Visuomenėje gajus įsitikinimas, kad visi tėvai privalo mylėti savo vaikus, o vaikai - besąlygiškai jų klausyti. Tačiau realybė yra sudėtingesnė. Tėvystė nėra tik emocijų klausimas, tai - sąmoningas pasirinkimas. Vaikai yra kaip veidrodžiai: jie sugeria tai, ką mato, girdėdami ir stebėdami savo tėvus. Tėvų atsakomybė reiškia sąmoningą pavyzdį, kuris padeda vaikams augti emociškai, morališkai ir socialiai sveikiems.

Vienas svarbiausių principų tėvystėje yra suvokimas, kad vaikai negirdi žodžių taip, kaip jie stebi veiksmus. Tėvas dažnai tampa vaikų krypties rodykle, pavyzdžiu, ką reiškia būti atsakingu vyru. Dukros akimis tėvas yra pirmasis vyras, kuris parodo, kaip vyrai elgiasi su moterimis, o sūnui jis tampa modeliu, kaip būti atsakingam, pagarbiam ir įveikti sunkumus. Mamos vaidmuo taip pat apima gebėjimą parodyti vaikams empatiją ir rūpestį. Kai mama gerbia save, sugeba priimti sąmoningus sprendimus ir demonstruoja pusiausvyrą santykiuose su aplinkiniais, sūnus labiau linkęs rinktis brandžias partneres, o dukra mokosi konstruktyviai spręsti konfliktus.
Šventajame Rašte tvirtinama, kad vaikai privalo gerbti savo tėvus. Biblija pirmiausia moko ugdyti pagarba grįstus santykius su tėvais ir tik po to - klusnumo, kaip natūralios pagarbos išraiškos. Pagarba yra aktyvi, o ne pasyvi: tai branginimas, vertinimas, pripažinimas ir rūpinimasis. Tėvus gerbiančius vaikus lydi palaiminimo pažadas, tačiau kartu pabrėžiama, kad ir suaugę vaikai nuo Dievo įsakymo gerbti tėvus nėra atleidžiami.
Pirmas dalykas, kurį apaštalas Paulius prisako tėvams - kad šie neerzintų savo vaikų. Tai draudimas perdėtam rūstumui auklėjime, neteisingumui, vaiko žeminimui ar nedėmesingumui jo poreikiams. Tėvų elgesys nepaiso teisingumo, nevertina vaiko asmens orumo, kai jie piktnaudžiauja valdžia. Auklėjimas turi vykti „Viešpaties vardu“, o tai reiškia: mokymą, pokalbį, aiškinimą ir drausminimą. Drausminimas nėra malonus, tačiau tai - būtinybė, padedanti pažaboti ydingumą.

Dėl didelio gyvenimo tempo tėvai dažnai skiria per mažai dėmesio ir laiko savo vaikams, nėra kada visiems kartu prisėsti prie bendro stalo, nėra aptariami dienos įvykiai, tokiu būdu ir yra statomi barjerai tarp tėvų ir vaikų. Paauglystėje, kai vaikas ieško savęs, tėvų uždavinys būti atsvara, kviesti vaiką apmąstyti jo norus, kelti klausimus ir gerbti jo troškimą savirealizuotis. Kai tėvai laiko vaiką savo nuosavybe, kibirkštys ir konfliktai santykiuose neišvengiami.
| Sritis | Tėvų atsakomybė | Vaikų atsakomybė |
|---|---|---|
| Auklėjimas | Mokyti, rodyti pavyzdį, drausminti | Gerbti, mokytis, laikytis ribų |
| Bendravimas | Klausytis, skirti kokybišką laiką | Dalintis, pasitikėti |
| Santykių ateitis | Rūpintis senatvėje | Globoti ir tausoti palikimą |
Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtinta vaikų pareiga išlaikyti savo nedarbingus ir paramos reikalingus tėvus. Ši teisinė pareiga yra grindžiama tarpusavio atsakomybės principu. Jeigu tėvai piktybiškai nevykdė savo turimos pareigos išlaikyti, auklėti ar prižiūrėti savo vaikus, teismas gali atleisti šiuos vaikus nuo pareigos išlaikyti savo tėvus. Svarbu pabrėžti, kad tėvai ir vaikai gali patys tarpusavyje susitarti dėl išlaikymo teikimo tvarkos.