Tėvų atsakomybė už vaiko ugdymą ir lankomumą: nauji reikalavimai ir diskusijos dėl socialinių anketų

Diskusijos apie tėvų atsakomybę už vaikų ugdymą ir mokyklos lankomumą vis labiau aštrėja. Įstatyminiai pakeitimai ir nauji reikalavimai mokykloms verčia tėvus atidžiau stebėti savo atžalų lankomumą. Tuo pat metu, kai kurios mokyklų vykdomos socialinės apklausos kelia nerimą dėl asmens duomenų apsaugos ir informacijos rinkimo būdų. Šiame straipsnyje apžvelgsime, kokie pokyčiai numatomi švietimo sistemoje ir kodėl visuomenėje kilo diskusijos dėl vaikų pildomų anketų.

Griežtesnė tėvų atsakomybė už mokyklos lankomumą

Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentas Darius Mockus pabrėžia, kad už reguliarų ir punktualų pamokų lankymą atsakingi tėvai. „Mes kartais bijome tėvams pasakyti, kur yra jų atsakomybė. Nes dabar buvo tik mokykla, mokykla, mokykla... Įstatyme parašyta, kad už reguliarų ir punktualų pamokų lankymą atsakingi tėvai. O mes bijome pasakyti tėveliams, kad mielieji, jūs atsakingi už pamokų lankymą, čia yra jūsų atžala, rūpinkitės“, - portalui tv3.lt sakė D. Mockus. Faktiškai tėvai netgi turėtų užtikrinti, kad vaikas nevėluotų į pamokas, tačiau tai dažnai būna iš fantastikos srities. Pašnekovas atkreipia dėmesį, kad tėvams parašyta pareiga koreguoti vaiko elgesį, jei mokykla pasako, kad jis netinkamai kažką daro. Tačiau kai kurie tėvai nemoka kalbėti su vaikais ar rodo prastą pavyzdį. „Yra tėvų, kurie rūko kartu su vaikais. Arba šeimoje nuolatinės išgertuvės būna. Tai kokį pavyzdį vaikai mato?“ - svarstė D. Mockus.

Seimas jau priėmė Švietimo įstatymo pakeitimus, pagal kuriuos mokyklos privalės tą pačią dieną informuoti tėvus, kad jų vaikų nėra mokykloje, jeigu patys tėvai prieš tai nepranešė, jog jų atžalos dėl vienokios ar kitokios priežasties negali atvykti į pamokas. Be to, mokyklos taip pat turės privalomai informuoti Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą apie tėvus, kurie neužtikrina vaiko teisės mokytis iki 16 metų. Iki šiol mokymo įstaigos irgi kreipdavosi į vaiko teisių specialistus, bet Švietimo įstatyme tai nebuvo nurodoma kaip pareiga. Tokiu būdu vaiko teisės, gavusios pranešimą, turės domėtis informacija, inicijuoti paslaugų teikimą, lankyti šeimą.

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šiuo metu rengia ministro įsakymą, kuris leistų tėvams pateisinti tik 5 praleistas mokymosi dienas per mėnesį - nesvarbu, ar pamokos praleidžiamos dėl ligos ar dėl kitos priežasties. Bet paskui, jeigu nėra jokių duomenų apie vaiko ligą, mokykla privalės imtis griežtesnių veiksmų.

Kaip veiks nauja mokyklos nelankymo sistema?

Kaip pasakoja Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentas D. Mockus, nuo rugsėjo sistema turėtų veikti trijų mygtukų principu. Jeigu vaikas neserga, bet nelanko pamokų, o tėvai jau išsėmė galimybes jas pateisinti, tuomet klasės vadovas turėtų įspėti apie prastą padėtį. „Klasės vadovas nurodo, kad jeigu tai vėl kartosis, teks su tėveliais eiti į mokyklos Vaiko gerovės komisiją“, - sako D. Mockus. Toliau nelankant pamokų ne dėl ligos, mokinys būtų svarstomas direktoriaus įsakymu sudarytoje Vaiko gerovės komisijoje ir šeima galėtų gauti įspėjimą jau iš šios komisijos. Pasikartojus tokiai pačiai situacijai trečią kartą mokykla privalėtų kreiptis į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybą dėl neužtikrinamos vaiko teisės mokytis iki 16 metų.

Administracinių nusižengimų kodeksas nurodo, kad už tėvų vengimą leisti vaiką į mokyklą iki 16 metų ar kliudymą vaikui iki 16 metų mokytis pagal pradinio ar pagrindinio ugdymo programas, gali būti skiriamas įspėjimas arba 140-300 eurų dydžio bauda, o jei tai ne pirmas kartas, tuomet bauda išaugtų iki 280-600 eurų. Paprastai pirmą kartą skiriamas įspėjimas, o paskui einama prie baudų.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos Pagalbos vaikams ir šeimoms skyriaus vyresnioji patarėja Ugnė Klingerė paaiškina, kaip veikia Vaiko teisių apsaugos tarnyba, gavus pranešimą apie praleidžiamas pamokas. „Jeigu nutiktų taip, kad vaikas dažnai ir nuosekliai imtų praleisti pamokas, dėl to nukentėtų jo pasiekimai ir mokykla dėl to kreiptųsi į vaiko teisių gynėjus, tokiu atveju vyktume į šeimą, kalbėtume su vaiku bei jo tėvais ir kartu ieškotume būdų kaip rasti geriausią sprendimą ir užtikrinti vaiko teisę į mokslą. Tik išbandžius visas pagalbos priemones ir joms nesuveikus, jeigu vaikas į mokyklą neina labai ilgą laiką arba praleidžia itin daug pamokų, kai ši teisė neužtikrinama pakartotinai, būtų galima kalbėti apie administracinę atsakomybę - įspėjimą arba baudą“, - sako U. Klingerė.

Per pirmąjį šių metų pusmetį Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba gavo 18 568 pranešimus apie galimai pažeidžiamas vaiko teises, iš jų 555 atvejai buvo susiję su galimai pažeista vaiko teise į mokymąsi.

Administracinių nusižengimų bylos už kliudymą mokytis

Policijos departamento duomenimis, administracinių nusižengimų, susijusių su kliudymu mokytis, skaičius auga:

„Kiekvienam vaikui yra labai svarbu mokytis, tobulėti ir vystyti savo talentus, kadangi tai yra pagrindas vaiko ateičiai. Tad labai svarbu, kad tėvai užtikrintų vaiko teisę į mokslą ir patys dalyvautų jo ugdymo procese. Vaiko teisių apsaugą reglamentuojančiuose teisės aktuose ir iki šiol buvo numatyta, kad vaikams iki 16 metų mokslas yra privalomas, o tėvai ar kiti atstovai pagal įstatymą turi sudaryti būtinas sąlygas jam mokytis. Pareiga pranešti apie galimai pažeidžiamas vaiko teises, įskaitant ir jo teisės į mokslą pažeidimą, taip pat buvo nustatyta teisės aktuose ir seniau. Nuo šiol ši nuostata įtvirtinta ir Švietimo įstatyme. Kaip ir iki šiol mokykla turi pareigą pranešti apie galimus vaiko teisių pažeidimus vaiko teisių gynėjams“, - teigia Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė U. Klingerė.

„Vaiko teisių gynėjai reaguoja į visus gaunamus pranešimus apie galimus vaiko teisių pažeidimus - raštu, žodžiu ar bet kokia kita forma. Gavus pranešimą apie galimą vaiko teisių pažeidimą, vykstame į šeimą, bendraujame su vaikais, jo šeima, išsamiai įvertiname situaciją ir pagal jų poreikius pasiūlome pagalbą ir ją inicijuojame. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą gali teisėsauga, ugdymo įstaigos, socialiniai darbuotojai, bet kuris žmogus iš vaiko aplinkos ar pats vaikas“, - pažymi vyresnioji patarėja.

Pasak U. Klingerės, gavus pranešimą iš mokyklos apie galimai pažeistą vaiko teisę į mokslą pirmiausia siekiama išsiaiškinti priežastis, gal vaikas sistemingai bėga iš mokyklos, nes ten patiria patyčias, gal pradėjo vartoti priklausomybę sukeliančias medžiagas, o gal tėvams nepavyksta užtikrinti tinkamų sąlygų vaikui mokytis. „Visais atvejais pirmiausia svarbu identifikuoti priežastis, dėl to yra kalbamasi su vaiku, jo šeima, iki šiol su vaiku dirbusiais. Tik nustačius mokyklos nelankymo priežastis galima pasiūlyti šeimai reikiamą pagalbą“, - sako Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos atstovė.

Kodėl vaikai praleidžia pamokas?

Situacijų šeimose gali būti įvairių: vieni tėvai gali toleruoti pamokų nelankymą, nes didesni vaikai prižiūri mažesnius, kiti - mėgsta vežtis vaikus atostogauti mokslo metų laiku, treti - tiesiog nesigilina ir leidžia vaikams praleidinėti pamokas. Pačiais sunkiausiais atvejais vaikai praleidinėja pamokas dėl patyčių, sunkių emocijų ar kitų sunkumų.

Lietuvos gimnazijų asociacijos prezidentas D. Mockus teigia, kad mokyklų vadovai norėjo tėvams leisti pateisinti ne daugiau nei 3 dienas per mėnesį, bet tam pasipriešino Sveikatos apsaugos ministerija, besibaiminanti, kad šeimos gydytojai bus perkrauti. „Žinote, tas socialinis kontekstas Lietuvoje labai įvairus. Yra tokių gyvenviečių, kur mokyklose vos ne pusė vaikų yra iš socialiai remtinų šeimų. Taip pat yra šeimų, kur tėvai tiesiog numoja ranka: išleido vaiko rytą, o kur jis nuėjo, nelabai rūpi. Čia gi ne paslaptis. Tai galbūt į tokias šeimas dabar bus atkreiptas dėmesys. Visuomenė pati auklėtis irgi turi“, - svarstė D. Mockus.

Lietuvos švietimo darbuotojų profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja, anglų kalbos mokytoja Jurgita Kiškienė irgi teigia, kad būtų geriau, jei tėvams būtų leidžiama pateisinti ne daugiau nei 3 dienas, nors kaip mama sako, kad kartais tikrai sunku susisiekti su šeimos gydytoju. „Nežinau, ar tai gerai. Man atrodo, kad per daug. Kaip klasės vadovė, sakyčiau, kad per daug. Kaip mama, tai sakyčiau, kad daugiau gal ir gerai, nes kartais sunku patekti į polikliniką ar prisiskambinti gydytojui“, - teigia pašnekovė.

J. Kiškienė pastebi, kad dar viena problema yra tėvų noras vežtis vaikus atostogoms mokslo metų viduryje, kai vaikai neatostogauja. Labai dažnai tėvai tokį sprendimą priima ieškodami pigesnių atostogų variantų, nes per moksleivių atostogas kelionės ryškiai pabrangsta. Tačiau, J. Kiškienės pastebėjimu, per atostogas vaikai atsilieka, savarankiškai nepasimoko, tuomet lieka spragos, kurias turi užkaišyti pedagogai. „Didžiausia problema, kai išsiveža į užsienį, būna daug nepateisintų pamokų, atsiranda spragos. Nors tėvai žino, kad turi pasirūpinti ir kad vaikas turi pasimokyti pats, ką praleido, bet mes vis tiek atsiduriame tokiuose kaip ir spąstuose. Matome, kad vaikas nesigaudo, o reikia mokytis toliau ir labai dažnai tai būna mokytojui papildomas krūvis. O jeigu nėra laiko, tuomet nukenčia vaikas“, - sako J. Kiškienė.

Socialinis pasas ir kontroversiškos anketos mokyklose

Pastaruoju metu visuomenėje kilo diskusijos dėl mokyklų vykdomų moksleivių apklausų, vadinamųjų „socialinių pasų“. Vieną motiną papiktino neįprasti anketos klausimai ir tai, kad tėvai apie šią moksleivių apklausą įspėti nebuvo. Nuotraukoje matyti, kad anketa nėra anoniminė, moksleivis turi nurodyti savo vardą ir pavardę. Taip pat atsakyti į jautrius asmeninius klausimus: kiek vaiko šeimoje nepilnamečių vaikų; ar bent vienas iš tėvų emigravęs, miręs, dingęs be žinios; kas globoja vaiką, jei ne tėvai, ar bent vienas iš tėvų yra bedarbis. Taip pat klausiama, ar vaikas gyvena tik su vienu iš tėvų, jei taip - dėl kokios priežasties. Anketoje teiraujamasi ir apie vaiko psichologinę būklę klasėje - ar jis jaučiasi izoliuotas, atstumtas, kodėl taip jaučiasi. Papildomai prašoma įvardinti bendraklasius, kurie gali jaustis atstumti arba izoliuoti, paaiškinti, kodėl jie gali taip jaustis. „Tokias anketas vaikai (10 klasės mokiniai) pildė klasėje. Tėvai neinformuoti. Tikslas nežinomas“, - šalia anketos nuotraukos rašė motina.

Į moters įrašą sureagavo šimtai žmonių, vienus tokia anketa papiktino, kiti patys atsimena tokias pildę prieš daug metų. „Aš asmeniškai nematau čia jokių blogybių. Ir pūst burbulus, neaišku dėl ko, nemanau, kad yra prasmė. Visais laikais aš iš savo mokyklos pamenu, vos ne kasmet pildyt reikėdavo ir niekas nuo to nenukentėjo“, - prisimena viena moteris. Kiti gi piktinosi: „Na, prie ko čia dabar tas bedarbis ar ne??? Jei tėvai bedarbiai, tai vaikas kitoks“, „Čia ne mokyklos reikalas, kaip ir su kuo gyvena vaikas, jei jis tvarkingas, švarus ir nepraleidinėja pamokų“, „Labai privatūs klausimai. Negali taip būti“, „Neaišku, kur nueis visa informacija, nėra nei pavadinimo, nei jokiu rekvizitų, kas čia per organizacija?? Nieko čia nereikia rašyti, tiesiai į wc. Mirę ar gyvi tėvai, žino policija ir pan. Psichologinis smurtas prieš šeimą ir vaikus čia“.

Kas yra socialinis pasas ir kam jis reikalingas?

Vis dėlto apklausos viršuje parašyta, kad tai anketa socialiniam pasui. Socialinis pasas yra dokumentas, teikiantis informaciją vaiko gerovės specialistams apie miesto, mokyklos, klasės socialinę situaciją bei žinomas šeimos problemas ir įpareigojantis specialistus kryptingai teikti kokybišką socialinę-pedagoginę pagalbą vaikui ir jo šeimai. Dauguma Lietuvos mokyklų kaupia informaciją apie moksleivių socialinę padėtį bei psichologinę būklę, duomenys registruojami klasės, mokyklos socialiniuose pasuose. Net savo strateginiuose planuose mokyklos nurodo kasmet sudarančios mokyklos socialinį pasą, kad galėtų teikti reikiamą pagalbą mokiniams.

Socialinio paso iniciatorė - Lietuvos švietimo pagalbos asociacija. Asociacijos vadovė Saulė Šerėnienė nurodė, kad socialinis pasas skirtingose savivaldybėse atsirado skirtingu metu. Pavyzdžiui, Kauno mieste galutinė vieninga paso versija sukurta dar 2007 m. „2010 m. Kaune jį rengė visos švietimo įstaigos, Vilniuje maždaug 50 proc., Marijampolėje 75 proc. Dabar duomenys, žinoma, bus kiti. Dabar dalis įsitraukia sutikimus tokius duomenis teikti į ugdymo sutartis“, - paklausta, kiek mokyklų rengia socialinį pasą tv3.lt sakė S. Šerėnienė.

Kaip pasakojo S. Šerėnienė, socialinis pasas padeda surinkti statistiką, pagal kurią strateguojama švietimo pagalbos specialistų veikla. „Pagal jį struktūruojama paramos teikimo, aprūpinimo ugdymo priemonėmis, ekskursijų mokesčių lengvatos, galų gale pagalbos vaikui teikimas, esant poreikiui“, - paaiškino S. Šerėnienė. Taip pat socialinio paso anketose surenkami duomenys nuasmeninami ir kaip statistika nugula į vadovų ataskaitas.

„Ikimokyklinių įstaigų mokesčio lengvatos remiasi duomenimis, ar šeima socialiai remtina, ar [vaiką] augina viena mama, priklausomai nuo savivaldybių tarybų sprendimų. Reikia paminėti, kad kiekvienoje savivaldybėje ši situacija yra skirtinga“, - pastebėjo pašnekovė. Jos teigimu, jei statistinė informacija pateikiama tinkamai, ji tampa instrumentu ir miesto socialinio profilio formuojamoms paslaugoms teikti. „Tarkime, jei mokyklos pateikia, kad 60 proc. vaikų tėvų išvykę į užsienį, gal galima būtų galvoti apie rekomenduojamo popamokinio užimtumo organizavimą, nes vaikus augina vienas iš tėvų ir jam reikalinga pagalba vaikų laisvalaikio organizavime. Tai puikus instrumentas ugdymo įstaigoms nusistatyti visos dienos mokyklos strategijas, jei joje ugdoma daug vaikų, kuriuos augina vienišos mamos, daug tėvų išvykę į užsienį ar daug vaikų gauna socialinę paramą“, - sakė S. Šerėnienė. Vienuolikoje savivaldybių socialinio paso anketų formos nustatytos vieningai, kitose įstaigos pačios susitaria, kokie duomenys reikalingi pagal vietovės socialinių paslaugų teikimo profilius.

Asmens duomenų apsauga ir BDAR reikalavimai

S. Šerėnienė pastebi, kad socialinis pasas atsirado dar iki Lietuvoje įsigaliojo Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), todėl reikėtų įvertinti dabar mokyklose pateikiamas anketas, jų formas ir turinį. „Daugelis ikimokyklinių įstaigų tvarko duomenis, ar šeima gauna socialinę pašalpą, ar vienas iš tėvų miręs, ar šeima išsituokusi, nes tai turi įtakos mokesčiui už darželį. Tačiau šiuos duomenis pateikia tėvai ir pasirašoma informaciją valdančio darbuotojo konfidencialumo deklaracija, t. y., tokia informacija nėra ir negali būti viešinama su pavardėmis“, - akcentavo asociacijos vadovė.

Tiesa, čia pat ji priduria, kad Utenoje ir Klaipėdoje socialinio paso jau atsisakyta dėl sugriežtintos asmens duomenų apsaugos, o Kaišiadoryse ir Ukmergėje reikalingi atskiri sutikimai. Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR), Europos Sąjungoje pradėtas taikyti nuo praėjusių metų gegužės. Reglamentas yra taikomas su Europos Sąjungos piliečiais susijusių asmens duomenų tvarkymui, kurį atlieka fizinis asmuo, įmonė ar organizacija.

Vertindama susirūpinusios motinos skundą dėl jos vaiko pildytos anketos, S. Šerėnienė pastebėjo, kad ši anketa nebūtinai buvo skirta gauti socialiniam pasui, galbūt buvo tik taip pavadinta. „Gali būti atvejų, kai įstaiga nežinojo, kaip pavadinti tokią apklausą, ir tiesiog pavadino socialiniu pasu, atlikdami įstaigai reikalingą tyrimą. Manau, konkrečiu šiuo atveju pritrūko kalbėjimo ir susikalbėjimo tarp įstaigos ir ugdytinio tėvų, aiškaus dialogo, kam ir kaip tokie duomenys naudojami. Iš pacituoto turinio panašiau į psichologo apklausą, bet ne į socialinį pasą“, - atkreipė dėmesį S. Šerėnienė.

Pati S. Šerėnienė laikosi nuomonės, kad tokias anketas turėtų pildyti ne vaikai, o jų tėvai, nebent apklausa vykdoma profesinėse mokyklose, kur mokomi vyresni ar suaugę asmenys. „Galbūt konkrečiu atveju, nebuvo pasielgta tinkamai, kad pildė ugdytinis, o ne teisėti atstovai, ir anketą pateikus nebuvo tinkamai paaiškinta, kam ji bus naudojama ir kokiomis priemonėmis tokie duomenys bus saugomi. Galimai ir pati anketa buvo sudaryta neetiškai“, - svarstė S. Šerėnienė.

tags: #ar #vaiku #nepajema #del #anketos

• Gimdymo datos apskaičiavimas
• pažinkite populiarias lotynų kalbos frazes
• viskas, ką reikia žinoti apie Druskininkų vandens parką vaikams
• Sužinokite apie privatų darželį kompensavimo tvarką
• Duomenų naudojimas Elektrėnų darželio svetainėje