Kada kūdikis pradeda reaguoti į savo vardą?

Kiekvienas tėvas laukia, kada jo kūdikis pradės reaguoti į aplinką, įskaitant ir savo vardą. Šis etapas yra svarbus vaiko raidos rodiklis ir kelia daug klausimų. Kada gi kūdikiai paprastai pradeda atsiliepti į savo vardą ir kokie veiksniai gali paveikti šį procesą?

Normali raida: kada tikėtis reakcijos?

Dauguma kūdikių susieja savo vardą su savimi tarp 6 ir 7 mėnesių amžiaus. Įprastai gebėjimas suprasti savo vardą, suvokti jo prasmę ir išskirti jį iš kitų žodžių ateina maždaug 5-6 mėnesių amžiaus. Daugelis tėvų pastebi, kad berods 6 mėn. kūdikis jau tikrai reagavo į savo vardą. Daug kur būtent tokį amžių ir nurodo. Kūdikio raida yra individuali, tačiau yra tam tikros gairės, kurios padeda suprasti, ko galima tikėtis skirtingais amžiaus tarpsniais.

Naujagimis jau pirmosiomis savo gyvenimo savaitėmis reaguoja į jį supančius garsus. Naujagimis geba atpažinti mamos ir kitų artimųjų balsus, kuriuos girdėjo dar negimęs - 27-29 savaičių vaisius ima girdėti išorės garsus. Naujagimis ima labai greitai reaguoti į bet kokius mamos ir kitų artimųjų sakomus žodžius, žinoma, taip ir į savo vardą.

Kūdikių reakcijos pagal amžių:

• 2 mėnesiai: Jeigu 2 mėnesių amžiaus vaikas krūpteli, kai pasigirsta staigus stiprus netikėtas garsas - viskas tvarkoj. Daugiau jokių reakcijų neturi būti. Kai kurie kūdikiai jau pradeda siekti rankomis kelių ir taip atranda ryšius tarp viršutinių ir apatinių galūnių. Paguldytas ant pilvuko, šiuo laikotarpiu, kūdikis turėtų išmokti ne tik išlaikyti galvytę pakėlęs, bet ir pasidairyti aplink.
• 4-5 mėnesiai: Tarp 4-to ir 5-to mėnesio pradeda reaguoti į vardą. Kūdikiai pradeda domėtis svetimu asmeniu ir jo atsineštais žaislais. Būdamas 5 mėn. mažylis pradeda intensyviai pažinti aplinką per burną, sužinodamas apie daiktų kvapą, skonį, formą, dydį, svorį ir temperatūrą.
• 6 mėnesiai: 5-6 mėnesių amžiaus vaikas turi mokėti nustatyti garso kryptį - jeigu kažką šnarini ar kalbi, turi atsisukti į tą pusę. Nuo 6-7 mėn. - šalintis svetimo žmogaus bei jo žaislų. Berods 6 mėn. jau tikrai reagavo į savo vardą.
• 12 mėnesių: Prieš pirmąjį gimtadienį daugelis kūdikių jau reaguoja į savo vardą. Šimtą procentų kūdikių kontrolinėje grupėje, kurie neturėjo autistinių raidos sutrikimų, testą „įveikė“, atsiliepę kviečiami vardu iš pirmo ar antro karto.

Kaip paskatinti vaiką atpažinti savo vardą?

Kūdikio gebėjimas suvokti savo vardą ir reaguoti, kuomet juo kreipiamasi, yra svarbi kūdikio raidos dalis. Štai keletas patarimų, kaip galite paskatinti šį procesą:

• Kreipkitės į kūdikį vardu: Labai dažnai kūdikį vadiname įvairiais mažybiniais žodeliais arba mažybinėmis vardo formomis, tad vaikeliui gali būti sudėtinga išskirti, kuris iš šių žodžių yra jo tikrasis vardas. Visada į vaiką reikėtų kreiptis visu vardu ir skatinti jį sakyti visą vardą, o ne trumpinį.
• Kartokite vardą kasdieniškose situacijose: Pavyzdžiui: „Ar čia tavo buteliukas, Agne?“.
• Sakykite vardą ypatingu tonu: Tai padės vaikui atkreipti dėmesį ir susieti vardą su savimi.
• Rodykite kūdikiui jo paties nuotraukas ir įvardinkite jo vardą: „Čia Agnytė!“
• Skaitykite vaikui knygas: Tai padeda plėsti vaiko žodyną ir supratimą.
• Kontroliuokite savo paties kalbą: Jei bendraujant su vaiku, jūs patys kitus asmenis įvardinsite ne įvardžiais, o trečiuoju asmeniu, pvz., „Mama dabar gamina maistą“, vaikas gali vėliau išmokti vartoti įvardį „aš“.

Kada reikėtų sunerimti?

Jei metų vaikas nereaguoja į savo vardą - dėl visa ko pasakyčiau pediatrui. Tai gali būti ankstyvas raidos sutrikimų požymis. Moksliniai tyrimai rodo, kad vaiko neatsiliepimas vardu gali būti naudinga nuoroda, kad jam reikia kruopštesnės raidos analizės.

Moksliniai tyrimai ir autizmo ryšys:

Dr. Aparna S. Nadig iš M.I.N.D. instituto, Kalifornijos Davis universiteto, pabrėžė, kad atsiliepimas vardu yra „viena labiausiai patvirtintų elgesio formų kūdikystėje, kuri išskiria vaikus, kuriems vėliau diagnozuojamas autizmas, nuo tų, kurių raida normali“.

Tyrimo metu buvo stebimi kūdikiai, kuriems buvo didesnė autizmo rizika (turintys vyresnių brolių ar seserų, sergančių autizmu) ir kontrolinė grupė. Šešių mėnesių amžiaus grupėje nebuvo ryškaus skirtumo tarp kontrolinės grupės ir rizikos grupės. Tačiau dvylikos mėnesių grupėje šimtas procentų kūdikių kontrolinėje grupėje testą „įveikė“, atsiliepę kviečiami vardu iš pirmo ar antro karto, o rizikos grupėje tokių buvo aštuoniasdešimt šeši procentai.

Tyrimo rezultatai:

Keturiasdešimt šeši rizikos grupėje esantys kūdikiai ir dvidešimt penki kontrolinėje grupėje esantys kūdikiai buvo stebimi dvejus metus; trys ketvirtadaliai tų, kurie neatsiliepė kviečiami vardu būdami dvylikos mėnesių, būdami dvejų metų turėjo raidos sutrikimų. 89 procentai kūdikių, kurie neturėjo autistinių raidos sutrikimų, ir 94 procentai kūdikių be jokio raidos sulėtėjimo sukakus dvejiems metams atsiliepė kviečiami vardu būdami metų amžiaus.

Iš tų vaikų, kuriems vėliau buvo diagnozuotas autizmas, pusė neatliko šio testo būdami metų amžiaus, ir iš tų, kuriems buvo diagnozuotas koks nors raidos sutrikimas, 39 procentams nepavyko atlikti testo.

„Taigi matome, kad vaiko neatsiliepimas vardu gali būti naudinga nuoroda, kad jam reikia kruopštesnės raidos analizės, - sako A.S.Nadig. - Vis dėlto taip neidentifikuojami visi vaikai, kuriems gresia raidos problemų rizika. Kadangi šį testą paprasta atlikti ir nereikia daug laiko, jį atlikti būtų galima apsilankius pas pediatrą su dvylikos mėnesių kūdikiu. Jei vaikas neatsiliepia į savo vardą, galbūt jam gresia raidos sutrikimas, todėl tuomet jam galima paskirti platesnius tyrimus ir kiek įmanoma ankstyvesnį gydymą.“

Klausos sutrikimai ir kiti veiksniai

Nereagavimas į vardą gali būti susijęs ne tik su autizmu, bet ir su klausos sutrikimais. Jei kyla įtarimų dėl vaiko klausos, būtina kreiptis į gydytojus. Kai kurie tėvai sielojausi, kad jų vaikas neatsisuka į garsą, o gydytoja ar neurologė privertė sunerimti. Tačiau dažnai gydytojų nuomone, viskas buvo nebrandu ir vėliau viskas susitvarkė.

Yra buvę atvejų, kai kūdikiui nustatomas klausos sutrikimas, tačiau vėliau paaiškėja, kad problema buvo kitur. Pavyzdžiui, Emilytei buvo vos du mėnesiai, kai pastebėjo, kad neprigirdi, tiksliau, nereaguoja į garsus. Poliklinikoje davė siuntimą į Kauno klinikas, ten nustatė vienos ausytės neprigirdimumą. Daktarai neskubėjo galutinai patvirtinti diagnozę, nes mažylių ausytės pilnai susiformuoja 5 mėnesių. Vėliau paaiškėjo, kad Emilytei buvo išstumtas sieros kamštis iki pat galo, todėl ji blogai girdėjo. Santariškėse ir Kaune aparatai ir specialistai gali skirtis, todėl visada verta ieškoti tiksliausios diagnostikos.

Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į padidėjusį raumenų tonusą. Yra buvę atvejų, kai po kelių masažų vaikas pradėjo reaguoti į garsą (sukti galvą, šokti), net jei prieš tai buvo nustatytas visiškas kurtumas. Tai rodo, kad kartais priežastys gali būti įvairios ir ne visada iš karto akivaizdžios.

Pravardės ir vaiko savęs identifikavimas

Kartais vaikas nereaguoja į savo vardą ne dėl sveikatos problemų, o dėl tėvų įpročių. Vienas tėtis buvo labai nustebęs, kai suprato, kad jo sūnus neatsiliepia šaukiamas vardu. Tėvai net pradėjo galvoti, kad galbūt jam sutrikusi klausa ar kas nors panašaus. Tačiau greitai paaiškėjo, kad vaikas į savo vardą neatsiliepia todėl, kad tėvai jo niekada nenaudoja, o vadina „dideliu berniuku“. Natūralu, kad vaikas pradėjo manyti, kad būtent toks yra jo vardas.

Tėvai vaikus dažnai vadina ne vardais, o mažybiniais žodeliais, norėdami išreikšti savo šilumą, meilę. Ir tame nėra nieko negatyvaus. Tačiau labai svarbu ir tai, kaip vaikas jaučiasi, įvairiai vadinamas tėvų ar kitų artimų žmonių. Jei jam patinka kaip jį vadiname, viskas gerai, bet jei tik mums atrodo, kad mes gražiai vadiname, pvz. pupuliuku ar gražuoliuku, tačiau vaikui nepatinka, reikėtų į tai atsižvelgti.

Jei vaikas vadinamas negražiai, pvz. žiopliu ar kvaileliu, vaikas turi žinoti, kad jis neturi būti taip vadinamas. Tuomet jis savo aplinkoje turėtų aiškiai ir trumpai pasakyti, kad „man nepatinka, kaip tu mane vadini“. Nereikia ignoruoti vaiko pravardžiavimų, neva ir mes vaikystėje prasivardžiuodavome vieni kitus. Tai gali vaiką sutraumuoti psichologiškai. Jei tėvai nekreipia į tai dėmesio, mažylis supranta, kad pats vienas su tuo nieko negali padaryti.

Gimus antram vaikeliui, pirmagimis dažnai imamas vadinti ne vardu, o tiesiog sese ar broliu, jis praranda kažką savo, tarytum nebeturi savo vardo. Tai gali turėti įtakos vaiko savęs identifikacijai.

tags: #keliu #men #kudikis #atsiliepia #i #savo

• Atraskite sensorinių priemonių naudą vaikams
• Renesanso genijus
• Kaip kurti darnius santykius su vaikais
• vaiko svarba mūsų gyvenime
• Apie Eglės Telyčėnienės kūrybą