Ar tiesa, kad vaikų širdelės plaka dažniau nei suaugusiųjų?
Pulsas yra širdies susitraukimų dažnio matas, matuojamas dūžiais per minutę. Tai rodo, kiek kartų širdis pumpuoja kraują per minutę. Jūsų širdies ritmas gali daug pasakyti apie jūsų širdį. Vaikų pulsas dažniausiai būna greitesnis nei suaugusiųjų. Greitas širdies plakimas ne visada pavojingas; pavyzdžiui, normalu, kad kūdikiams po gimimo pulsas iki 140 kartų per minutę. Ne visada reikia stengtis sulėtinti širdies veiklą, nes reikia atsižvelgti ir į žmogaus amžių, ir į sveikatos būklę.
Vaikų širdies plakimas natūraliai mažėja augant. Vertinti jį reikia tik kartu su vaiko savijauta. Vaikų širdies ritmas dažnai svyruoja - tai dar nereiškia ligos. Tačiau kai ritmo pokyčiai tampa ryškūs ar pasikartoja be aiškios priežasties, verta atkreipti dėmesį. Gydytojai išskiria kelis pagrindinius ritmo sutrikimų tipus, kurie pasitaiko vaikystėje.
Normalus vaiko pulsas pagal amžių
Įprastas vaikų pulsas skiriasi priklausomai nuo jų raidos tarpsnio. Štai orientacinės normos:
- Naujagimiai (0-1 mėn.): 100-160 dūžių per minutę.
- Kūdikiai (1-12 mėn.): 100-150 dūžių per minutę.
- Vaikai (1-3 m.): 90-140 dūžių per minutę.
- Ikimokyklinukai (3-5 m.): 80-120 dūžių per minutę.
- Mokyklinio amžiaus vaikai (6-12 m.): 75-110 dūžių per minutę.
- Paaugliai (12-18 m.): 60-100 dūžių per minutę.
Svarbu atsiminti, kad tai yra tik orientacinės normos, ir individualūs svyravimai yra normalūs.
Natūralūs pulso svyravimai
Net ramybės būsenoje vaikų pulsas gali svyruoti. Kartais tėvai susirūpina pastebėję, kad pulsas atrodo per greitas ar per lėtas, tačiau tam gali būti paprastų ir visiškai normalių priežasčių. Tarkime, vaikas gali greičiau kvėpuoti ir turėti aukštesnį širdies ritmą po aktyvaus žaidimo, streso, skausmo, nerimo ar aukštesnės temperatūros. Be to, pulso svyravimus gali lemti aplinkos temperatūra, hidratacijos lygis, nuovargis ar net paprastas džiaugsmo momentas. Vaikų pulsas labai jautriai reaguoja į emocijas. Baimė, džiaugsmas, stresas ar net smalsumas gali akimirksniu pagreitinti širdies ritmą. Tai normalus fiziologinis atsakas, kurį sukelia adrenalino antplūdis. Emociniai pulsą veikiantys aspektai dažnai yra ignoruojami, nors jie gali būti tokie pat svarbūs kaip fizinės priežastys. Kartais tėvai nustemba matydami aukštesnį pulsą, nors vaikas atrodo ramus - tačiau vidinis nerimas gali būti nematomas.
Yra keletas įpročių ir veiksnių, kurie gali padidinti jūsų širdies ritmą. Visiškai normalu, kad fizinio krūvio metu padažnėja širdies susitraukimų dažnis. Taip atsitinka todėl, kad organizmui reikia daugiau deguonies ir maistinių medžiagų. Mankštos metu širdis dirba sunkiau, kad tai užtikrintų. Emocinė būsena, tokia kaip stresas, nerimas ar išgyvenimai, turi įtakos širdies susitraukimų dažniui. Taip nutinka todėl, kad organizmas išskiria hormoną adrenaliną, kuris paruošia jį „kovok arba bėk“.
Dažniausi širdies ritmo sutrikimai vaikams
Gydytojai išskiria kelis pagrindinius ritmo sutrikimų tipus, kurie pasitaiko vaikystėje:
Sinusinė tachikardija
Tai dažniausias ritmo pagreitėjimas vaikams. Širdis ima plakti greičiau nei įprasta - dažnai dėl karščiavimo, streso, emocijų, dehidratacijos ar fizinio aktyvumo. Dažniausiai ši būklė nėra pavojinga, ypač jei pulsas nurimsta vaikui pailsėjus. Sinusinei tachikardijai būdinga tai, kad ji išsivysto ir išnyksta ne staiga, o palaipsniui - pagal šį požymį ją galima atskirti nuo supraventrikulinės tachikardijos (SVT).
Sinusinė bradikardija
Tai lėtesnis nei įprasta širdies plakimas. Gali pasitaikyti sportuojantiems, fiziškai aktyviems vaikams arba miego metu. Jei bradikardija pasireiškia kartu su silpnumu, mieguistumu ar galvos svaigimu - būtina kardiologo apžiūra.
Aritmija (nereguliarus plakimas)
Vaikų širdis gali plakti netolygiai, ypač kvėpavimo metu - įkvepiant pagreitėja, iškvepiant sulėtėja. Tai vadinama kvėpavimo aritmija ir dažniausiai yra normali. Tačiau jei ritmas netolygus nuolat, ypač jei vaikas skundžiasi „širdies šokinėjimu“ ar silpnumu, reikia tyrimų (EKG ar Holterio monitoravimo).
Kada kreiptis į gydytoją
Nors pulso svyravimai dažnai yra normalūs, tam tikros situacijos reikalauja didesnio dėmesio. Jei vaikui ramybės būsenoje nuolat fiksuojamas gerokai aukštesnis nei amžiaus norma pulsas, ypač jei jį lydi kiti simptomai, tokie kaip dusulys, galvos svaigimas, neįprastas nuovargis ar blyškumas, būtina kreiptis į gydytoją.
Tėvai gali pastebėti keletą požymių, rodančių, kad širdies darbas netolygus. Dažniausiai vaikas sako, kad „širdis plaka keistai“ arba „per greitai“. Kiti galimi signalai: nuovargis ar mieguistumas be aiškios priežasties, dusulys net po nedidelio fizinio krūvio, galvos svaigimas, alpimo epizodai, šviesi oda, prakaitavimas, šaltos rankos, širdies plakimo matymas kakle ar krūtinėje. Jei šie simptomai kartojasi, tėvai turėtų užrašyti, kada ir kokiomis aplinkybėmis jie pasireiškė, ir kreiptis į pediatrą.
Pavojingais laikomi atvejai, kai širdis plaka per greitai (virš 180 dūžių per minutę) arba pernelyg lėtai (mažiau nei 50 dūžių per minutę) ir tai tęsiasi ilgiau nei kelias minutes. Jei kartu pasireiškia dusulys, skausmas krūtinėje, odos blyškumas, šaltas prakaitas ar sąmonės praradimas, reikia nedelsiant vykti į ligoninę arba skambinti 112.
Neurostimuliatoriai naudojimui namuose
Diagnozė ir tyrimai
Gydytojas pirmiausia įvertina vaiko pulsą, kvėpavimo dažnį ir bendrą būklę. Jei įtariamas ritmo sutrikimas, atliekami keli tyrimai: Elektrokardiograma (EKG) - padeda nustatyti ritmo pobūdį, dažnį ir galimus elektrinio impulso perdavimo sutrikimus. Holterio monitoravimas - nešiojamas prietaisas, kuris 24-48 valandas seka širdies veiklą, užfiksuodamas net trumpus ritmo nukrypimus. Echokardiograma (širdies echoskopija) - parodo, ar nėra struktūrinių širdies pokyčių. Kraujo tyrimai - padeda nustatyti elektrolitų, hormonų ar hemoglobino disbalansą. Kartais atliekami ir streso testai (veloergometrija), jei simptomai atsiranda tik fizinio krūvio metu.
Renkant išsamią ligos anamnezę, svarbiausia atsižvelgti į kitus klinikinius simptomus, kurie gali būti susiję su sutrikusiu širdies ritmu ir padėtų nustatyti jo priežastį. Svarbu atkreipti dėmesį į palpitacijas (jų dažnį, pobūdį, pasireiškimo aplinkybes), sinkopes (jų buvimas didina gyvybei pavojingų būklių tikimybę), krūtinės skausmą ir šeiminę anamnezę (staigių neaiškios mirties atvejų šeimoje buvimas didina genetinių kardiologinių ligų tikimybę).
Jei surinkus anamnezę ir atlikus klinikinį ištyrimą atmetama nepiktybinė širdies ritmo sutrikimo priežastis, diagnozei patikslinti būtina užrašyti 12 derivacijų EKG. Jei po šio tyrimo diagnozė vis dar lieka neaiški arba EKG stebimi reikšmingi pakitimai, pacientai turėtų būti siunčiami konsultuotis su gydytoju kardiologu. Specialistui rekomendavus, gali būti skiriami papildomi tyrimai: Holterio stebėjimas, fizinio krūvio mėginiai, ultragarsinis širdies tyrimas, elektrofiziologiniai tyrimai.
Sveikas gyvenimo būdas ir pulso kontrolė
Vaiko pulsas bus arčiau normų, jei jis gyvens sveiką ir subalansuotą gyvenimo būdą. Svarbiausia - pakankamas miegas, nes nuovargis tiesiogiai didina širdies ritmą. Subalansuota mityba taip pat būtina, nes skysčių trūkumas ar mažas gliukozės kiekis kraujyje gali sukelti pulso svyravimų. Vis dėlto nereikėtų tikėtis, kad pulsas visada bus vienodas. Vaikai natūraliai reaguoja į aplinką, todėl jų širdies ritmas svyruoja - tai sveikos fiziologijos dalis.
Nuoseklus dėmesys paprastiems vaiko savijautos pokyčiams gali būti labai naudingas. Siekiant pagerinti širdies ir kvėpavimo sistemų būklę bei raumenų pajėgumą, kaulų būklę, širdies ir kraujagyslių sistemos bei medžiagų apykaitos fiziologinius rodiklius ir sumažėtų streso, nerimo bei depresijos simptomai, yra rekomenduojama:
- Vaikai ir paaugliai kasdien turi sukaupti mažiausiai 60 min. vidutinio ar didelio intensyvumo fizinės veiklos.
- Kad būtų gauta papildomos naudos sveikatai, fizinės veiklos laikas turi būti ilgesnis nei 60 min. kasdien.
- Didžioji dalis kasdienės fizinės veiklos turi būti aerobinė fizinė veikla.
Netinkama mityba. Dieta, kurioje yra daug druskos ir sočiųjų riebalų, gali padidinti kraujospūdį ir širdies susitraukimų dažnį. Antsvoris ar nutukimas gali padidinti kraujospūdį ir širdies susitraukimų dažnį. Antsvoris ir nutukimas yra susiję su padažnėjusiu širdies susitraukimų dažniu, nes širdis yra priversta dirbti sunkiau, kad aprūpintų daugiau kūno masės krauju. Lėtinės ligos, tokios kaip širdies ir inkstų ligos, gali padidinti kraujospūdį ir širdies susitraukimų dažnį. Skydliaukės ligos taip pat turi įtakos pulsui. Be pirmiau minėtų dalykų, svarbu laikytis sveiko gyvenimo būdo, kuris padės kontroliuoti širdies ritmą. Sveika mityba: valgykite daug vaisių, daržovių, nesmulkintų grūdų ir liesų baltymų.
Projektai
Steigėjas
Informacinis rėmėjas
