Ar vaikai moka ilsėtis?
Suprasti poilsio svarbą vaikystėje
Moksliniais tyrimais įrodyta, kad ilgesnės trukmės poilsis vaikui būtinas, padeda atstatyti fizinę ir emocinę pusiausvyrą, dėl to į mokyklą grįžę vaikai geriau mokosi, būna aktyvesni ir labiau motyvuoti veikti.
Vaiko teisių gynėja įsitikinusi, kad vaikystėje susiformavęs įgūdis pilnavertiškai ilsėtis, tiek paauglystėje, tiek jau suaugus, apsaugo žmogų nuo perdegimo ir kitų emocinių krizių, padeda išlaikyti stabilią fizinę ir emocinę sveikatą.
Tėvų elgesys, kai vaikas „nieko neveikia“, gali turėti įtakos jo poilsio įpročiams. Kai tėvai skuba pamokyti vaiką užsiimti kuo nors, neslampinėti, susitvarkyti, jie gali nesuprasti, kaip vaikas nori ilsėtis. Vienam poilsis yra pagulinėjimas ar spalvinimas, veiklai nereikalaujanti protinio ir fizinio įtampos. Kitoje pusėje, kai suaugusieji mato „nieko neveikimą“, vaikui „panirimas“ į save leidžia pailsėti psichikai.
Negalima ignoruoti vaiko sakymo, kad pavargo. Blogiausia atsakyti: „Nuo ko pavargai, juk tik trys pamokos buvo, ir tai ne matematika“. Tokiu atveju vaikas sumenkinamas. Gal jis pavargo klausydamas mokytojos, nesuprato, kas dėstyta. Kiekvienas vaikas savaip pakelia fizinį, protinį ir emocinį krūvį. Kas suaugusiam lengva, vaikui gali būti sunku - net pramogų vietose matome „besispyriojančius“ net paaugusius vaikus, informacijos gausa vaiką vargina.
Anot pašnekovės, mažesni vaikai, darželinukai, nemoka žodžiais išsakyti nuovargio ir jo priežasčių. Darželyje vyksta intensyvus ugdymo procesas, net ir per žaidimą. Vaikas mokomas raidžių, mintinai mokosi eilėraščių, sportuoja, visą dieną leidžia bendraamžių būryje, kur nuolat reikia prisitaikyti ir bendrauti, o mažyliui tai yra darbas.
Mažylį reikia stebėti - kodėl irzlus ar mieguistas, ir iš to daryti išvadas: gal vaiką panešioti ar leisti pabūti vienam, o ne po darželio skubinti į anglų kalbos pamokėlę ar baseiną. Vyresni vaikai moka išsakyti nuovargį, pasirinkti poilsio būdą: pagulinėti, panaršyti internete, gal pasigaminti mėgstamą patiekalą, t. y. užsiimti tuo, kas nereikalauja įtampos.
Individualūs vaiko poreikiai poilsio metu
„Kiekvienas vaikas yra atskiras pasaulis, o poreikiai labai individualūs - taip pat ir kalbant apie atostogas. Būkime atidūs vaikui, skatinkime jį išsakyti savo poreikius ir įsiklausykime į juos. Svarbiausia, kad per atostogas vaikas darytų tai, kas jam miela, artima ir naudinga, dėl to tikrai pasiilsėtų ir sukauptų gerų emocijų. Tėveliai geriausiai žino, kas jų vaikui tiktų, tad derėtų šios nuomonės paisyti, nesusigundyti tuo metu galbūt populiariomis ar kitiems vaikams tinkančiomis veiklomis“, - sako vaiko teisių gynėja Gitana Salickienė.
Vaiko teisių gynėja tėvams ir globėjams pataria organizuojant vaiko atostogas atkreipti dėmesį į asmenines vaiko savybes. Pavyzdžiui, vienas vaikas yra labai atviras, linkęs bendrauti, tad jam tiks išvykos iš namų, džiugins stovyklos iššūkiai, galimybė užmegzti naujas draugystes ir bendri potyriai. Kitam, uždaresniam, prisitaikymas prie pakitusios aplinkos gali net stresą sukelti, tad jis daugiau emocinių resursų sukaups įprastoje namų aplinkoje, pas senelius, ar kitoje gerai pažįstamoje saugioje aplinkoje.
Vienam vaikui geriausiai tinka aktyvus laisvalaikis, o kitam - reikia laiko sau, savęs pažinimui, kūrybai. Tad vaiko teisių gynėja pataria būti jautriems ir stebėti vaiko emocijas, įsiklausyti į tai, ką vaikas kalba, ko norėtų, apie ką svajoja ir tarpusavyje kalbantis šeimoje, tariantis su vaiku, stengtis atliepti geriausius jo poreikius.
„Vyresnis vaikas ar paauglys jau gali įvardyti savo būseną, pasakys, kada jaučiasi pavargęs ir koks poilsis jam geriausias. Su tokiu vaiku bus lengviau įsivardyti poreikius. Tuo tarpu mažo vaiko nuotaikas teks pajusti, padėti vaikui jas atpažinti ir kartu išbūti su jomis. Irzlumas, pasyvumas ar net pyktis išduoda tiek fizinį, tiek emocinį nuovargį. Svarbu nenuvertinti apie nuovargį kalbančio ar kitaip šią būseną išreiškiančio vaiko“, - pastebi vaiko teisių gynėja.
Veiklos ir poilsio balansas
Pasak G. Salickienės, užimtumo klausimą vasarą gali padėti išspręsti neformalus ugdymas. Šioje srityje daug galimybių prisitaikyti prie vaiko amžiaus, savybių, poreikių ir fizinių galimybių. Tai galėtų būti užsiėmimai, kuriems trūksta laiko mokslo metais ir kurie leistų pajusti kontrastą tarp mokslo metų rutinos ir atostogų, įsimintų.
Tuo pačiu praktikė siūlo reabilituoti „nieko neveikimą“. Pašnekovė, dviejų vaikų mama, įsitikinusi, kad laisvas ir lėtas buvimas, dažnai virsta kūrybiniais vaiko sprendimais: vaikas gali kažką pagaminti, sukurti, sukonstruoti ar būdamas tyloje staiga išgirsti gamtos garsus, kurie paskatins ieškoti naujų potyrių, domėtis dalykais, kurie anksčiau gal neatrodė patrauklūs.
Psichologė pabrėžia, kad būreliai vaikui ne visada yra poilsis, nes čia irgi tenka mokytis, įtempti protą ir fizines jėgas. „Būreliai - veiklos keitimas, čia nėra namų darbų (ne visada), nėra vertinimų (taip pat ne visada). Yra intensyvios popamokinės veiklos: muzikos pamokos, šokiai, sportas, kur reikia rezultatų. Tai vertinčiau kaip aktyvų laisvalaikį. Jeigu vaikas patenkintas, „pravėdina“ galvą, vadinčiau poilsiu nuo kitos veiklos, pavyzdžiui, mokyklos, bet reikia atsižvelgti, ar vaikui ši veikla pareiga, ar malonumas. Negalima jo versti „ilsėtis“, kaip jam nemalonu. Ypač blogai, kai tėvai taip realizuoja save: vaikas nori šokti, o tėvas verčia lankyti boksą. Taip tėvai turi lūkesčių, ignoruodami vaiko savitumą, jis to būrelio lankymą mato kaip pareigą, bijo nuvilti tėvus. Tėvai turi matyti vaiko savastį, pavyzdžiui, judriam vaikui didesnį malonumą teiks sportas, galimybė „išsikrauti“ fiziškai nei piešimas“, - užsimena J. Marcinkevičienė.
Minimali vasaros rutina - stabilumo ir saugumo jausmas
Vaiko teisių gynėja atkreipia dėmesį, kad per vasarą visgi vertėtų išlaikyti minimalų dienos režimą, o, pavyzdžiui, kalendoriuje pasižymėti išvykas, šventes, susitikimus ar vaiko prisiimtus namų ruošos darbus.
„Savaime suprantama, kad šiuo laikotarpiu dienotvarkė bus paprastesnė, bet jeigu pavyks laikytis tam tikrų susitarimų, rudenį vaikas kur kas lengviau grįš prie mokslo metų rutinos. Savotiška vasaros atostogų struktūra suteiks stabilumo pojūtį ir tuo pačiu saugumo jausmą vaikui“, - kalba G. Salickienė.
Kaip ugdyti vaiko įgūdį ilsėtis?
Vaikui svarbu žinoti, kad jis taip pat turi teisę į poilsį - reikėtų girdėti ir būti dėmesingiems apie poilsio poreikį kalbančiam ar kitaip nuovargį išreiškiančiam vaikui. Vaikas turi pajausti poilsio ir veiklų balansą - pernelyg daug įsipareigojimų ir emocijų gali trikdyti vaiko poilsį. Vaikui pravartu suprasti, kad atostogų režimas irgi reikalingas - minimalūs dienos ar visų atostogų rėmai padės lengviau sugrįžti į darželio ar mokyklos ritmą. Vaiką reikėtų apsaugoti nuo „nieko neveikimo“ kaltės - kartais toks laisvas laikas gali būti labai naudingas, skatinti vaiko kūrybiškumą, išmonę. Vaikui svarbu jausti kontrastą tarp mokslo meto ir atostogų - tai gali būti išvyka, stovykla, bet puikiai tiks lėtas buvimas ar žaisminga vasaros rutina su draugais ar laikas su šeima. Svarbu būti tinkamu pavyzdžiu, ilsėtis su džiaugsmu - vaikai mokosi iš tėvų, tad derėtų kokybiškose veiklose kartu su vaiku būti ne tik fiziškai, bet ir emociškai.
Psichologė siūlo kūrybiškai žvelgti į vaiko nuobodžiavimą, kai jo nedomina būreliai, kai mažesnieji vaikai ignoruoja, tėvų manymu, net itin gerus žaislus. Iš nuobodulio kyla kūrybiškumas. „Suaugęs žmogus pasakojo apie vaikystę kaime pas senelius, kur buvo nuobodu, nes su vaiku užsiimti jie neturėjo laiko. Vaiką jie tik daug kur vesdavosi kartu, t.y. užtikrino jam fizinį saugumą, bet ne edukacijas. Taip dešimtmetis berniukas iš medžio žievių susigalvojo daryti laivelius, juos plukdė veršelių girdykloje, pastatė tvorelę prie serbentų, kad šie nelinktų. Nuobodžiaujantis vaikas pasirausė senoje dėžėje ir rado senelio laikų knygą su neregėtu užrašu „Elementorius“, dar įdomiau buvo jį paskaityti. Taip iš nuobodumo atsirado daug veiklos“, - pasak psichologės, panašiai yra ir su dabartiniais vaikais: mergaitė, ignoruodama brangių lėlių lentyną, iš šaliko kuria skrybėlę, berniukas iš dirželio daro trasą mašinėlei.
Vaikų kūrybiškumas sprendžiant, kaip jiems ilsėtis - beribis, tereikia netrukdyti. Kiek kitaip yra su paaugliais. „Pastebima, kad vos nereikia atlikti jokios pareigos, jie „lenda“ į internetą. Tai nei gerai, nei blogai, žiūrint, kaip tai veikia vaiką - jeigu tai laiko „stūmimas“ rašinėjant žinutes „ką tu?“, tai gali virsti įpročiu „užmušti laiką“, bet kryptingas skatinimas iš to gali užauginti IT specialistą, žurnalistą, interneto svetainių administratorių. Jei vaikas klausia „ką veikti?“, reikėtų susilaikyti nuo siūlymų. Taip vaikas pats galvos, kuo užsiimti. Nuolat sulaukiantis siūlymų, tikėtina, ir ateityje nerodys iniciatyvos generuoti savo idėjas“, - pastebi J. Marcinkevičienė.
Kaip padėti vaikams išreikšti ir reguliuoti stiprias emocijas? Dr. Julius Neverauskas
Leisti vaikui ilsėtis su draugais
Į šį klausimą psichologė atsako: „taip, leisti“. Tik tėvai turi prisiimti atsakomybę už tokio poilsio kokybę ir poveikį vaikui. Penkiametis, stebimas suaugusiųjų, pailsi žaisdamas su draugais, bet paauglio savarankišką poilsį būtina kontroliuoti: reikėtų išmokyti jį saikingai priimti draugų nuomonę, kad poilsis su jais netaptų pagunda įklimpti į priklausomybes ar net nusikaltimus.
„Matykite, ar paauglys moka draugams sakyti „ne“, ar jis per stipriai neįtakotas grupės lyderio, o gal pats linkęs diktuoti bendraamžiams ne visai tinkamas taisykles. Tėvams būtina išlaikyti artimą ryšį su vaikais, domėtis jų laisvalaikiu, pomėgiais, draugais, sunkumais, įvertinti jo pasiekimus bei pastangas“, - pataria psichologė.
J. Marcinkevičienė pabrėžia, kad miegas yra būtinas poilsio procesui. Jeigu net ir paaugęs vaikas nori pamiegoti dieną, reiškia, jo toks organizmas ir tuomet dienos miego nereikėtų keisti kažkokia veikla, net ir žaidybine.
„Ne tik miegas yra poilsio forma. Kad vaikas nepervargtų, reikia jį išmokyti laikytis dienos režimo, skatinti sveikai maitintis, išmokyti sau pačiam atsakyti, kas jį vargina ir kas teikia atsipalaidavimą. Pervargimas gali silpninti vaiko imunitetą, iššaukti kai kurias ligas, kurioms, atrodytų, nėra paaiškinimo: vaikas gali skųstis pilvo, galvos skausmais. Prisiminkim: kas suaugusiam yra poilsis, vaikui gali būti darbas. Pavyzdžiui, giminių šventės, kur reikia vykti pasipuošus, mandagiai elgtis, saugotis neištepti puošnių rūbų, laikytis stalo etiketo, suaugusius džiugina, o bet kokio amžiaus vaiką gali išvarginti.
Socialinės iniciatyvos „Skirtingos Spalvos“ įkūrėjo Daliaus Stankevičiaus moderuotame pokalbyje dalyvavo ir „ACC Distribution“ valdybos pirmininkas, verslininkas Regimantas Buožius, kuris pasidalijo savo asmenine patirtimi gyvenant su perdegimu. „Nuovokos skirti laiko laisvalaikiui nebuvo, nes darbas ir buvo tas laisvalaikis. Atrodo savaime suprantama, kad gerai veikiančiam verslui reikia dar didesnio krūvio, tad tas krūvis ir tapo „narkotiku“. Tik po kiek laiko išdrįsau draugų paprašyti pagalbos, kurie tuo metu nuo manęs nusisuko.
Anot psichiatro prof. Ne veltui specialistai, dirbantys psichikos sveikatos srityje, perdegimą pradėjo laikyti XXI a. Apie tai plačiau kalba ir pats profesorius, atliepdamas, kad tai, kas slypi už žodžių ,,darbas“ ir ,,laisvalaikis“ dirbantiesiems tampa nebeatskiriama. ,,Reikia nepamiršti, kad darbas yra tai, už ką jūs gaunate pinigus, o laimė yra apie tai, kai iš ryto norisi eiti į darbą, o po darbo norisi eiti namo. Perdegimas atsiranda nuo noro būti savo darbo entuziastais ir viską padaryti geriau. Tad kelkime klausimą, ar galima dirbti geriau? Atsakymas paprastas. Juk dirbti geriau, išsilieja į veiksmą dirbti daugiau, o atsirandanti nežinomybė pradeda gąsdinti“, - mintimis dalijasi prof.
Viešoji įstaiga „Skirtingos Spalvos“ primena, kad dešimtosios jubiliejinės laidos heroje tapo atlikėja Justė Arlauskaitė-Jazzu, atvirai pasidalinusi savo gyvenimo istorija apie psichikos sveikatą ir savižudybių prevenciją.
Uždavus klausimą apie savirefleksijos svarbą žmogui, profesorius ragino nepamiršti, kad savirefleksija turėtų būti mūsų didžiausias mokytojas. ,,Mokėjimas sau pačiam duoti ataskaitą ir kelti klausimą, o kas iš to išėjo? Ir to rezultate ieškoti atsakymų - mūsų galimybė mokytis. Kalbėdami perdegimo tema turime nepamiršti ir baimės jausmo, kuri yra natūrali žmogaus organizme kylanti reakcija į neišvengiamas ir kartais nepatirtas situacijas. Ypač su šia būsena dažnai susiduria dirbantys žmonės, kurie ir yra vedami baimės sąlygų. Viena iš pagrindinių perdegimo priežasčių yra darbas, todėl kyla klausimai: o kaip darbuotojais rūpinasi darbdavys? Ar Lietuvoje veikiančios įmonės skiria pakankamai dėmesio savo darbuotojų emocinei sveikatai? Būtent apie tai pokalbio metu prabilo ir Regimantas. ,,Tikras vadovas visuomet galvos ne tik apie save, bet ir apie savo darbuotojus. ACME Grupė savo darbuotojams skiria psichologus, kurie dirba su jais ir kalbasi apie patiriamas emocijas.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
