo ypatumai ir vertinimas

Valdorfo pedagogika − tai ugdymas, siekiant visuminiai (holistiškai) integruoti intelektinį, praktinį ir meninį mokinių vystymąsi. Pradinėje pakopoje mažiau skiriama laiko teorijai, daugiau mokomasi žaidžiant, patiriant, vaizdiniais, piešiant, vaidinant, muzikuojant, šokant. Tai kas anksčiau suvokta pojūčiais, moksliškai gilinama vyresnėje pakopoje. Taip kuriamos aplinkybės savarankiškam, sąmoningam patirtų žinių apmąstymui. Einama nuo ugdymo prie saviugdos. Pedagogika grindžiama mokslu ir intuicija, ugdomas kūnas ir dvasia, nesusiejant su konkrečia religija.

Vertinimas ir mokymosi procesas

Mokykloje mokiniai tarpusavyje nelyginami, nes svarbi kiekvieno vaiko asmeninė pažanga. Valdorfo mokykloje pažymiai rašomi nuo devintos klasės. Iki 14 metų formuojasi žmogaus savivertė, todėl iki to laiko svarbiausia akcentuoti jo sėkmes, kas vaikui labiau sekasi. Klaidos yra tam, kad mokiniai pamatytų, ko nežino ir ką dar gali išmokti. Klaida nėra bausmė ir pažymys negali būti bausmė. Mokytojai reguliariai bendrauja su tėvais apie vaikų pasiekimus ar nesėkmes, tariasi ir drauge sprendžia, kaip padėti įveikti sunkumus. Mokytojas stebi kiekvieno mokinio vystymąsi, stebi jo įsitraukimą į veiklas, pastangas, aktyvumą, ypatingus gebėjimus kokioje nors srityje, dalyvavimą santykiuose. Kasmet mokytojai rašo charakteristiką apie vaiko raidą - aprašomi jo mokymosi pasiekimai, įgyti įgūdžiai, darbo stilius, dalyvavimas socialinėje veikloje.

1-5 klasėse mokytojai stebi mokinį ir taiko formuojamąjį vertinimą. 6-8 klasėse vyrauja formuojamasis vertinimas, kuriuo mokytojai stengiasi suteikti mokiniams reguliarų grįžtamąjį ryšį. 9-12 klasėse mokiniai yra vertinami formuojamuoju, diagnostiniu ir apibendrinamuoju būdais, mokiniams rašomi pažymiai (dešimties balų sistema). Jei mokinys išeina į kitą mokyklą, jo vertinimai paverčiami pažymiais, išduodamas patvirtintos formos bendrojo lavinimo mokyklos mokymosi pasiekimų pažymėjimas arba įgyto išsilavinimo pažymėjimas.

Menai ir amatai: smulkiosios motorikos lavinimas

Valdorfo mokyklose daug dėmesio skiriama menams ir amatams - mezgama, neriama, sėjama, siuvinėjama ir pan. Dirbant rankomis vystosi smulkioji motorika, o tai labai svarbu mąstymui. Jeigu vaikas mokosi megzti ir supranta mezgimo algoritmą, jis iš esmės mokosi matematikos. Pirmoje klasėje vaikai mezga virbalais dėkliukus savo fleitoms, antroje klasėje neria vašeliu penalą, trečioje klasėje mezga kepurę bei šaliką, ketvirtoje klasėje siuvinėja kryželiu, o penktoje visi sau nusimezga kojines 5 virbalais. Šeštoje klasėje siuva minkštus žaislus, septintoje velia šlepetes iš vilnos, aštuntoje - daro lėlę - marionetę ir mokosi siūti elektrine siuvimo mašina, devintoje pina krepšius ir t.t.

Aštuntoje klasėje Vilniaus Valdorfo mokykloje vaikai turi Metų darbą, kai jie pasirenka asmeninę temą, ją įvykdo, aprašo ir pristato. Pavyzdžiui, vienas pagamina ąžuolinį žurnalinį staliuką, kitas akvariume augina įvairius augalus, trečias - kepa keksiukus ir juos dekoruoja. Šiuo Metų darbu mokiniai gali atskleisti save, pamatyti, kur jų stipriosios pusės arba atvirkščiai, kas jiems nepatinka. Baigusieji Valdorfo mokyklą nebijo imti „Gap year“, važiuoja savanoriauti ir save atrasti.

Technologijos Valdorfo ugdyme

Valdorfo mokyklos laikosi nuostatos, kad vaikai kuo ilgiau mokytųsi pažinti ir patirtų natūralų pasaulį. Susiduriama su tuo, kad vaikai šiandien nemoka žaisti natūralioje aplinkoje - įlipti į medį, perlipti per tvorą, kitų paprastų dalykų. Įprastai mokyklose informacinių technologijų pradedama mokyti 5 klasėje, o įvairiose šalyse Valdorfo mokyklos IT pradeda mokyti 7-9 klasėse. Nesame prieš technologijas apskritai, dar Valdorfo pedagogikos įkūrėjas Rudolfas Štaineris sakė, kad mokiniai naujausių technologijų turi išmokti mokykloje. Technologijos tobulėja, yra neatskiriama mūsų gyvenimo dalis, tad mūsų tikslas - kad iš mūsų mokyklos išeitų žmonės, nebijantys technologijų ir mokantys jomis naudotis.

Stengiamasi, kad vaikai mokytųsi tiesioginio bendravimo, užsiimtų veikla, kuri gali vykti be telefonų. Mokykloje vaikai telefonu naudojasi tik kaip ryšio priemone, todėl net po pamokų jie negali žaisti mokyklos teritorijoje. Esame už sveiką technologijų vartojimą, todėl mokykloje mokiniai mobiliaisiais telefonais nesinaudoja. Siekiama neužgožti amžiaus tarpsnio poreikių, pradinėse klasėse skatinama gyvo garso ir vaizdo gausa, todėl ugdymo procese vengiama naudoti technologijas. Daugelio Valdorfo mokyklų vyresniųjų klasių tėvai yra sutarę dėl taisyklės, kad vaikai negali eiti su telefonu miegoti, jis turi būti paimtas ir padėtas viešoje namų erdvėje, kad vaikai per naktį nesusirašinėtų ir pakankamai išsimiegotų. Jei vaikui trūksta miego, jis kitą dieną yra nemokytinas.

Tėvų vaidmuo ir bendruomenė

Valdorfo mokyklos yra vienos iš nedaugelio mokyklų Lietuvoje, kur kuriamos bendruomenės ir stengiamasi įtraukti tėvus į mokyklos gyvenimą. Mokykla tėvams yra didelė gyvenimo dalis, todėl bendradarbiaujant sukuriama tarsi maža bendruomenė. Anksčiau mes turėjome kaimą, kuris „užaugindavo vaiką“, dabar gyvename didmiesčiuose, todėl išlieka poreikis susikurti nedidelę bendruomenę, kuri iš tiesų rūpinasi savo vaikais. Valdorfo pedagogikoje labai svarbus bendradarbiavimas su tėvais. Organizuojamos paskaitos tėvams, kuriose jie supažindinami su Valdorfo pedagogikos principais ir metodais. Pavyzdžiui, Vilniaus Valdorfo mokykla, būdama nevalstybinė, prireikus sulaukia tėvų paramos rašant projektus, ieškant investicijų. Ši mokykla ir suaugusiems yra kaip tam tikras saviugdos, gyvenimo kelio formavimosi būdas - ir tėvams, ir mokytojams.

Valdorfo darželio privalumai ir trūkumai

Privalumai

• Kūrybiškumo ir vaizduotės skatinimas: Valdorfo pedagogika ugdo vaikų vaizduotę ir kūrybiškumą per meninius užsiėmimus, pasakas ir laisvą žaidimą. Vaikai mokosi per žaidimus, pasakas, dainas, šokius, piešimą, lipdymą ir kitas menines veiklas.
• Socialinių įgūdžių ir emocinio intelekto lavinimas: Valdorfo pedagogika didelį dėmesį skiria socialinei ir emocinei vaikų raidai. Mišrus vaikų amžius grupėje skatina padėti vieni kitiems, pratina būti tolerantiškais ir empatiškais.
• Artimas ryšys su gamta: Vaikai daug laiko praleidžia lauke, žaidžia su natūraliomis medžiagomis, tyrinėja gamtą, ugdydami savarankiškumą ir fizinę ištvermę.
• Individualus vystymosi ritmas: Pabrėžiamas individualus vaiko vystymosi ritmas, mokykloje mokiniai tarpusavyje nelyginami, svarbi kiekvieno vaiko asmeninė pažanga.
• Savarankiškumo ir atsakomybės ugdymas: Vaikams leidžiama išgyventi nuobodulio laikotarpį, skatinama savarankiška veikla, atsakomybės prisiėmimas ir problemų sprendimas.
• Smulkiosios motorikos lavinimas: Dėmesys menams ir amatams, rankų darbams padeda vystyti smulkiąją motoriką, kuri yra svarbi mąstymo procesams.
• Holistinis požiūris: Siekiama visuminės (holistinės) integracijos, apimančios intelektinį, praktinį ir meninį mokinių vystymąsi, formuojant harmoningą asmenybę.

Trūkumai ir iššūkiai

• Akademinio ugdymo specifika: Gali būti, kad ankstyvuoju etapu per mažai dėmesio skiriama akademiniam ugdymui, kas gali kelti nerimą tėvams, lyginant su tradicinėmis mokyklomis.
• Adaptacija prie tradicinės mokyklos: Kai kuriems vaikams gali būti sunku adaptuotis prie tradicinės mokyklos, kurioje mokymo metodai ir vertinimas skiriasi.
• Aplinkos tinkamumas: Ne visiems vaikams tinka tokia laisva ir nestruktūruota aplinka, kai kuriems gali prireikti daugiau disciplinos ir konkrečių nurodymų.
• Ribotas pasirinkimas ir kaina: Valdorfo darželių ir mokyklų pasirinkimas Lietuvoje yra ribotas, be to, jie gali būti brangesni už valstybinius darželius.
• "Šiltnamio" efektas: Tenka girdėti, kad netradicinio ugdymo mokyklas baigę vaikai nesugebės prisitaikyti šiuolaikinėje visuomenėje, esą jie auga lyg šiltnamyje.
• Vėlesnis brandos atėjimas: Iki 14 metų formuojasi žmogaus savivertė. Dabar psichologai linkę manyti, kad paauglystė tęsiasi iki 28 metų, o žmonių branda tarsi lėtėja, todėl kyla klausimas dėl atsakomybių prisiėmimo vėlyvame amžiuje.

Ką reikia apsvarstyti prieš renkantis Valdorfo darželį?

Prieš nusprendžiant leisti vaiką į Valdorfo darželį, verta apsvarstyti šiuos dalykus:

• Vaiko temperamentas ir poreikiai: Ar jūsų vaikas mėgsta kūrybinę veiklą, gamtą ir laisvą žaidimą? Ar jam reikia daug struktūros ir disciplinos?
• Darželio filosofija ir metodai: Ar sutinkate su Valdorfo pedagogikos principais? Ar jums patinka, kaip darželyje organizuojamas ugdymas? Iš tikrųjų ne visiems valdorfiškasis požiūris į gyvenimą pasirodo priimtinas.
• Darželio aplinka ir sąlygos: Ar darželis yra jaukus, saugus ir tinkamas vaikams? Ar jame yra pakankamai žaislų ir priemonių?
• Auklėtojų kvalifikacija ir patirtis: Ar auklėtojos yra kvalifikuotos ir patyrusios? Ar jos myli vaikus ir supranta jų poreikius?
• Darželio atsiliepimai: Ką apie darželį sako kiti tėvai?

Jeigu nusprendėte savo vaiką leisti į Valdorfo grupę, jums teks šiek tiek praplėsti žinias pedagogikos srityje. Žmogui, nieko nežinančiam apie Rudolfo Štainerio idėjas ir Valdorfo pedagogiką, tokioje darželio grupėje gali kilti daug klausimų.

tags: #ar #verta #vaika #leisti #i #valdorfo

• Moksliniai atradimai su kiaušiniais
• idėjos kūrybinei veiklai su šešiamečiais
• Nėštumas ir chlorheksidinas: svarbu žinoti
• Kaip išsirinkti tinkamą kraujospūdžio matuoklį?
• Nėštumo ir gimdymo aspektai